Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-25 · Civilinė byla Nr. e2VP-20103-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
e2VP-20103-433/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14269-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Skolininkas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-20103-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14269-2018-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkė G. M., bendrosios nuosavybės dalyvis A. M., antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji 2018 m. balandžio 20 d. gavo antstolio R. V. 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Reg. Nr. S-18-6058 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00861, kuriuo pareiškėjui buvo pasiūlyta per 30 dienų nuo šio siūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės G. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Patvarkyme nurodyta, jog antstolis pasiūlė skolininkei G. M. ir jos sutuoktiniui nuo turto arešto akto surašymo dienos per jo nustatytą terminą pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šis pasiūlymas jiems buvo išsiųstas 2017 m. liepos 20 d. registruotu laišku ir elektroniniu paštu, tačiau nurodyto sutikimo per nustatytą terminą antstoliui nepateikė. Antstolis R. V. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-43815 dėl 2 561,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad G. M. ir A. M. santuoką sudarė 1970 m. birželio 13 d. Antstolis pranešė, jog skolininkės sutuoktinis A. M. dirba UAB „Mano inovacija“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Taip pat į jo sąskaitą yra pervedama pensija. Taigi, pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnį, 3.109 straipsnį, skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis ir mokama pensija yra bendra skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pareiškėja pažymi, kad jai nėra žinomos aplinkybės, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismo prašo nustatyti skolininkei G. M. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinio A. M. pensijos ir darbo užmokesčio ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias jis gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d., priėmęs pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį išsiųsdamas pranešimus. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taip pat išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie turi teisę susipažinti su pareiškėjo prašymu bei visa bylos medžiaga, taip pat turi procesinę teisę iki 2018 m. gegužės 23 d. pateikti rašytinius paaiškinimus (atsiliepimus).

Atsiliepimas

Byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo bendrosios nuosavybės dalyvis A. M. pateikė atsiliepimą į išieškotojo prašymą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad antstolio R. V. iniciatyvos pasėkoje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkei G. M. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinio A. M. pensijos ir darbo užmokesčio ar kitas prilygstančias pajamas, kurias gaus iš dabartinės arba ateityje galimai būsimų hipotetinių pajamų. Sutuoktinė G. M. tikrai yra skolinga VMI prie FM. Skola susidarė dėl nesumokėto žemės mokesčio per eilę metų. Smogus per Lietuvos gyventojus pasaulinei finansų krizei. Praktiškai tai prilygsta nenugalimoms aplinkybėms, tik visa krizės našta gulė ant eilinių piliečių pečių. Dalis skolos iš jos jau išskaičiuota, dalis padengta jos pačios bei jam, jos sutuoktiniui, geranoriškai padedant. VMI prie FM ir toliau vykdo skolos išieškojimą iš G. M., neatsižvelgiant į tai, kad liekanti jos pensijos dalis yra labai maža 149 Eur per mėnesį ir neužtenka susimokėti už vaistus, jau nekalbant apie maitinimąsi. Antstolis R. V. sauvaliaudamas ir neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių (nors jam raštu ir žodžiu) bandyta paaiškinti, jau apie metus yra areštavęs jo asmeninę banko sąskaitą ir toliau kėsinasi į ir taip varganas pajamas. Matomai neapgalvoti antstolio veiksmai suklaidino VMI prie FM atstovus ir jie formaliai pasidavę jo spaudimui nieko neišsiaiškinę kreipėsi į teismą, kad atimti iš jo ½ dalį pensijos bei kitų asmeninių pajamų. Suprantama jas nukreipiant sutuoktinės skolos grąžinimui ir didžiulių antstolio asmeninių išlaidų dengimui, tai yra pasipelnyti. Dar kartą pažymi, kad sutuoktinė G. M. tikrai turi skolą VMI prie FM dėl nesumokėto žemės mokesčio už turėtus žemės sklypus. Tai žemės sklypai, kuriuos bankas nusavinto dengiant jos gautą kreditą. Vienas 6,05 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutuoktinės skola liko ne pilnai sumokėta būtent dėl dvejų nuo jos nepriklausiusių aplinkybių. Prieš (2008 m.) pasaulinę finansinę krizę kilus nekilnojamo turto kainų ,,burbului“ Valstybės įmonė Registrų centras šį sklypą įvertino net 9 milijonais litų. O kaip žinoma Valstybinės įmonės Registrų centro vertinimus ir yra pagrindas skaičiuojant mokestį už žemę, to pasėkoje G. M. buvo priskaičiuotas nerealios žemės mokesčio sumas. Ji bandė kreiptis į Registrų centro vadovybę ir į Klaipėdos apskrities VMI prie FM. Tačiau nebuvo išgirsta ir palikta likimo valiai. Antras 16,5 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į esminę šio ginčo aplinkybę, ko net nesiruošė aiškintis antstolis ir VMI prie FM, kad abu minimi žemės sklypai priklausė vienasmeniškai G. M.. Tai patvirtina prie šio atsiliepimo pridedami nuosavybės dokumentai, kurie patvirtina, kad sklypas (duomenys neskelbtini) G. M. asmeninės nuosavybės teisine forma priklausė G. M. nuo 2005-10-18, o sklypas (duomenys neskelbtini) nuo 2006-04-14. Kadangi aptariama nuosavybė G. M. priklausė, iki ją (2017 m.) perėmė bankas, asmeninės nuosavybės teise, todėl ir kylančios iš šių sklypų prievolės, šiuo konkrečiu atveju mokesčiai VMI prie FM, tretiesiems asmenims mokėtini tik iš asmeninių G. M. lėšų. Nes vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, kuo grindžiama Lietuvos Respublikos teisinė sistema būtų galima manyti, kad sutuoktinis susiklosčius kitokioms aplinkybėmis pardavus šiuos sklypus turėtų teisę į pusę gautos naudos. Deja pagal galiojančią tvarką asmeniui pardavus tik jam priklausantį turtą jis nedalinamas tarp sutuoktinių. Kaip tokiu atveju galima taip iškreipti teisingumo kriterijus, kaip tai daro savo veiksmais antstolis R. V. tuo pačiu versdamas klaidingai elgtis VMI prie FM ir sąmoningai ar ne klaidindamas teismą, kai siūlo asmens prievolę kilusią iš jam asmeniškai priklausiusio turto perkelti neteisėtai kitam asmeniui. Sekant tokia antstolio primesta teisine logika gaunasi, kad jis, A. M., gali taip pat pretenduoti į ½ G. M. pajamų dalį, bei į jos asmeninio turto dalį. Tarp kitko įkeičiant minimus sklypus bankui jo sutikimo nereikėjo kaip ir juos perimant. Pažymi, kad yra ne tik pensininkas, bet ir ligotas žmogus. Jam prieš 4 metus buvo ištikęs infarktas, yra implantuotas širdies stimuliatorius. Konstatuota širdies kraujagyslių ir plaučių sunkios ligos. Tai sąlygoja ir jo galimybę dirbti labai ribotą laiką ir gauti mažą atlyginimą. Dabartiniu metu 200 Eur. Be to kompensuojamų vaistų neužtenka ir tenka kas mėnesį vien vaistams išleisti apie 200 Eur. Prieš pusantrų metų sūnų T. M. (1974 m. gimimo) ištiko ūmus išeminis insultas. Jo dešinę pusę paralyžavo, jis nekalba. Jis reikalauja pastovios priežiūros ir nuolatinės medicininės pagalbos. Tai labai brangiai kainuoja. Vien vaistams jam kas mėnesį išleidžia apie 250 Eur. Jis yra nedarbingas ir 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. A. M. sutuoktinė G. M. jau gauna tik 50 proc. savo pensijos 149 Eur. Sūnus T. M. gauna 380 Eur pašalpos. O mėnesio reabilitacija medicinos įstaigoje kainuoja, priklausomai nuo procedūrų kiekio ir dažnio nuo 950 Eur iki 1200 Eur. Gerai dar padeda giminaičiai. Deja tai ne amžinai. Pagrindinis šeimos medicininių medikamentų, maisto, komunalinių mokesčių ir elementarių kitų išlaidų mokėtojas yra jis, A. M.. Jeigu teismas patenkins formalų VMI prie FM ir antstolio inicijuotą jo pensijos ir 200 Eur algos pusės atėmimą, bus pasmerktas neveiksniu pripažintas sūnus ne tik kančiai, nes reikės atsisakyti bet kokios mokamos medicininės pagalbos (o nemokamos praktiškai nėra), bet ir galimai tolimesnė jo sveikatos būklė pablogės, kas gali sukelti nebenusakomas baisias pasekmes. O visa šeima badaus. Mano, kad taip bus tikrai paminti bet kokie teisingumo ir protingumo kriterijai. Juk teisė negali būti neteisinga. Sutuoktinė niekur nesislapsto. Jis pagal išgales savanoriškai jai padeda sumokėti skolą VMI prie FM. Yra prieš keletą metų jos vardu sumokėjęs apie 2800 Eur. Ir jeigu jų finansinė situacija pagerės (tokių priemonių ieško), tikrai bus atsiskaityta su VMI prie FM. Tačiau juk negali iš neteisės kilti teisė. Iš neteisybės teisingumas.

Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-43815 dėl 2 561,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Antstolis 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymu pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Reg. Nr. S-18-6058 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00861 pasiūlė išieškotojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkei G. M. ir bendrosios nuosavybės dalyviui A. M. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Siūlyme nurodoma, kad vykdomojoje byloje antstolis nustatė, jog skolininkė G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra susituokusi su A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir turi turto, kuris jai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktu, 2017 m. birželio 29 d. patvarkymais buvo areštuotos skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose. Sutuoktinio A. M. sąskaitoje yra lėšų gaunamų iš darbovietės bei pensijos išmokos. Sodros duomenimis skolininkės sutuoktinis nuo 2018 m. vasario 1 d. dirba UAB „Mano inovacija“, mėnesinės skolininko pajamos sudaro 200,00 Eur. Taip pat į sąskaitą yra pervedama pensija, kuri pagal pateiktus Sodros duomenis siekia 672,14 Eur. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Skolininkei ir jos sutuoktiniui 2017 m. birželio 29 d. buvo išsiųstas patvarkymas pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo; taip pat 2017 m. liepos 20 d. buvo siųstas patvarkymas pasiūlyti pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas dėl turto dalies nustatymo per antstolio nustatytą terminą nebuvo pateiktas.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Gyventojų registro duomenimis, G. M. ir A. M. santuoką sudarė 1970 m. birželio 13 d. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininkės sutuoktinio A. M. gaunamos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė su G. M. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teismui leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis 2017 m. birželio 29 d. nurodymu Nr. S-17-179-3350 nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininkės sutuoktinio A. M. sąskaitos ir 2018 m. balandžio 18 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad skolininkės G. M. atsakomybė yra asmeninė, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei G. M. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. M. gaunamų pajamų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jos sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų piniginių lėšų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas