- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-1520-593/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00216-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Vingaudui Rinkevičiui ir Laimonui Petreikiui, kaltinamajam D. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, viduriniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2008-09-26 pagal BK 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. 16 MGL bauda.
2) 2011-02-24 pagal BK 182 str. 1 d. – 7 MGL bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str., bausmė subendrinta su 2008 09 26 teismo paskirta bauda ir galutinė bausmė paskirta 23 MGL bauda;
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. buvo kaltinamas pagal LR BK 223 str. 1 d., t.y. tuo, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2011-04-01 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2011-04-01 pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovėje neįdarbino vyriausiojo buhalterio bei nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone, taip neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" būtų tinkamai tvarkoma Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalaujama turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinė apskaita, taip pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas" 1 dalies, kuri nustato, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė", reikalavimus,
tuo pačiu laikotarpiu, UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkydamas pats, nevedė kasos operacijų apskaitos registro, atskaitingų asmenų apskaitos registro, trumpalaikio turto apskaitos registro, ilgalaikio turto apskaitos registro, UAB „(duomenys neskelbtini)" atskaitingų asmenų apskaitos registro, įsiskolinimo akcininkui G. S. bei G. S. įsiskolinimų bendrovei registro, taip pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 16 straipsnio „Apskaitos registrai", 1 dalies, kuri nustato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" reikalavimus,
be to, jis pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 27 str. nuostatas būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų pateikimą Juridinių asmenų registrui, nesudarė bei Valstybės įmonei „Registrų centras" nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinės atskaitomybės už 2010 metus, taip pažeidė 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-183 5 58 str. 3 dalies, kuri nustato, kad „bendrovės finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo visose akcinėse bendrovėse ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytose uždarosiose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės valdybai (jei valdyba nesudaroma -bendrovės vadovui) pateikti auditoriaus išvadą ir įstatymų nustatytais atvejais - audito ataskaitą" , reikalavimus,
dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2011-03-31.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis D. R. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nuo 2010-07-19 dirbo direktoriumi įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“. Liepos mėn. pradžioje jis įgijo visas įmonės akcijas iš tuo metu buvusio akcininko G. S.. Buvo neišmokėta 60000 Lt atlyginimų, buhalterinė apskaita nebuvo sutvarkyta nuo 2006 m., skolų pridarė pasamdyti vadovai. Šiuo metu dalis skolų jau yra atlyginta. Jam neperdavė įsigytos orgtechnikos. Įmonė buvo jau nemoki, prie bankroto ribos, nes Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos, dėl skolų, darbo užmokesčio, dėl neturtinės žalos žuvus žmogui darbe. Tapęs vadovu pareikalavo buhalterinės apskaitos dokumentų. Nuo 2010 m. sausio mėn. iki birželio 21 d. įmonei vadovavo K. K., o nuo birželio galo iki liepos 19 d. buvo laikinai paskirtas direktoriaus pareigas eiti T. V.. Kai D. R. pareikalavo perduoti įmonės turtą ir buhalterinius dokumentus, gavo nedidelę dalį buhalterinių dokumentų, turtas nebuvo perduotas. Pagal balansą 2009 m. matėsi, kad turto buvo nemažai. V. perdavė tik pirkimo-pardavimo sąskaitas, dalį avansinių apyskaitų, įstatus, o kitų dokumentų trūko. Nebuvo perduoti registrai, balansai, turto apyrašas, turtas. T. V. aiškino, kad tie dokumentai ir jam nebuvo perduoti iš K. K.. Nuo 2010-08-01 akcininko sprendimu įmonė veiklos nevykdė, apie tai buvo pranešta Mokesčių inspekcijai ir iki šiol įmonė veiklos nevykdo. Pradėjus tvarkyti buhalterinę apskaitą, esant dokumentų trūkumui, buvo išsiųsti pranešimai buvusiam vadovui ir buhalterei. K. K. į laiškus nereagavo. Jokių papildomų dokumentų neperdavė ir buhalterė. Ji atsisakė atiduoti prisijungimo raktą prie kompiuterio, kad būtų galima ,,išsitraukti“ iš kompiuterio likučius ir vesti registrus bei suvestines. Tada buvo pradėta tikrinti apskaita. 2008 m. patikrino mokesčiai, surašė aktą. 2010 m. buvo nustatyti negaliojantys direktoriaus K. K. sudaryti sandoriai, pinigų pasisavinimas. Buvo kreiptasi į teismą ir sudaryta taikos sutartis, kad jis padengs dalį nuostolių ir pateiks įmonei likusius dokumentus, patvirtinimus apie išleistus pinigus. Teismas patvirtino sutartį ir tada direktorius dingo. Norėjo įteikti teismo šaukimus per antstolį, bet jis nebendravo, todėl D. R. nusprendė kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tyrėjai perdavė turimus įmonės dokumentus. Kita dalis dokumentų buvo gauta ikiteisminio tyrimo metu, kai tyrėjas pareikalavo jų iš buhalterės. Tik ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas raktas, tačiau kompiuteris nebuvo pateiktas ir dokumentų nebuvo galimybės gauti. Specialistai atlikdami reviziją, nustatė pažeidimus. D. R. pateikė suvestines apie tai, ką jis turėjo, kiek įmonė turėjo išlaidų, nes įmonė atsiskaitė su darbuotojais, su tiekėjais. Kadangi jis neturėjo likučių, o nuo liepos mėn. 19 d. buvo pradėta vesti apskaita nuo nulio, todėl nebuvo galima nustatyti kapitalo. Mano, kad jei jis būtų apskaitą vedęs pagal turimus duomenis, tai apskaita būtų tvarkoma apgaulingai. Jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl to, kad nebuvo perduoti turto likučiai, nebuvo galima nustatyti turto ir kapitalo. Šioje įmonėje ir direktorius, ir finansininkas yra nuteisti už netvarkingą šios įmonės buhalterinę apskaitą. Finansinę atskaitomybę turėjo pateikti iki 2011-05-31. Įmonė veiklą vykdė daugiau kaip 10 metų. Turėjo stambius objektus, tokius kaip Kruonio elektrinė. K. K. ėmė grynus pinigus su kasos pajamų orderiu, bet to orderio neįtraukdavo į apskaitą. Tokie jo veiksmai buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Įmonės finansininkas buvo V. V., buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta buhalterė L. R.. 2010 m. įmonėje buvo nupirkta ir įdiegta kompiuterinė buhalterinė programa. Tik L. R. turėjo prisijungimo raktą prie šios programos. Jam nupirkus įmonės akcijas, iš įmonės pabėgo ir K. K., ir L. R.. Buvo likęs tik vyr. buhalteris V. V.. Sąlyga, kad įmonė privalomai turi samdytis buhalterį įsigaliojo tik nuo 2013-01-01, todėl buhalterio nesamdė. Be to, įmonė buvo skoloje 500000 Lt, todėl pasirodė nelogiška samdytis buhalterį. Tikslaus įmonės įsiskolinimo 2010 m. negali pasakyti, pamena, kad įsiskolinimas dėl darbo užmokesčio buvo apie 50000 Lt, tiekėjams apie 100000 Lt. Perimdamas įmonę, jis nežinojo tikslaus įsiskolinimo balanso. Jam buvo tikslas sutvarkyti buhalterinę apskaitą, padengti įsiskolinimus, ką ligi šiol ir daro. Perimant įmonę nebuvo perduotas joks įmonės turtas. Žinojo, kad įmonė ankščiau turėjo nemažai atsargų, tačiau vėliau išaiškėjo, kad K. K. viską pervežė į kitą ofisą. Jis K. K. paprašė sugrąžinti visus daiktus, tačiau jis nieko neperdavė. Be to, išaiškėjo, kad K. K. buvo pasisavinęs 45000 Lt įmonės pinigų, kuriuos vėliau teisminiu būdu grąžino. Tyrėjui pateikė registrus už laikotarpį nuo 2010-07-10 – 2011-03-31.
Liudytojas T. V. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (buvo administratoriumi, tačiau realiai dirbo direktoriaus darbą) jis dirbo du kartus, t.y. nuo 2009-09 iki 2010-02 ir nuo 2010 metu birželio mėnesio vidurio iki metų galo. Jam dirbant direktoriumi, buhalteriu dirbo V. V.. Perdavinėjant pareigas K. K., jis perdavė visus dokumentus. Ten buvo viskas: ir sąskaitos, ir sutartys. Viskas buvo sudėta tvarkingai, segtuvuose. K. K. iš darbo išėjo per dieną, normaliai jam nieko neperdavęs. Reikėjo viską patiems susirinkti. K. K. direktoriumi buvo apie 4 mėn., per tuos kelis mėnesius įmonė visiškai ,,nusivažiavo“. Esami darbai buvo vykdomi, tačiau jokių naujų sutarčių nebuvo. Iš savininko nugirdo, kad buvo pasigęsta kažkokių sumų. Įmonė vertėsi elektros variklių automatika. Kai D. R. tapo direktoriumi, jie suregistravo ir pasirašė ką perima. Jokių pretenzijų iš D. R. pusės jam nebuvo. Laikotarpiu, kai įmonei vadovavo K. K., buvo nupirkta buhalterinė programa, su kuria dirbo L. R.. Ji vienintelė galėjo prieiti prie tos programos, turėjo raktą. Jai išėjus į darbą, to rakto nepaliko.
2013 03 21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu K. K. nuteistas už tai, jog nuo 2010 02 17 iki 2010 06 18 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. sumažino kasos likutį, neapskaitė 3630 litų, įrašytų 2010 06 16 kasos pajamų orderyje bei 45 000 litų, nurodytų 2010 06 18 pakvitavime, jog gavo iš A. B..
Tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu nuteistas V. V., už tai, jog dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju finansininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010 04 23 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. nevedė atskaitingų asmenų apskaitos registrų, trumpalaikio turto apskaitos registrų, įsiskolinimo akcininkui G. S. bei G. S. įsiskolinimų bendrovei registrų bei ilgalaikio turto apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31.
2010 04 07 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu G. S. nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent patvirtino savo parašu ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudu suklastotus apskaitos dokumentus su žinomai melagingomis žiniomis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘ neva turėtus sandorius su UAB ,,Seikonsa“ ir UAB ,,Edviva“. Šiuo įsakymu jis taip pat nuteistas pagal LR BK 220 str. 1 d. dėl įtraukimo – žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą ir jo panaudojimą į PVM deklaraciją, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo bei pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl tikrovės neatitinkančių sutarčių atspausdinimo, jų patvirtinimo savo parašais bei pateikimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkui.
Už aplaidų apskaitos tvarkymą baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008).
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės (Kasacinė nutartis Nr. 2K-285/2012), jog LR BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis).
D. R. buvo kaltinamas tuo, kad bendrovėje neįdarbino vyriausiojo buhalterio bei nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone, taip neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" būtų tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, taip pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas" 1 d.
Specialisto išvadoje nurodytos kilusios pasekmės atsirado dėl to, jog D. R. nevedė tam tikrų būtinų registrų, pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Esant šioms aplinkybėms teigti, jog buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio pažeidimas (vien tai, jog įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė ne buhalteris, o pats direktorius) priežastiniu ryšiu nėra susijęs su specialisto išvadoje nurodytomis pasekmėmis, būtinomis nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 223 str. 1 d., kvalifikuoti.
Ta aplinkybė, jog D. R. nesudarė bei Valstybės įmonei „Registrų centras" nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinės atskaitomybės už 2010 metus – išeina už kaltinimo ribų, kadangi D. R. kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu 2010-07-19 – 2011-04-01 laikotarpiu, o, kaip nurodė specialistė savo apklausoje, finansinė atskaitomybė turėjo būti pateikta per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, t.y. iki 2011 06 31.
Taip pat D. R. buvo kaltinamas tuo, kad nevedė kasos operacijų apskaitos registro, atskaitingų asmenų apskaitos registro, trumpalaikio turto apskaitos registro, ilgalaikio turto apskaitos registro, UAB „(duomenys neskelbtini)" atskaitingų asmenų apskaitos registro, įsiskolinimo akcininkui G. S. bei G. S. įsiskolinimų bendrovei registro.
Specialisto išvadoje nurodyta, jog bendrovės turto dydžio ir struktūros negalima nustatyti, nes tyrimui nepateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, o būtent bendrovės vardu atidarytų sąskaitų bankuose apskaitos registrai, mokėjimo kortelių sąskaitų apskaitos registrai, kasos operacijų apskaitos registrai, kasos knygos ir kasos dokumentai, trumpalaikio turto apskaitos registrai bei atskaitingų asmenų apskaitos registrai, medžiagų nurašymo aktai. Įmonės įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti dėl to, jog nepateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų apskaitos registrai bei apskaitos registrai bendrovės įsiskolinimų akcininkui G. S. ir G. S. įsiskolinimų bendrovei. Šių nepateiktų dokumentų laikotarpis apima tiek D. R. direktoriavimo laikotarpį, tiek ir prieš jį buvusių direktorių laikotarpį.
D. R. teigia, jog daugelis dokumentų jam nebuvo perduoti, todėl negalėjo vesti nurodytų registrų ir pateikti juo specialistei. Kaip matyti įvertinus D. R. teisiamojo posėdžio metu pateiktus dokumentus, D. R. ėmėsi priemonių nustatyti bendrovės turtą, įsipareigojimus, gauti tai pagrindžiančius dokumentus (3 t., 3945 b.l.), ėmėsi priemonių gauti įmonei priklausantį turtą iš materialiai atsakingo asmens T. V., A. T., kreipėsi į Kauno AVMI dėl V. V. (iki D. R. tampant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens) veiksmų nepildant būtinų dokumentų, neapskaičius ilgalaikio turto, nesudarant buhalterinės apskaitos registrų (3 t., 51 b.l.).
2011 02 08 D. R. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nurodydamas apie bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeidimus (1 t., 11 b.l.) ir būtent pagal šį pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktas bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimas, nustatyti pažeidimai, teismui perduotos bylos ir nuteisti prieš D. R. direktoriaus ir buhalterio pareigas ėję asmenys.
Veika, numatyta LR BK 223 str. 1 d. gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma, t.y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ,tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengi arba nenumatė, kad tokie padariniai gali atsirasti, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus teismui pateiktus įrodymus akivaizdu, jog D. R. numatė, kad dėl įmonėje susiklosčiusios situacijos gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. numatyti padariniai. Tačiau teigti, jog jis lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti – nėra jokio pagrindo. Tiek teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, tiek prokuroras savo baigiamojoje kalboje nenurodė, kokių veiksmų D. R. turėjo imtis, siekdamas tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Specialistė apklausoje nurodė, jog D. R., turėdamas nemažą patirtį įmonių valdyme, galėjo rasti būdų, kaip sutvarkyti buhalteriją, tačiau, kokie tie būdai galėjo būti –specialistė nenurodė, teigdama, jog tai išeina už jos kompetencijos ribų. Prokuroras baigiamosiose kalbose pripažino, jog D. R. ėmėsi priemonių sutvarkyti įmonės buhalteriją, tačiau teigė, jog šios priemonės buvo nepakankamos, nenurodydamas, kokios priemonės galėtų būti laikomos pakankamomis šioje konkrečioje situacijoje. Be to, specialistė nurodė, jog tuo atveju, jeigu D. R., tapęs direktoriumi, įmonės buhalterinę apskaitą būtų vedęs nuo pradžių, taip pat nebūtų galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog D. R. veikoje netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą nenustatyta esminis šio nusikaltimo požymis – kaltė. Tai, jog negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio iki D. R. tampant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi konstatuota įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinus K. K. kaltu apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, o V. V. pripažinus kaltu aplaidžiai tvarkius šios įmonės buhalterinę apskaitą. D. R. teiginys, jog įmonės dokumentų jis negavo – nepaneigtas. Priešingai, tą aplinkybę patvirtina D. R. veiksmai imantis priemonių nustatyti ūkinius įvykius. Teiginys, jog D. R. veiksmai yra nepakankami, negali būti D. R. kaltės įrodymu, kadangi kaltinant asmenį neveikimu, turi būti konstatuota, kokio konkretaus veikimo iš jo įstatymas reikalauja. Išnaudojus visas galimybes ir nenustačius, kokius konkrečius veiksmus, siekiant tinkamai tvarkyti keletą metų apgaulingai ir aplaidžiai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą, D. R. turėjo atlikti, iškilusios abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog D. R. veikoje nėra visų būtinų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios LR BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), todėl išteisintinas.
Kardomoji priemonė – iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. R. pagal LR BK 223 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.