- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-326-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11651-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- T. L.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL dydžio (2550 Eur) bauda;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL dydžio (2550 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 160 MGL dydžio (8000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas T. L. laikino sulaikymo laikas (dvi dienos), kaip sumokėta 4 MGL dydžio (200 Eur) bauda, ir paskirta galutinė bausmė – 156 MGL dydžio (7800 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 30 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuotas T. L. priklausantis automobilis ,,Volvo S-V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
T. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 21 d., apie 00.35 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, ties pastatu Nr. 25, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
T. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 metų pavasarį, apie 19.00–20.00 val., Kalvarijų-Žalgirio gatvių sankryžoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 120 Eur įgijo ne mažiau kaip 6,862 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,329g amfetamino ir 0,2348 g psichotropinės medžiagos 4-fluoro-MDMB-Butinaca, kurią neteisėtai laikė iki 2020 m. kovo 21 d. 00.35 val., kol Vilniuje, ties pastatu Nr. 25, padarė eismo įvykį ir policijos pareigūnai apžiūros metu jo automobilyje ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė jam priklausančias minėtas psichotropines medžiagas.
T. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 metų gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 120 Eur neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,1026 psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinolio 4-fluoro MDMB-Butinaca ir MDMB-Fubica-Methyl2-(1-(4-fluorobenzil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato (grynojo kiekio nėra galimybės nustatyti, nes šiuo metu KTC ir LTEC neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio) ir neteisėtai laikė su savimi iki 2020 m. birželio 12 d. 08.00 val., kol (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jo vairuojamo automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ant priekinės keleivio sėdynės esančioje kuprinėje rado ir paėmė jam priklausančias minėtas psichotropines medžiagas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo T. L. gynėjas advokatas B. Chranovskis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria T. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, nes T. L. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, arba pakeisti skundžiamą nuosprendį ir maksimaliai sumažinti T. L. paskirtos bausmės dydį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pasisakė abstrakčiai, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, išskyrė keturių liudytojų parodymus, kurie prieštarauja vieni kitiems ir bylos medžiagai, šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl turi būti vertinami itin atsargiai, byloje apskritai nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie pagrįstų T. L. kaltę.
1.2. Nuo baudžiamojo proceso pradžios T. L. davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų A. P., J. Z. parodymai, t. y. tai, kad įvykio dieną automobilį vairavo ne T. L., o A. P.. A. P. parodymus, kad jis pabėgo dar iki atvykstant pareigūnams ir prie jų nepriėjo, iš dalies patvirtina liudytojų A. N. ir J. U. parodymai, kurie nurodė, kad įvykio metu matė ir kitą asmenį. T. L. parodymus taip pat patvirtina vaizdo įrašai, kurių turinys paneigia policijos pareigūnų parodymus. Teismas abejojo liudytojo A. P. parodymų patikimumu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuo įvykio ir iki pirmos apklausos praėjo daugiau nei metai, todėl liudytojas galėjo neatsiminti įvykio detalių, be to, aplinkybė, ar A. P. vartojo alkoholį, ar ne neturi reikšmės T. L. nuteisimo kontekste. Taigi, teismas T. L. kaltę grindė tik liudytojų A. N., J. U., policijos pareigūnų nenuosekliais, kita bylos medžiaga nepatvirtintais parodymais, patikimų įrodymų byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad liudytojo A. N. parodymus paneigia vaizdo įrašas, t. y. tai, kad vairuotojas išlipo iš automobilio vairuotojo pusės dar prieš atvykstant policijos ekipažui; A. N. parodymams prieštarauja liudytojos J. U. parodymai, kuri parodė, kad sustojo priekyje automobilio ,,Volvo“ ir viską stebėjo atsisukusi (A. N. parodė, kad automobilis ,,Volvo“ buvo jam iš priekio). Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai K. Š. ir M. V. parodė, jog jie sustabdė automobilį ,,Volvo“, nes jiems atvykus automobilis dar judėjo, o iš paskos judėjo automobilis ,,Subaru“, matė, kad vairuotojas yra automobilyje ir tik jau sustojęs iš priekio vairuotojas išlipo iš automobilio. Be kita ko, liudytojas K. Š. teisiamajame posėdyje nurodė iš esmės naują aplinkybę, kad automobilis ,,Volvo“ sustojo ne pats, o buvo policijos pareigūnų sustabdytas užkertant jam kelią, šiems jo parodymams prieštarauja kito pareigūno parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai įvykį stebėjo naktį, A. N. kalbėjo telefonu, todėl egzistavo veiksniai, dėl kurių negalima pasitikėti duotais parodymais.
1.3. Nei vienas iš liudytojų negalėjo matyti, kiek žmonių buvo automobilyje ,,Volvo“, nes galiniai automobilio langai yra tamsinti, kyla abejonių, ar liudytojas A. N. galėjo matyti iš automobilio išlipusį asmenį, nes buvo tamsu ir liudytojas kalbėjo telefonu, taip pat neužfiksuotas momentas, kai iš automobilio išlipo T. L..
1.4. T. L. paprašė savo pažįstamo, kuris buvo blaivus, parvežti jį iki parduotuvės, T. L. atsisėdo į savo automobilio keleivio vietą, buvo sulaikytas prie automobilio, iš karto nurodė, kad jis nevairavo, todėl subjektyvioji nusikaltimo pusė šiuo atveju taip pat nenustatyta.
1.5. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma atlikti papildomus procesinius veiksmus, tačiau prašymai nebuvo tenkinti, dėl ko byloje negalėjo būti nustatyta tiesa.
1.6. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir užtikrinti teisingumo principo laikymąsi, taip pat į tai, kad T. L. sąžiningai ir dorai dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai parodo, kad T. L. yra integravęsis į visuomenę. Paskirta bausmė yra per griežta, nes nuteistojo pajamos nėra didelės, bausmės dydis prieštarauja proporcingumo principui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo T. L. gynėjo advokato B. Chranovskio apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su T. L. nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantas taip pat nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu.
Dėl T. L. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti vieną iš nurodyto straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju T. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad nuteistasis vengė neblaivumo patikrinimo. Ginčas kilo dėl T. L. automobilio vairavimo fakto.
Nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo neigė viso baudžiamojo proceso metu. T. L. nurodė, kad automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o kitas asmuo – A. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pakanka T. L. kaltei nustatyti ir paneigti nuteistojo gynybinę versiją, kad jis nevairavo minėtos transporto priemonės.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų K. Š., M. V., A. N. ir J. U. parodymai yra patikimi, todėl jais pagrįstai grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nustatyta, kad apie įvykį, t. y. automobilio „Volvo“ atsitrenkimą į kelio bortelį, Bendrajam pagalbos centrui pranešė A. N., kuris nurodė, kad važiuojant nuo prekybos centro „Ozas“ link prekybos centro „Akropolis“ nuo kelio nuvažiavo ir į kelio bortelį atsitrenkė automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas išlipo iš automobilio, įtaria, kad neblaivus, pokalbio su operatoriumi metu A. N. taip pat pažymėjo, kad atvažiavo policijos ekipažas (1 t., b. l. 78, 81). Pirmosios instancijos teismas, sugretinęs šiuos liudytojo parodymus su policijos tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo kamera užfiksuotu vaizdo įrašu 2020_03_21_00_32_08_37064813175.m, teisingai nurodė, kad akivaizdu, jog nuo to momento, kai A. N. pamato išlipant neblaivų vairuotoją (vaizdo įrašo 00:26 – 00:29) iki privažiuoja policijos pareigūnų ekipažas (vaizdo įrašo 00:37), praeina itin trumpas laiko tarpas – tik 8 sekundės. Sutiktina su apeliantu, kad pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuotas momentas, kai T. L. išlipa iš automobilio. Tačiau, kaip minėta, policijos pareigūnai atvažiavo netrukus, t. y. A. N. pokalbio su operatoriumi metu. Kadangi pats įvykis (T. L. vairavimo faktas) nebuvo užfiksuotas vaizdo įrašuose, aptartini įvykį mačiusių liudytojų A. N. ir J. U., kartu važiavusių automobiliu „Subaru“ iš paskos „Volvo“ automobiliui, nurodytos aplinkybės.
J. U. 2020 m. kovo 21 d. paaiškinime nurodyta, kad automobiliui ,,Volvo“ sustojus kelkraštyje, iš jo išlipo galimai neblaivus vyras (1 t., b. l. 151). Antrindamas J. U. pranešėjas A. N. paaiškinime nurodė, kad iš minėto automobilio išlipo galimai neblaivus vyras, jis buvo vienas (1 t., b. l. 154). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje A. N. parodė, kad vyras išlipo iš vairuotojo pusės, o išlipęs ėmė apžiūrinėti automobilį. Šalia vaikino nieko nebuvo, tik grįžus atgal į įvykio vietą buvo kitas asmuo (1 t., b. l. 156; 2 t., b. l. 156). Šiame kontekste pažymėtina, kad, bylos duomenimis nustatyta, atvykus policijos pareigūnams, šie liudytojai išvažiavo iš įvykio vietos, tačiau vėliau, pareigūnų prašymu, grįžo. Liudytoja J. U. parodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad daugiau žmonių nebuvo, kad vairuotojas buvo vienas, jis išlipo iš vairuotojo pusės (1 t., b. l. 153; 2 t., b. l. 156). Nors J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su T. L. buvo dar vienas vaikinas, teisiamajame posėdyje šią aplinkybę patikslino, pabrėždama, kad įvykio metu daugiau žmonių nebuvo. Kitą asmenį J. U. pastebėjo tik tada, kai ji ir A. N. grįžo į įvykio vietą, o įvykio metu iš automobilio kitas žmogus neišlipo. Nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu minėjo kitą asmenį (2021 m. birželio 21 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 33:55 – 34:16; 34:19 – 34:37). Taigi, liudytojai J. U. ir A. N. iš tiesų parodė, kad matė dar vieną asmenį prie automobilio, tačiau matė jį ne įvykio metu, o grįžus duoti paaiškinimus pareigūnams (2 t., b. l. 165–166). Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytoja J. U., ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad kartu su T. L. buvo dar vienas asmuo, sąžiningai suklydo, nes įvykio vietoje buvo du kartus. Pažymėtina, kad liudytojas A. N. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išlipo tik vienas vaikinas, o vėliau, kai pareigūnai paprašė grįžti į įvykio vietą parašyti paaiškinimą, prie automobilio buvo dar vienas vyriškis (1 t., b. l. 156). Byloje šio vyriškio asmenybė liko nenustatyta.
Minėta, kad į įvykio vietą netrukus atvyko policijos pareigūnai. K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis, patruliuodamas kartu su M. V., gavo pranešimą, jog važiuojant nuo prekybos centro „Ozas“ link prekybos centro „Akropolis“ nuo kelio nuvažiavo ir atsitrenkė į kelio bortelį automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas išlipo iš automobilio, galimai neblaivus. Atvykę į įvykio vietą, pastebėjo važiuojantį su įjungtais avariniais signalais automobilį „Volvo“, kuris sustojo ir iš jo išlipo vairuotojas, kaip paaiškėjo – T. L. (1 t., b. l. 17). Liudytojais apklausti pareigūnai K. Š. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir tarnybiniame pranešime, t. y. kad važiuodami Ozo gatve gavo pranešimą, kaip tik tuo metu pamatė, jog su įjungtais avariniais signalais važiuoja automobilis „Volvo“, kurio prekinis kairės pusės ratas buvo nuleistas ir apdaužytas buferis, automobiliui sustojus iš jo išlipo vairuotojas, kuris važiavo vienas, jis priėjo prie priekinių keleivio durelių (1 t., b. l. 160, 164). Teisiamajame posėdyje liudytojas K. Š. papildomai parodė, kad automobilis ,,Volvo“ jiems su kolega iš akiračio nedingo, o liudytojas M. V. nurodė, kad nubėgančio asmens nematė, jei būtų priešingai, būtų jį gaudę ir pranešę (2 t., b. l. 150, 195). Tokiu būdu policijos pareigūnai patvirtino minėtus J. U. ir A. N. parodymus dėl T. L. vairavimo fakto ir kitų asmenų T. L. vairuojamame automobilyje nebuvimo.
Iš išdėstytų liudytojų paaiškinimų, parodymų turinio matyti, kad jie neprieštarauja vieni kitiems, priešingai, papildo vieni kitus ir yra nuoseklūs. Visi keturi liudytojai parodė, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo tik vienas asmuo, kuris vaikščiojo aplink automobilį. Teigti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. N. ir J. U. parodymai prieštarauja tarpusavyje dėl automobilio „Volvo“ stebėjimo krypties, nes, pasak apelianto, nėra aišku, kur liudytojų automobilis buvo sustojęs, t. y. automobiliui „Volvo“ iš priekio ar galo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytoja J. U. ne kartą pabrėžė, jog jai sunku atsiminti įvykio aplinkybes. Duodama parodymus ši liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, kur sustojo automobilis, kuriuo ji važiavo. Ji teigė mačiusi priekyje važiuojantį automobilį „Volvo“, kuris staigiai keitė važiavimo kryptį ir galiausiai sustojo. Liudytojų automobilis taip pat sustojo, kad liudytojai galėtų matyti automobilį „Volvo“. Atsakydama į gynėjo klausimus, parodė, kad jų automobilius sustojo automobiliui „Volvo“ iš priekio (2 t., b. l. 166). Pažymėtina, kad šie J. U. parodymai sutampa su vaizdo įraše ,,V9019_Alarm-200321-003240-003300-20020400“ užfiksuotais duomenimis, nes iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilis ,,Subaru“, kuriuo važiavo J. U. ir A. N., iš pradžių stovi automobiliui „Volvo“ iš galo, tačiau vėliau jį aplenkia ir privažiuoja prie pareigūnų tarnybinio automobilio. Tai reiškia, kad liudytojai automobilį „Volvo“ stebėjo tiek iš galo, tiek iš priekio, todėl duodami parodymus apie įvykį papasakojo kaip jį matė iš skirtingų vietų. Dėl šios priežasties jų parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti laikomi prieštaringais.
Šioje byloje svarbia laikytina aplinkybė, kaip minėti liudytojai apibūdino automobilį „Volvo“ vairavusį asmenį. T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš tiesų automobilį vairavo A. P., kuris buvo apsirengęs tamsiais rūbais (2 t., b. l. 10). A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo ūgis yra 170 cm ir T. L. už jį aukštesnis (2 t., b. l. 177). Liudytoja J. U. parodė, kad vairuotojas buvo aukšto ūgio, dėvėjo sportinę aprangą (1 t., b. l. 153; 2 t., b. l. 166). Liudytojas A. N. parodė, kad vairuotojas dėvėjo mėlynos spalvos kelnes, striukę su raudonais elementais, jis buvo apie 180–190 cm ūgio (1 t., b. l. 156). Pareigūnas M. V. nurodė, kad vairuotojas buvo apie 190 cm ūgio, jis dėvėjo raudonos spalvos striukę, kuri yra su baltos ir mėlynos spalvos elementais (1 t., b. l. 164). Iš vaizdo įrašų (pavyzdžiui, ,,V9019-200321-003300-003710-20010400“, ,,2020_0321_004512_020“) matyti, kad T. L. atitinka liudytojų J. U., A. N. nurodytus automobilio ,,Volvo“ vairuotojo išvaizdos požymius, nes nuteistasis yra aukšto ūgio, dėvi tamsias kelnes ir raudonos spalvos striukę. Taigi, nuteistojo parodymus dėl A. P. paneigia tarpusavyje sutampantys liudytojų parodymai. Įvykį matę liudytojai apibūdino būtent vairuotoją, kuris išlipo iš automobilio vairuotojo pusės, ir jų nurodyti požymiai neatitinka A. P. išvaizdos, kuris dėvėjo tamsius rūbus ir yra neaukšto ūgio.
Priešingai nei teigia apeliantas, būtent T. L., A. P. ir J. Z. duoti parodymai nepasižymi patikimumu. Pirma, iš vaizdo įrašų matyti, kad T. L. pokalbių su pareigūnais metu nė karto neminėjo, kad automobilį vairavo A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. parodė, kad iš automobilio išlipo ir pabėgo A. P. (2 t., b. l. 10). Pažymėtina, kad įvykį betarpiškai matę liudytojai parodė, jog vairuotojas išlipo ir vaikščiojo aplink automobilį, o ne pabėgo, todėl net jei pirmosios instancijos teismas būtų patikėjęs nuteistojo versija, kad ne jis vairavo automobilį, tai nepaaiškintų visų kitų liudytojų, išskyrus A. P. ir T. L. sugyventinės J. Z., parodymų, iš kurių matyti, kad vairuotojas niekur nebėgo. Pažymėtina, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad buvo grįžęs į įvykio vietą. Jis tik teisiamajame posėdyje parodė, kad atsigavęs nuo šoko grįžo, tačiau vėl pabėgo, nes pamatė pareigūnus (2 t., b. l. 177). Antra, ikiteisminio tyrimo metu T. L. parodė, kad jis tiesiog išlipo iš automobilio, o teisiamajame posėdyje nurodė, kad sustojus automobiliui persėdo į vairuotojo pusę, taip pasielgė instinktyviai (3 t., b. l. 24). Kaip matyti, būtent paskutiniame teisiamajame posėdyje T. L. parodė, kad jis persėdo į vairuotojo vietą, o iki tol vykusio baudžiamojo proceso metu tik nurodė, jog ne jis vairavo automobilį ,,Volvo“. Neatmetama tikimybė, kad tokiu būdu nuteistasis siekė priderinti savo parodymus prie byloje įvykį mačiusių liudytojų parodymais nustatytų aplinkybių (2 t., b. l. 149). Trečia, nuteistojo sugyventinė J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji įvykio dieną susipyko su T. L., todėl jis išėjo iš namų. T. L. neminėjo, kur išeina. Taip pat liudytoja J. Z. nežinojo, ar nuteistasis galėjo kur nors išvykti automobiliu. Pasak jos, iš namų išėjęs nuteistasis liudytojai neskambino ir nerašė (1 t., b. l. 166). Tačiau apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. Z. parodė, kad ji išėjo į lauką ir matė, jog A. P. sėdo už automobilio ,,Volvo“ vairo, T. L. sėdėjo keleivio vietoje ir jie abu išvyko (2 t., b. l. 177). Akivaizdu, kad J. Z. parodymai prieštarauja tarpusavyje ir yra nenuoseklūs. Pažymėtina, kad liudytoja pakeitė savo poziciją taip pat tuo metu, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme.
Nors A. N., J. U. ir K. Š., M. V. įvykį matė skirtingu metu, šis skirtumas laiko atžvilgiu yra minimalus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog informacija apie įvykį gauta 2020 m. kovo 21 d. 00.34 val., taip pat nurodyta, kad ekipažas V9019 (pareigūnai K. Š. ir M. V.) į įvykio vietą buvo išsiųstas 00.36 val. (pažymėtina, kad ekipažo išsiuntimo laikas nurodytas pavėluotai, nes iš vaizdo įrašų matyti, jog nuo pranešimo gavimo ir iki pareigūnų atvykimo praėjo ne 2 minutės, o tik keletas sekundžių) (1 t., b. l. 15). Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog ekipažo V9019 išsiuntimo laikas yra 00:36:12, o atvykimo – 00:36:29. Akivaizdu, kad pareigūnai, gavę duomenų apie galimai neblaivų vairuotoją, veikė operatyviai vykdami į įvykio vietą. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad automobilio „Volvo“ negalėjo vairuoti kitas asmuo. Pažymėtina, kad pats T. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo momento, kai automobilis sustojo, iki momento, kai A. P., pamatęs policijos pareigūnus, išėjo, praėjo 10 minučių (3 t., b. l. 11). Be kita ko, liudytojai A. N. ir J. U. parodė, kad pastebėję įtartinai judantį automobilį ir jam sustojus kelkraštyje, jie sustojo ir iš automobilio stebėjo išlipusį vairuotoją, atstumas buvo nedidelis (2 t., b. l. 165–166), o pareigūnai K. Š. ir M. V. privažiavo dar tuo metu, kai A. N. bendravo su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, matyti, kad A. N. pranešant apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, laikotarpis nuo pranešimo iki pareigūnų atvykimo – labai mažas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad automobilis ,,Subaru“ stovėjo už T. L. automobilio, A. N. ir J. U. stebėjo automobilį „Volvo“. Atvykę pareigūnai stebėdami ir filmuodami automobilį ,,Volvo“ jį aplenkė ir privažiavo atbulomis. Tuo momentu automobilis „Volvo“ vienu metu buvo apsuptas dviejų automobilių (vaizdo įrašas ,,V9019_Alarm-200321-003240-003300-20020400“) ir tik po to A. N. su J. U. privažiavo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo kamera užfiksuotame vaizdo įraše matyti T. L., kuris prie automobilio ,,Volvo“ buvo vienas. Liudytojai betarpiškai matė, kas išlipo iš automobilio „Volvo“ vairuotojo pusės. Tai buvo T. L..
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl T. L. kaltės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą bei pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju tai, kad T. L. ir jo gynėjo prašomi tam tikri įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, savaime nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai ar kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino bylos duomenų.
Dėl bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį dėl bausmės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai bei paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad T. L. praeityje ne kartą teistas, tačiau jo teistumas išnykęs (2 t., b. l. 60–61). Įvertinus tai, kad T. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, skundžiamu nuosprendžiu jam pagrįstai buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, kurių dydžiai artimi minimaliam baudos dydžiui už nesunkų nusikaltimą (baudžiamasis įstatymas numato galimybę už nesunkų nusikaltimą skirti nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio baudą). Pažymėtina, kad tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sankcijose numatytos analogiškos bausmių rūšys (bauda, areštas ir laisvės atėmimas). Taigi, T. L. paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Teismo nustatyti 60 ir 51 MGL baudų dydžiai, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, yra tinkami, pagrindų dar labiau mažinti bausmes nenustatyta.
Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam paskirtos bausmės tinkamai subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. L. pagrįstai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 160 MGL dydžio (8000 Eur) bauda, kuri, atsižvelgiant į laiką, praleistą laikinajame sulaikyme, sumažinta iki 7800 Eur. Nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, todėl kliūčių vykdyti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nėra. Apeliaciniame skunde pabrėžiamas integravimasis į visuomenę, tačiau T. L. paskirta finansinio pobūdžio bausmė, kuri neapriboja bendravimo su kitais asmenimis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis turi teisę BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka, nepasibaigus įstatymo numatytam dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminui, kreiptis į skundžiamą nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą ir, pateikus jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančius duomenis, prašyti nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. L. už nusikaltimų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmes ir tinkamai nustatė jų dydžius. Paskirtoji galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. L. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.