Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-02 · Administracinė byla Nr. A-438-550-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
A-438-550-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Nerumitas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-550/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 9.3.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Linui Vasiliauskui,atsakovo atstovui Kęstučiui Kadonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nerumitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nerumitas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Nerumitas“ (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S-236-(7-211/2007) dalį, kuria patvirtinti ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 69-215 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. (23.15)-256-221, kuriais jam nurodyta sumokėti 129 663 Lt PVM, 48 170,67 Lt PVM delspinigių, 64 832 Lt PVM baudos, 108 053 Lt pelno mokesčio, 33 407,72 Lt pelno mokesčio delspinigių, 54 315 Lt pelno mokesčio baudos.

Pareiškėjas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S-236(7-211/2007) iš dalies patenkino jo skundą ir iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 69-215, t. y. vietoje nurodytų sumokėti 129 663 Lt PVM, 48 170,67 PVM delspinigių, 66 755 Lt PVM baudos, 108 053 Lt pelno mokesčio, 33 407,72 Lt pelno mokesčio delspinigių, 54 315 Lt pelno mokesčio baudos, 4 122 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio baudos Komisija patvirtino nurodymus sumokėti 129 663 Lt PVM, 48 170,67 PVM delspinigių, 65 473 Lt PVM baudos, 108 053 Lt pelno mokesčio, 33 407,72 Lt pelno mokesčio delspinigių, 54 315 Lt pelno mokesčio baudos, 1 374 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio baudos. Paaiškino, kad Komisija savo sprendimu mokesčių administratoriaus skirtas 30 proc. dydžio PVM ir juridinių asmenų pelno mokesčio baudas sumažino iki 10 proc. dydžio baudų, t. y. 1 923 Lt PVM baudą sumažino iki 641 Lt, o 4 122 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio baudą sumažino iki 1 374 Lt. Likusioje dalyje Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 69-215 paliktas nepakeistas ir patvirtintas. Nurodė, kad ginčijamos sumos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. 08-04-10-797 apskaičiuotos ir baudos sprendimu skirtos dėl to, kad buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir 2003 metų gegužės, birželio bei gruodžio mėnesiais PVM deklaracijose deklaravo 92 909 Lt PVM atskaitą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mikronitas“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias jis iš UAB „Mikronitas“ įsigijo įvairių metalo gaminių už 609 072 Lt, tarp jų 92 909 Lt PVM. Pažymėjo, kad buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir 2003 metų gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje deklaravo 9 236 Lt PVM atskaitą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Elektroninių tinklų apsauga“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias bendrovė iš UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ įsigijo įvairių detalių už 60 550 Lt, tarp jų 9 236 Lt PVM. Teigė, kad buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir 2003 metų lapkričio bei gruodžio mėnesiais PVM deklaracijoje deklaravo 27 518 Lt PVM atskaitą pagal viešosios įstaigos „Mūsų kartos darbai“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias VšĮ „Mūsų kartos darbai“ atliko remonto darbų už 180 392 Lt, tarp jų 27 518 Lt PVM. Nurodė, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog prekių įsigijimas iš UAB „Mikronitas“ ir pardavimas būtų nepagrįstas apskaitos dokumentais, kad įvertinus visus įsigijimus ir pardavimus faktinis prekių likutis neatitiktų apskaitos dokumentuose fiksuoto prekių likučio, todėl nėra pagrindo teigti, jog neįsigijo gaminių UAB „Mikronitas“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų metalo gaminių ir jų nerealizavo. Pabrėžė, kad iš patikrinimo akte fiksuotų duomenų matyti, jog UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes (detales) bendrovė gavo, apskaitė ir realizavo kitam ūkio subjektui – uždarajai akcinei bendrovei „Severmeta“. Teigė, kad atlikus prekių įsigijimo ir su jomis sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmus, egzistuoja teisės į PVM atskaitą prielaida, kuri yra visos PVM sistemos esmė. Nagrinėjant ūkinės operacijos tikrumo klausimą, apmokestinimo PVM požiūriu yra aktualus tik pats objektyvus prekių pirkimo faktas ir tai, kad šios prekės buvo skirtos įmonės PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti. Nurodė, kad prekes iš UAB „Mikronitas“ ir UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ įsigijo keletą kartų, šios įmonės nebuvo nuolatinės ir pastovios prekių tiekėjos. Buvo imtasi priemonių nustatyti UAB „Mikronitas“ ir UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ veiklos teisėtumą, buvo pareikalauta pateikti šių įmonių registravimo pažymėjimus, PVM mokėtojų pažymėjimus, informacija papildomai pasitikrinta viešai skelbiamoje Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje. Atkreipė dėmesį, kad iš PVM mokėtojų registro UAB „Mikronitas“ ir UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ buvo išregistruotos tik 2004 m. spalio 26 d. ir 2004 m. spalio 12 d., tuo tarpu ūkinės operacijos su šiomis įmonėmis buvo vykdomos tik 2003 metų gegužės, birželio bei gruodžio mėnesiais. Pabrėžė, kad atsiskaitymai buvo vykdomi tik per banko įstaigas, grynaisiais pinigais nebuvo atsiskaitoma, kaip matyti iš patikrinimo akto, UAB „Mikronitas“ atsiskaitymą už pateiktas prekes gavo, disponavo gautomis lėšomis. Ūkinės operacijos su UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ vyko nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. gruodžio 15 d., todėl remtis J.J. (J.J.) paaiškinimais nebuvo pagrindo, kadangi jis UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ nedirba. Pažymėjo, kad šioje įmonėje dirbusi ir PVM sąskaitose pasirašiusi R.P. 2004 m. balandžio 7 d. mirė, todėl ši aplinkybė ir gali būti priežastimi bei paaiškinimu, kodėl bendrovės darbuotojai negalėjo susisiekti su UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir bendrovė neturėjo kaip atsiskaityti už pateiktas prekes ir skolą šiai įmonei apskaito iki šiol. Nurodė, kad VšĮ „Mūsų kartos darbai“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti remonto darbai buvo atlikti ir bendrovė šių darbų rezultatą naudoja PVM apmokestinamai veiklai – suremontuotose pastatuose sandėliuoja savo prekes (metalo gaminius), naudojasi savo buveine. Akcentavo, kad buvo imtasi priemonių nustatyti VšĮ „Mūsų kartos darbai“ veiklos teisėtumą – buvo pareikalauta pateikti šios įstaigos registravimo pažymėjimą, PVM mokėtojo pažymėjimą (šie dokumentai pateikti ir patikrinimo metu), informacija papildomai pasitikrinta viešai skelbiamoje Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje. Ši įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų tik 2004 m. liepos 15 d., o sandorių su ja bendrovė turėjo 2003 metų lapkričio bei gruodžio mėnesiais. Paaiškino, kad patalpos Maironio g. 2A-103, Ukmergėje, buvo remontuotos, o patalpomis, esančiomis Savanorių pr. 178, Vilniuje, bendrovė faktiškai jau naudojosi 2003 metų paskutinį ketvirtį. Pažymėjo, kad 2003 m. rugsėjo 15 d. su akcine bendrove „Vilniaus baldų kombinatas“ buvo pasirašytas pirkimo – pardavimo ketinimų protokolas Nr. 03/500/251, 2003 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pavedimu AB „Vilniaus baldai“ buvo sumokėtas 10 000 Lt dydžio pradinis įnašas už perkamas patalpas. Iš 2003 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo ketinimų protokolo Nr. 03/500/251 matyti, kad AB „Vilniaus baldų kombinatas“ neprieštaravo, jog bendrovė ketinamose įsigyti patalpose pradėtų remonto darbus, o AB „Vilniaus baldų kombinatas“ įsipareigojo bendrovei kompensuoti patirtas remonto išlaidas, jei vėliau atsisakytų tas patalpas parduoti. Pažymėjo, kad faktiškai bendrovė patalpomis, esančiomis Savanorių pr. 178, Vilniuje, jau naudojosi po 2003 m. rugsėjo 15 d. ir 2003 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais atliko visus reikalingus statybos – remonto darbus pritaikant šias patalpas bendrovės reikmėms. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vertinami sandoriai su UAB „Mikronitas“, UAB „Elektrininių tinklų apsauga“ ir VšĮ „Mūsų kartos darbai“ būtų PVM sukčiavimu, o bendrovė apie tai žinojo ar turėjo žinoti, taip pat nėra duomenų apie tai, kad vertinami sandoriai būtų sudaryti piktnaudžiaujant teise atsisakyti už pirkimus sumokėtą PVM, įmonė neįsigijo jokio mokestinio pranašumo įsigydama prekes ir paslaugas iš UAB „Mikronitas“, UAB „Elektrininių tinklų apsauga“ ir VšĮ „Mūsų kartos darbai“. Pareiškėjas teigė, kad nėra ginčo dėl to, kad jis, įsigydamas prekes ir paslaugas realiai patyrė ir atitinkamas išlaidas – tiekėjams buvo sumokėta, įmonė faktiškai patyrė atitinkamas sąnaudas. Manė, kad baudos paskirtos nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad ginčas kilęs dėl 2003 m. gegužės, birželio bei gruodžio mėnesiais UAB „Mikronitas“ vardu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas iš UAB „Mikronitas“ įsigyja įvairių metalo gaminių už 609 072 Lt, tame tarpe 92 909 Lt PVM; 2003 m. gruodžio mėnesį UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ vardu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas įsigijo įvairių detalių už 60 550 Lt, tame tarpe 9 236 Lt PVM. 2003 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais VšĮ „Mūsų kartos darbai“ vardu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, kuriose nurodyta, kad VšĮ „Mūsų kartos darbai“ pareiškėjai atliko remonto darbų už 180 392 Lt, tame tarpe 27 518 Lt PVM. Teigė, kad prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčių mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai, prekės ir paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos – faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, tačiau aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą – faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Akcentavo, kad jei mokesčio mokėtojas žino apie tai, jog atlikdamas ūkinę operaciją ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nesumokėjimo, arba nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti ir nepasydamas to, atlieka tokią ūkinę operaciją, konstatuotina, kad jis elgiasi nesąžiningai. Vertinant mokesčio mokėtojo sąžiningumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti jo veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos partnerio veiklos sąžiningumu. Pažymėjo, kad UAB „Mikronitas“ realiai ekonominės veiklos nevykdė, prekių ar paslaugų, kaip PVM objekto įsigijusi nebuvo, faktiškai jokių prekių pareiškėjai nepardavė. SODROS duomenimis PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo metu šioje bendrovėje dirbo vienas samdomas asmuo – Ž.V., PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas pasirašęs direktorius Ž.V.. Jis 2004 m. lapkričio 19 d. paaiškinime nurodė, kad apie UAB „Mikronitas“ vykdomą veiklą nieko nežino, jokių sandorių šios įmonės vardu nesudarinėjo, pats ant sąskaitų nepasirašinėjo, Valstybinei mokesčių inspekcijai jokių ataskaitų neteikė. Atkreipė dėmesį, kad dėl UAB „Mikronitas“ veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-00082-04. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2003 – 2004 m. laikotarpiu Vilniuje, Ukmergėje ir kituose Lietuvos miestuose organizuotoje grupėje veikiantys fiziniai asmenys įsteigė ir valdė fiktyvias įmones UAB „Elektroninių tinklų apsauga“, VšĮ „Mūsų kartos darbai“, UAB „Mikronitas“ ir kt., skirtas nusikalstamai veiklai vykdyti ir minėtų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų pagalba vykdyti sukčiavimą, ko pasekmėje apgaule buvo užvaldytas pridėtinės vertės mokestis bei išvengiamas pelno mokesčio sumokėjimas ir padaryta žala valstybės biudžetui. Paaiškino, kad pareiškėjo direktorius dėl sandorių su UAB „Mikronitas“ nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo sudaryti sandoriai, nesiėmė jokių veiksmų šaliai nustatyti, nesiaiškino, su kuo bendravo, nežino, kur yra UAB „Mikronitas“ buveinė, neapteikė pirkimo – pardavimo sutarčių, krovinio gabenimo važtaraščių. Teigė, kad pareiškėjo direktorius konkrečių aplinkybių, pagal kurias galima būtų identifikuoti UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ atstovaujančius asmenis bei ūkines operacijas, nepaaiškino (2005 m. lapkričio 22 d. paaiškinimas). Pagal UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras atsiskaitymai nebuvo atlikti, pareiškėjo apskaitos registruose 2007 m. vasario 5 d. fiksuotas 60 549,79 Lt įsiskolinimas. Pareiškėjo direktoriaus paaiškinimu už prekes nesumokėta dėl to, kad UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ negalima surasti, todėl nėra galimybės patikslinti bendrovės duomenų ir atsiskaityti už pirktas detales. Nurodė, kad UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ mokesčių administratoriaus iniciatyva 2004 m. spalio 12 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip nevykdanti mokesčių administratoriaus nurodymų. SODRA duomenims UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ sąskaitų išrašymo laikotarpiu dirbo R.P., o iki 2003 m. lapkričio 28 d. dirbo J.V.. R.P. 2004 m. balandžio 7 d. mirė, tačiau po jos mirties pateiktose 2004 m. gegužės – liepos mėnesių PVM deklaracijose yra nurodyta jos pavardė ir už ją pasirašyta. Pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ jokių darbų ir paslaugų neatliko, prekių nepardavė, realiai sandoriai nėra įvykę. Atlikus UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ mokestinį tyrimą, nustatyta, kad ši bendrovė pateiktose PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM artimą pirkimo PVM, t. y. faktiškai į biudžetą PVM nemokėjo. Įvertinus patikrinimo medžiagoje pateiktą informaciją, darytina išvada, kad panaudojant UAB „Mikronitas“ ir UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ PVM sąskaitų – faktūrų blankus įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. Nurodė, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog pagal minėtų bendrovių vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras prekės buvo įsigytos. Teigė, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir UAB „Mikronitas“ bei UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ realiai neįvyko. Pažymėjo, kad pagal VšĮ „Mūsų kartos darbai“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras pareiškėjas 2003 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais atskaitė 27 518 Lt pirkimo PVM. Patikrinimui pateikta 2003 m. lapkričio 3 d. statybos ir remonto darbų rangos sutartis Nr. 03-11-03R, sutarties objektas – administracinių patalpų Maironio g. 2A-103, Ukmergėje, ir Savanorių pr.178, Vilniuje, remontas ir rekonstrukcija, darbų kaina, įskaitant PVM, 180 391,32 Lt. Atkreipė dėmesį, kad sutartyje nėra išvardinta, kokiose patalpose, kokie konkretūs darbai turi būti atlikti, kokia atskiruose objektuose atliktų darbų vertė, kieno medžiagomis bus atliekamas remontas. Patikrinimui nebuvo pateikta darbų sąmata, kurioje būtų nurodyta, kiek ir kokių medžiagų numatoma panaudoti. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė objektų atliktų darbų priėmimo aktų, kurie patvirtintų darbų atlikimą. Akcentavo, kad apie tai, jog nuo 2001 m. liepos 18 d. iki 2004 m. spalio 11 d. patalpos, esančios Maironio g. 2a-103, Ukmergėje, nebuvo remontuotos, 2005 m. lapkričio 28 d. raštiškame paaiškinime nurodė vyr. finansininkė V.V. bei buvusi pareiškėjo darbuotoja E.P. (2005 m. lapkričio 15 d. paaiškinimas). Paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2005 m. spalio 24 d. atlikusi VšĮ „Mūsų kartos darbai“ mokestinį tyrimą konstatavo, kad ši bendrovė mokestinio tyrimo metu nepateikė jokių dokumentų, susijusių su paslaugų atlikimu, nenustatyta, kad būtų turėjusi darbuotojų veiklai vykdyti, neturi buveinės, materialinių resursų. Pažymėjo, jog pagal iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gautą informaciją dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaulės (sukčiavimo) būdu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00082-04, kurioje atliekamas ir VšĮ „Mūsų kartos darbai“ finansinės veiklos tyrimas bei tiriami šios bendrovės sandoriai su įvairiais Lietuvos ūkio subjektais. VšĮ „Mūsų kartos darbai“ vardu surašytais apskaitos dokumentais įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. Manė, jog skirdamas konkretų baudos dydį mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kad sandoriai buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis faktiškai neįvyko. Nustatytas tokių sandorių tęstinumas, didelė vertė (apie 5 procentų viso pirkimo PVM), pareiškėjo paaiškinimai nelogiški (prekių tiekėjai nuo 2003 m. nesikreipia dėl 85 903,29 Lt skolos, tenkino darbų kokybė, todėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai nebuvo surašyti). Teigė, kad tokie veiksmai parodo pareiškėjo siekį vengti mokesčių mokėjimo, todėl atsižvelgiant į tai, pagrįstai paskirtos 50 procentų dydžio baudos, kurių mažinti nėra jokio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją ir argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriai konstatavo, kad pareiškėjas - UAB „Nerumitas“ - prekių ir/ar paslaugų iš UAB „Mikronitas“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“, VšĮ „Mūsų kartos darbai“ realiai neįsigijo, t. y. tokių veiksmų neatliko iš tiesų, o vien tik užfiksavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teismo nuomone, sprendžiant, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. S-236-(7-211/2007) „Dėl UAB „Nerumitas“ 2007-10-03 skundo“ (nurodyta apimtimi) yra pagrįstas, nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina nustatyti ne vien tai, ar UAB „Mikronitas“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ buvo realiai veikiančios (arba ne) įmonės, bet ir tai, ar UAB „Nerumitas“ prekių ir/ar paslaugų įsigijimas buvo realus, ar jų panaudojimas buvo realus, ar UAB „Nerumitas“ veikė sąžiningai.

Dėl pareiškėjo sandorių su UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ teismas nurodė, kad UAB „Nerumitas“ 2003 m. gruodžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir PVM deklaracijoje deklaravo PVM atskaitą (9 236 Lt) pagal šias UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (PVM sąskaitas faktūras pasirašė UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ direktorė R.P. ir UAB „Nerumitas“ direktorius A.D.): pirma, 2003 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 5854732, prekių pavadinimas – dangtelis, įvorė plastmasinė, hidrocilindras, reduktorius, velenas, rišimo aparatas, rišimo aparato dangtelis, priešpeilis, adatėlės, guminė įvorė, pakuotė, įvorė su korpusu, spidometro trosas, spindulys DON, svirtis, velenėlis, ašis, prekių vertė – 8 329,79 Lt, PVM – 1 499,36 Lt, bendra suma – 9 829,15 Lt; antra, 2003 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 5854735, prekių pavadinimas – mova, gradilai PGC, korpusas PGC, įvorė PGC, transporteriai, transporterio juosta, lingės, stabdžių juosta, žvaigždutė, pobūgnis, hidrocilindrai įvorėms, prekių vertė – 10 188,65 Lt, PVM – 1 833,96 Lt, bendra suma – 12 022,61 Lt; trečia, 2003 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 5854738, prekių pavadinimas – dantratis, reduktorius, padangos, šakutė, movos, kreivas velenas, žvaigždutė, korpusas, ritinėliai, guoliavielė, plokštelė vibruojanti, sankabėlė, diskatorius, sankabos diskas, grandinė, prekių vertė – 15 340,13 Lt, PVM – 2 761,22 Lt, bendra suma – 18 101,35 Lt; ketvirta, 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 5854742, prekių pavadinimas – įvorė NIVA mažoji, įvorė NIVA didžioji, adata, vartytuvo spyruoklė, pirštas, radiatorius, stabdžių juosta, NIVA švaistiklis, vandens siurblys, pusašis, radiatoriaus šerdis, apsauga, laiko lenta, plokštelė, starterio įvorė, kardanas, verstuvė, filtras, lanžeronas, prekių vertė – 7 941,75 Lt, PVM – 1 429,52 Lt, bendra suma – 9 371,27 Lt; penkta, 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 5854747, prekių pavadinimas – uknoliai, grifai, variatorius, andėklai, volas, kronšteinas, variklio galvutė, grandinė, apkabėlė, galvutė, traukė, skriemulys, diskas, peilis OČS, prekių vertė – 9 513,06 Lt, PVM – 1 712,35 Lt, bendra suma – 11 225,41 Lt. Tačiau, kaip akcentavo teismas, byloje, yra duomenų, kad UAB „Nerumitas“ už pirktas prekes UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ nesumokėjo: UAB „Nerumitas“ įsiskolinimas pagal buhalterinės apskaitos registrus minėtai bendrovei 2007 m. vasario 5 d. buvo 60 549,79 Lt (patikrinimo aktas Nr. 08-04-10-797). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad realiai prekės iš UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ nebuvo nupirktos, o todėl pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (2002 m. kovo 5 d. redakcija) PVM objekto nebuvo, todėl nebuvo galima ir PVM atskaita: atskaičiusi PVM pareiškėja – UAB „Nerumitas“ šiuo aspektu pasielgė nesąžiningai. Dar daugiau, nors UAB „Nerumitas“ įsiskolinimas UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ buhalterinės apskaitos registruose buvo fiksuojamas (2007 m. vasario 5 d. buvo 60 549,79 Lt), tačiau UAB „Nerumitas“ net neturint duomenų, kur reikia (į kokią sąskaitą ir pan.) sumokėti pinigus UAB „Elektroninių tinklų apsauga“, ir jai vis tiek atskaičius PVM, nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, kad UAB „Nerumitas“ buvo sąžininga. Konstatuotina, kad iš UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ UAB „Nerumitas“ prekių nepirko, todėl PVM atskaitą (9 236 Lt) atliko, o kartu leidžiamiems atskaitymams priskyrė 51 314 Lt sąnaudas neteisėtai ir nepagrįstai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi teisinės reikšmės ir tai, kad UAB „Nerumitas“ pagal nurodytas UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras gautas prekes pardavė UAB „Severmeta“ pagal PVM sąskaitas faktūras (patikrinimo aktas Nr. 08-04-10-797): 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija GFA Nr. 7988332, prekių pavadinimas – detalės, prekių kiekis vnt. – 1 013, prekių vertė – 15 953 Lt, PVM – 2 871 Lt, bendra suma – 18 824 Lt; 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija GFA Nr. 7988333, prekių pavadinimas – detalės, prekių kiekis vnt. – 2 892, prekių vertė – 8 679 Lt, PVM – 1 562 Lt, bendra suma – 10 241 Lt; 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija GFA Nr. 7988335, prekių pavadinimas – detalės, prekių kiekis vnt. – 1 002, prekių vertė – 10 598 Lt, PVM – 1 907 Lt, bendra suma – 12 505 Lt; 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija GFA Nr. 5280008, prekių pavadinimas – detalės, prekių kiekis vnt. – 1 466, prekių vertė – 5 504 Lt, PVM – 991 Lt, bendra suma – 6 495 Lt; 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija GFA Nr. 5854747, prekių pavadinimas – detalės, prekių kiekis vnt. – 1 362 vnt./200 kg, prekių vertė – 9 513 Lt, PVM – 1 712 Lt, bendra suma – 11 225 Lt; 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija LGA Nr. 7879283, prekių pavadinimas – detalės, prekių kiekis vnt. – 408, prekių vertė – 1 212 Lt, PVM – 218 Lt, bendra suma – 1 430 Lt; 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija LGA Nr. 7879284, prekių pavadinimas – detalės, prekių kiekis vnt. – 898, prekių vertė – 1 542 Lt, PVM – 277 Lt, bendra suma – 1 819 Lt. Teismas akcentavo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2007 m. sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 „Dėl UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ūkinės finansinės veiklos“, be kita ko, nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ vardu neįvykusioms operacijoms pagrįsti buvo išrašyta keturiasdešimt PVM sąskaitų faktūrų, jose nurodyti visi privalomi rekvizitai, tačiau operacijų turinys neatitinka tikrovės; tokiu būdu, tyrimo metu įvertinus UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ vardu įformintų tikrovės neatitinkančių dokumentų neįvykusių operacijų panaudojimą, bei tai, kad UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė, tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ buveinės ir veiklos vykdymo vietos nerado, todėl tik pagal UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Teismo nuomone, būtent ir šie faktai įrodo, kad iš UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ UAB „Nerumitas“ prekių nepirko, todėl PVM atskaitą (9 236 Lt) atliko, o taip pat leidžiamiems atskaitymams priskyrė 51 314 Lt sąnaudas neteisėtai ir nepagrįstai.

Dėl pareiškėjo sandorių su UAB „Mikronitas“ teismas nurodė, kad UAB „Nerumitas“ 2003 m. gegužės, birželio ir gruodžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir PVM deklaracijose deklaravo PVM atskaitą (92 909 Lt) pagal šias UAB „Mikronitas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (PVM sąskaitas faktūras pasirašė UAB „Mikronitas“ direktorius Ž.V. ir UAB „Nerumitas“ direktorius A.D.): pirma, 2003 m. gegužės 13 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062825, prekių pavadinimas – metaliniai grandinių elementai, prekių vertė – 112 976,00 Lt, PVM – 20 335,68 Lt, bendra suma – 133 311,68 Lt; antra, 2003 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062829, prekių pavadinimas – ketaus įvorės, apsauginės įvorės, prekių vertė – 25 540,00 Lt, PVM – 4 597,20 Lt, bendra suma – 30 137,20 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla; trečia, 2003 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062833, prekių pavadinimas – nerūdijančio plieno lakštai, volframo elektrodai, prekių vertė – 22 647,60 Lt, PVM – 4 076,57 Lt, bendra suma – 26 724,17 Lt; ketvirta, 2003 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062834, prekių pavadinimas – šešiabriaunis, įrankinės instrumentinės plieno juostos, įrankiniai instrumentiniai plieno strypai, prekių vertė – 64 820,00 Lt, PVM – 11 667,60 Lt, bendra suma – 76 487,60 Lt; penkta, 2003 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062917, prekių pavadinimas – plieno strypas, plieno lakštas, cinkuota skarda, suvirinimo viela, nerūdijančio plieno suvirinimo elektrodai, suvirinimo elektrodai, vamzdis, juostinis pjūklas, šlifavimo diskas, atpjovimo diskas, atpjovimo peilis, kūginis grąžtas, abrazyvinis diskas, prekių vertė – 78 653,20 Lt, PVM – 14 157,58 Lt, bendra suma – 92 810,78 Lt; šešta, 2003 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062919 prekių pavadinimas – vamzdis, cinkuotas vamzdis, prekių vertė – 58 971,70 Lt, PVM – 10 614,91 Lt, bendra suma – 69 586,61 Lt; septinta, 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062913, prekių pavadinimas – kvadratinis vamzdis, sija, K/V lakštas, prekių vertė – 38 860,89 Lt, PVM – 6 994,96 Lt, bendra suma – 45 855,85 Lt; aštunta, 2003 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 9062920, prekių pavadinimas – kampuotis, sija, kvadratinis vamzdis, K/V lakštas, lovinis profilis, plienas apvalus, prekių vertė – 113 693,00 Lt, PVM – 20 464,74 Lt, bendra suma – 134 157,74 Lt.

Teismas pabrėžė, jog nors administracinėje byloje yra duomenų, kad UAB „Nerumitas“ pagal išvardintas UAB „Mikronitas“ PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė atitinkamais mokėjimo dokumentais, už prekes, tačiau pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Nerumitas“ nėra visiškai atsiskaitęs su UAB „Mikronitas“: įsiskolinimas pagal buhalterinės apskaitos registrus 2007 m. vasario 5 d. buvo 25 353,50 Lt (patikrinimo aktas Nr. 08-04-10-797). Be to, kaip akcentavo teismas, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad UAB „Nerumitas“ realiai gavo minėtas prekes iš UAB „Mikronitas“, taip pat kad vėlesnę jų realizaciją UAB „Nerumitas“ pagrindė tinkamais įrodymais, o pareiškėjos teiginiai, kad, esą, jų apyvartos buvo itin didelės, todėl neįmanoma identifikuoti, kam buvo parduotos iš UAB „Mikronitas“ gautos (jeigu jos buvo gautos) prekės, nėra pakankami. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota administracine doktrina, prekės ar paslaugos ne tik įsigijimas, bet ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nesant jokių patikimų įrodymų, kad UAB „Nerumitas“ realiai gavo minėtas prekes iš UAB „Mikronitas“, jog vėlesnę jų realizaciją UAB „Nerumitas“ pagrindė tinkamais įrodymais, konstatuotina, kad UAB „Nerumitas“ iš UAB „Mikronitas“ prekių nepirko, todėl PVM atskaitą (92 909 Lt) atliko, o taip pat leidžiamiems atskaitymams priskyrė 51 6163 Lt sąnaudas neteisėtai ir nepagrįstai.

Dėl pareiškėjo sandorių su VšĮ „Mūsų kartos darbai“ teismas nurodė, kad UAB „Nerumitas“ 2003 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir PVM deklaracijose deklaravo PVM atskaitą (27 518 Lt) pagal šias išrašytas PVM sąskaitas faktūras: pirma, 2003 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra, serija GEC Nr. 5197025, darbų pavadinimas – už remonto paslaugas pagal rangos sutartį Nr. 03-11-03R, mato vnt. – vnt., kiekis vnt. – 1, darbų vertė – 59 620,00 Lt, PVM – 10 731,60 Lt, bendra suma – 70 351,60 Lt, PVM sąskaitą faktūrą pasirašė VšĮ „Mūsų kartos darbai“ direktorius S.K. ir UAB „Nerumitas“ direktorius A.D.; antra, 2003 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra, serija GEC Nr. 5197037, darbų pavadinimas – už remonto paslaugas pagal rangos sutartį Nr. 03-11-03R, mato vnt. – vnt., kiekis vnt. – 1, darbų vertė – 93 254,00 Lt, PVM – 16 785,72 Lt, bendra suma – 110 039,72 Lt, PVM sąskaitą faktūrą pasirašė VšĮ „Mūsų kartos darbai“ direktorius S.K. ir UAB „Nerumitas“ vyr. finansininkė V.V.. UAB „Nerumitas“ pagal nurodytas VšĮ „Mūsų kartos darbai“ sąskaitas faktūras visiškai atsiskaitė su VšĮ „Mūsų kartos darbai“ šiais banko pavedimais: 2003 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1388, suma – 49 500,00 Lt, pagal sąskaitą 5197025; 2004 m. kovo 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1547, suma – 40 000,00 Lt, pagal sąskaitą; 2004 m. balandžio 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1590, suma – 40 000,00 Lt, pagal sąskaitą; 2004 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1596, suma – 40 000,00 Lt, pagal sąskaitas; 2004 m. balandžio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1601, suma – 10 891,32 Lt, , pagal sąskaitas. Be to, UAB „Nerumitas“ ir VšĮ „Mūsų kartos darbai“ 2003 m lapkričio 3 d. sudarė statybos ir remonto darbų rangos sutartį Nr. 03-11-03R (sutartyje UAB „Nerumitas“ vadinama užsakovu, VšĮ „Mūsų kartos darbai“ – rangovu), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad sutarties objektas – „administracinių pastatų Maironio 20 a-103, Ukmergė, ir Savanorių pr. 178, Vilnius, remontas ir rekonstrukcija“, sutarties objekto kaina – „180 391,32 Lt, tame skaičiuje PVM..“. Tačiau, kaip konstatavo teismas, pareiškėja nepateikė atliktų darbų priėmimo aktų, kurie patvirtintų darbų atlikimą. Teismo vertinimu, byloje nėra patikimų duomenų, kad patalpų, esančių Maironio g. 2a-103, Ukmergė, remonto darbai būtų buvę atlikti. Todėl teismas konstatavo, kad VšĮ „Mūsų kartos darbai“ vardu surašytais apskaitos dokumentais įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. Teismas nurodė ir tai, kad iš VšĮ „Mūsų kartos darbai“ UAB „Nerumitas“ paslaugų nepirko, todėl PVM atskaitą (27 518 Lt) atliko, o taip pat leidžiamiems atskaitymams priskyrė 152 874 Lt sąnaudas neteisėtai ir nepagrįstai.

Teismas kartu akcentavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Nerumitas“ sandoriai, parodyti buhalterinės apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvyko, todėl nėra nei prielaidų, nei sąlygų sumažinti mokesčių administratorių paskirtas baudas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjo UAB „Nerumitas“ skundo netenkino ir atmetė jį kaip nepagrįstą, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. S-236-(7-211/2007) „Dėl UAB „Nerumitas“ 2007-10-03 skundo“ paliko nepakeistu.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Nerumitas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais bei motyvais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendime, skirtingai tik detaliai išdėstytos mokesčių administratoriaus konstatuotos aplinkybės, tačiau dėl Pareiškėjos UAB „Nerumitas" teiktų argumentų bei motyvų iš esmės vėlgi nieko nepasisakyta, išvados daromos visiškai nevertinant Pareiškėjos nurodomų aplinkybių ir motyvų. Tokiu būdu, pareiškėjos UAB „Nerumitas" manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartyje nurodytų ankstesnio šioje byloje priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo (adm. byla Nr. 1-2525-189/2008) trūkumų, dėl ko sprendimas nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendime, priešingai nei paties mokesčių administratoriaus surašytame patikrinimo akte, teigiama, kad pareiškėjas UAB „Nerumitas" prekių nepirko ir vėliau jų nepardavė. Kartu teismo sprendime, priešingai šiai išvadai, konstatuota, kad prekės visgi buvo parduotos, t. y. prekės dalyvavo prekių apyvartoje. Taigi, pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime neigiami realūs tikrovės faktai, fiksuoti tam kompetentingo mokesčių administratoriaus surašytame patikrinimo akte. Neigiant akivaizdžius faktus, jų tinkamai nevertinant, kaip pasekmė buvo priimtas faktinei situacijai prieštaraujantis pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo jį atmesti, savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S-236-(7-211/2007) dalies, kuria patvirtinti ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 69-215 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. (23.15)-256-221, kuriais pareiškėjui papildomai priskaičiuota 129 663 Lt PVM, 48 170,67 Lt PVM delspinigių, 64 832 Lt PVM baudos, 108 053 Lt pelno mokesčio, 33 407,72 Lt pelno mokesčio delspinigių, 54 315 Lt pelno mokesčio baudos, t. y. mokestinis ginčas yra kilęs iš esmės dėl teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą.

Minėti papildomi mokesčiai pareiškėjui priskaičiuoti, nesuteikiant teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, dėl ūkinių operacijų su UAB „Mikronitas“; UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir VšĮ „Mūsų kartos darbai“, pagal kurias pareiškėjas iš minėtų asmenų 2003 metais įsigijo: iš UAB „Mikronitas“ įvairių metalo gaminių už 609 072 Lt, iš kurių sudarė 92 909 Lt PVM; iš UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ įsigijo įvairių detalių už 60 550 Lt, iš kurių sudarė 9 236 Lt PVM ir VšĮ „Mūsų kartos darbai“ remonto darbų už 180 392 Lt, iš kurių sudarė 27 518 Lt PVM.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reguliuojančias teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, yra suformuluotos atitinkamos taisyklės, kurias galima sugrupuoti sekančiai:

1. pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne ūkinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (turinio prieš formą viršenybės principas);

2. mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sąžiningumo principas).

Aiškindama pirmosios taisyklės turinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi šias nuostatas, kad „prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti“; „Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Teigiant priešingai būtų iškreipta apmokestinimo PVM esmė bei paneigtas dvigubo apmokestinimo draudimo principas: pardavėjui sumokėjus PVM, o pirkėjui neleidžiant jo atskaityti, parduotos prekes (suteiktos paslaugos) PVM galimai būtų apmokestinamos du ar daugiau kartų.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004).

Paminėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija aiškindama antrosios taisyklės (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sąžiningumo principą) turinį konstatavo, kad „Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą.“; „mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas galimybės žinoti apima ne visą kitos sandorio šalies ūkinę veiklą, o tik tą jos dalį, kurioje dalyvavo į PVM atskaitą pretenduojantis subjektas“.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, taip pat yra konstatuota, kad nustačius, jog ūkinės operacijos (kai ji realiai yra įvykusi) turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, tai mokesčių administratoriui sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad šiomis ūkinėmis operacijomis buvo arba galėjo būti piktnaudžiaujama (sukčiaujama) pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu bei reikalauti iš pirkėjo įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį: duomenis, apie tikrąjį ūkinės operacijos subjektą, suteikusį jam prekes ir/ar paslaugas ir kitas reikšmingas aplinkybes bei įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių gali būti įrodinėjamos bei paneigiamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl šie klausimai, ar pirkėjas turi teisę, ar ne į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan. (Administracinė byla Nr. A-438-1097/2009).

Byloje nustatyta, kad minėti pareiškėjo kontrahentai - UAB „Mikronitas“; UAB „Elektroninių tinklų apsauga“; VšĮ „Mūsų kartos darbai“, prekėms tiekti bei paslaugoms suteikti, kurios nurodytos turimose pareiškėjo PVM sąskaitose – faktūrose, byloje nagrinėjamu laikotarpiu, neturėjo tam reikiamų materialinių, fizinių bei finansinių resursų, taip pat nesumokėjo pardavimo PVM, kuris turėjo būti gautas už pareiškėjui patiektas prekes bei suteiktas paslaugas.

Pas kontrahentą UAB „Mikronitas“, PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo metu dirbo vienas samdomas asmuo, kuris savo pasiaiškinimuose dėl šios įmonės veiklos nurodė, kad apie UAB „Mikronitas“ vykdomą veiklą nieko nežino, jokių sandorių šios įmonės vardu nesudarinėjo, pats ant sąskaitų nepasirašinėjo, Valstybinei mokesčių inspekcijai jokių ataskaitų neteikė.

Pas kontrahentą UAB „Elektroninių tinklų apsauga“, PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo metu šioje bendrovėje taip pat dirbo tik vienas asmuo. Ši bendrovė mokesčių administratoriaus iniciatyva 2004 m. spalio 12 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip nevykdanti mokesčių administratoriaus nurodymų.

VšĮ „Mūsų kartos darbai“ atveju 2005 m. spalio 24 d. atlikus šios įmonės mokestinį tyrimą buvo nustatyta, kad ši bendrovė neturi jokių dokumentų, susijusių su paslaugų pareiškėjui atlikimu, taip pat nenustatyta, jog būtų turėjusi darbuotojų veiklai vykdyti, neturi buveinės, materialinių resursų.

Byloje taip pat nustatyta, kad dėl minėtų įmonių veiklos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje nustatyta, kad 2003 – 2004 m. laikotarpiu Vilniuje, Ukmergėje ir kituose Lietuvos miestuose organizuotoje grupėje veikiantys fiziniai asmenys įsteigė ir valdė fiktyvias įmones UAB „Elektroninių tinklų apsauga“, VšĮ „Mūsų kartos darbai“, UAB „Mikronitas“ ir kt., skirtas nusikalstamai veiklai vykdyti ir minėtų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų pagalba vykdyti sukčiavimą, ko pasekmėje apgaule buvo užvaldytas pridėtinės vertės mokestis bei išvengiamas pelno mokesčio sumokėjimas ir padaryta žala valstybės biudžetui.

Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nagrinėjamomis ūkinėmis operacijomis buvo arba galėjo būti piktnaudžiaujama (sukčiaujama) pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu, nes pareiškėjui PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų prekių bei paslaugų, minėti kontrahentai neturėdami tam reikiamų resursų ir pan., neturėjo galimybės pateikti, t. y., kad pareiškėjui PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes bei paslaugas pateikė ne minėti kontrahentai, o kiti asmenys.

Minėta, kad tokios teisinės situacijos konstatavimas, suponuoja pareiškėjo pareigą įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį (duomenis, apie tikrąjį ūkinės operacijos subjektą, suteikusį jam prekes ir/ar paslaugas ir kitas reikšmingas aplinkybes) bei įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje.

Tačiau pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė. Nesurinkta ir byloje įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl jo sąžiningumo vykdant minėtas ūkines operacijas. Priešingai, pareiškėjo atlikti veiksmai – ūkinių operacijų mastas, jų atlikimo laikotarpis sutampantis su minėtų kontrahentų neteisėtos veiklos laikotarpiu, leidžia teigti, kad pareiškėjas turėjo galimybę žinoti bei numatyti, jog jo kontrahentai elgiasi neteisėtai bei kad pats tokiu būdu elgiasi nerūpestingai ir nesąžiningai pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu.

Minėta, kad mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda, dėl ko ginčijami atsakovo sprendimai bei pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintini iš esmės pagrįstais bei teisingais.

Netenkintinas pareiškėjo prašymas šią bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui, kuris pareiškėjui 2010 m. balandžio 26 d. iškėlė bankroto bylą (civ. b. Nr. B2-4962-431/2010), kadangi ši bankroto byla iškelta vėliau nei priėmė sprendimą (2009 m. balandžio 20 d.) Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje, dėl ko nėra procesinės galimybės naikinti šio teismo sprendimo ir perduoti ją pakartotinai nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui (ABTĮ 101;103;140 str.). Šiuo atveju, administracinės bylos, perdavimo bankroto bylą iškėlusiam teismui klausimas, spręstinas Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nerumitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas