Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1031/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2A-1031/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Linas Agro“
Trečiasis asmuo
UAB „Tiskūnų Agro“
Civilinė byla Nr. 2A-1031/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 44 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Linas Agro“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Linas Agro“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. Š., trečiajam asmeniui UAB „Tiskūnų Agro“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo ūkininko A. Š. priešieškinį ieškovui AB „Linas Agro“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „Linas Agro“ prašė priteisti iš atsakovo ūkininko A. Š. 426 000 Lt baudą, 7,74 procentus procesinių palūkanų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 8 260 Lt sudaro žyminis mokestis. Ieškovas ieškinį grindžia šalių 2012 m. liepos 2 d. sudaryta sutartimi Nr.12G_KA-15 (toliau–Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 1 d. parduoti ieškovui grūdus Sutarties 1.1 p. nustatytomis kainomis, tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – grūdų ieškovui nepardavė. Paaiškino, kad Sutarties 1.1 punkte nurodytos kainos priklauso nuo kviečių kokybinės klasės. Šalys susitarė dėl Sutarties dalyko, jo savybių ir kainos, grūdų pristatymo termino, t.y. susitarė dėl visų esminių Sutarties sąlygų. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo atsakovą, jog atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, reikalaus sumokėti Sutartyje numatytą 426 000 Lt baudą. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį. Atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, vykdo ekonominę komercinę veiklą, todėl laikytinas verslininku, kuriam taikomi padidinto rūpestingumo reikalavimai, o jo sutartinė atsakomybė kyla be kaltės. Atsakovas turėjo prievolę ypatingai rūpintis tinkamu Sutarties įvykdymu, tačiau to nepadarė. Atsakovas įvairiais būdais stengėsi išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Šį teiginį ieškovas grindė tuo, kad dar 2012 m. liepos 11 d. atsakovas prašė ieškovo atlikti avansinį mokėjimą už grūdus, nurodydamas, kad jo negavęs negalės laiku nuimti derliaus. Ieškovas pagal Sutartį suteikti atsakovui avansą nebuvo įsipareigojęs, todėl atsakovui 2012 m. liepos 16 d. raštu atsakė, kad atsakovo prašymas dėl avanso nebus patenkintas. Atsakovas su analogišku prašymu į ieškovą kreipėsi ir 2012 m. liepos 24 d. Atsakovui 2012 m. liepos 30 d. buvo atsakyta, kad avansinio mokėjimo ieškovas negalės atlikti. Atsakovas informavo AB „Linas Agro“ Augalininkystės skyriaus vadovą N. L., jog neplanuoja vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo atsakovą, jog kreipsis į teismą dėl Sutartyje numatytos baudos priteisimo iš atsakovo už Sutarties nevykdymą. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį, nes ieškovas atsisako priimti atsakovo nukultus grūdus. Nurodė, kad atsakovas iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. nesikreipė į ieškovą ir neinformavo jo, kad susiduria su sunkumais dėl grūdų pristatymo. Ieškovas pripažįsta, kad 2012 metais dėl itin gero derliaus, visose grūdų supirkimo vietose buvo susidariusios didelės eilės, todėl, siekdama optimizuoti grūdų priėmimo procesą bei suvaldyti pristatomo derliaus srautus, internetiniame puslapyje patalpino informaciją, nurodydama, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. priima grūdus pagal sutartis, pasirašytas iki 2012 m. birželio 30 d., o nuo rugpjūčio 14 d. sudaromų sutarčių derlius bus priimamas nuo rugsėjo 15 iki 30 d.Su atsakovu 2012 m. liepos 2 d. sudaryta Sutartis nepatenka nei į vieną iš minėtų laikotarpių. Paaiškino, kad atsakovas raštu 2012 m. rugsėjo 25 d. dar kartą kreipėsi į ieškovą, tvirtindamas, jog vežė grūdus ieškovui, pridėdamas krovinio važtaraščius (viso 7) , kurių išrašymo datos yra nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., o ieškovas grūdų nepriėmė. Važtaraščiuose yra prierašai, kad dėl vietos stokos grūdai nepriimami. Atsakovas grūdus vežė į UAB „Tiskūnų Agro“, į grūdų supirkimo punktą, kuris ieškovui nuosavybės teise nepriklauso. Ieškovas su UAB „Tiskūnų Agro“ yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį dėl paslaugų teikimo. Analogiškas sutartis UAB „Tiskūnų Agro“ yra sudaręs ir su kitais supirkėjais. Atsakovo nurodytomis datomis UAB „Tiskūnų Agro“ nepriėmė kviečių ne tik ieškovo, bet ir kitų supirkėjų vardu. Atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl grūdų pristatymo į kitus grūdų supirkimo punktus, nurodytus internetinėje svetainėje www.rapsai.lt. Nurodė, kad atsakovas nesiūlė ieškovui priimti prievolės įvykdymą ir nenustatė termino prievolės įvykdymui priimti ( 6.56 str. 4 d.). Nors atsakovas su Lapių m. seniūnu 2012 m. rugsėjo 4 d. užfiksavo atsakovo sandėliuose saugomus kviečius, tačiau seniūnui jokie normatyviniai aktai nesuteikia teisės konstatuoti faktines aplinkybes. Apie tokio veiksmo atlikimą ieškovas nebuvo informuotas. Mano, kad atsakovo veiksmai: prašymai atlikti avansinį mokėjimą, siekimas vienašališkai nutraukti sutartį, Sutarties nutraukimas, grasinimai kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo vertintini kaip siekimas išvengti įvykdyti prievolę pristatyti ieškovui sutartą kviečių kiekį iš anksto fiksuotomis kainomis. Ieškovo įsitikinimu, ženklus grūdų kainų kilimas sąlygojo atsakovo nenorą pristatyti derlių Sutartyje nurodytomis, tačiau žemesnėmis, nei rinkos kainomis. Sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimus taikytina CK 6.256 str. 4 dalis (atsakomybė be kaltės). Nurodė, kad atsakovas nepristatydamas pagal Sutarties sąlygas grūdų padarė esminį Sutarties pažeidimą. Ieškovo teigimu, atsakovas grūdus pristatė tretiesiems asmenims, todėl pagal Sutarties sąlygas ( 4.4 p., 4.5 p., 1.1 p.) atsakovui pagrįstai paskaičiuota 426 000 Lt bauda ( 710 x 600).

Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 16 091,20 Lt tiesioginių nuostolių ir 233 010,18 Lt negautų pajamų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio sumos nuo jo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir 5 982 Lt žyminį mokestį. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pagal 2012 m. liepos 2 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12G_KA-15 sąlygas, atsakovas įsipareigojo nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pristatyti ieškovui 600 tonų kviečių (konkreti Grūdų kaina būtų nustatyta atsižvelgiant į jų kokybės klasę pagal Lietuvos standartizacijos departamento standartą Nr. LST 1524:2003), o ieškovas besąlygiškai įsipareigojo nurodytu terminu juos priimti ir už juos atsiskaityti. Atsakovas 2012 m. liepos 11 d. kreipėsi į ieškovą informuodamas, jog sugedo jo technika ir paprašė išmokėti jam avansą už parduodamus grūdus, t.y. pakeisti Sutarties sąlygas, nes atsakovas negalės nukulti derliaus, 2012 m. liepos 24 d. buvo išsiųstas pakartotinis analogiškas atsakovo prašymas. Ieškovas 2012 m. liepos 16 d. ir 2012 m. liepos 30 d. raštais, nurodė, jog atsakovo prašymai dėl avansinio mokėjimo nebus tenkinami. Atsakovas, pasiskolinęs lėšų ir savo jėgomis susiremontavęs techniką, 2012 m. rugpjūčio mėn. pradėjo kulti derlių. Pagal Sutarties 2.8 p., atsakovas privalėjo pristatyti grūdus į ieškovo nurodytus priėmimo punktus, skelbiamus internetiniame tinklapyje www.rapsai.lt. Vienas iš sąraše nurodytų punktų – UAB „Tiskūnų agro“, esantis Tiskūnuose, Kėdainių raj. Atsižvelgiant į patogią šio priėmimo punkto geografinę padėtį, nes yra arčiausiai atsakovo ūkio, atsakovas, siekdamas tinkamai įvykdyti Sutartį, į minėtą priėmimo punktą grūdus bandė pristatyti penkis kartus per savaitę (2012-08-13, 2012-08-14, 2012-08-16, 2012-08-17 ir 2012-08-18 dienomis). Ieškovas buvo įsipareigojęs grūdus priimti laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Grūdai nebuvo priimti, nurodant, kad priėmimo punkte nėra vietos. Paaiškino, kad ieškovo internetinėje svetainėje buvo nurodyta, kad priėmimo punktai grūdų pagal Sutartį, kuri buvo sudaryta 2012 m. liepos 2 d., nepriima, o priima tik pagal sutartis, sudarytas iki 2012 m. birželio 30 d. . Ieškovo ir atsakovo Sutartis buvo sudaryta 2012 m. liepos 2 d. Atsakovas kreipėsi į ieškovą telefonu, tikslu išsiaiškinti, kaip jam įvykdyti Sutartį, ar grūdai bus priimami. Atsakovas taip pat informavo ieškovą, kad, atsižvelgiant į drėgną 2012 m. vasaros orą, nukulti grūdai yra drėgni, todėl jų nepristačius su kiekviena diena blogėja jų kokybė, o tuo pačiu mažėja ir kaina. Teiravosi, ar galės priduoti IV klasės grūdus. Telefonu atsakovas nebuvo tinkamai informuotas. Gavo ieškovo 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštą, kuriame be jokių paaiškinimų buvo nurodyta, jog nepristačius grūdų, ieškovui bus priskaičiuota Sutartyje numatyta bauda, taip pat nurodyta, kad ieškovas priims bet kurios klasės grūdus. Kadangi ieškovas nenurodė, kada tiksliai pradės veikti priėmimo punktai, informacija internetinėje svetainėje www.rapsai.lt nesikeitė, o atsakovo grūdai buvo drėgni ir jų kokybė kiekvieną dieną prastėjo, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 28 d. informavo ieškovą, jog Sutartį nutraukia dėl esminio jos pažeidimo, t.y. dėl to, jog ieškovas nepriima grūdų sutartu terminu ir grūdus parduos kitiems supirkėjams, siekdamas išvengti visiško grūdų sugedimo. Atsakydamas į atsakovo raštą, ieškovas 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodė: „Jau trečią kartą kreipiatės į mūsų Bendrovę visais įmanomais būdais stengdamasis rasti priežasčių, dėl kurių negalėjote/negalite pristatyti sutarto kviečių kiekio. Mūsų turimais duomenimis kviečius tiesiog išvežėte kitiems supirkėjams palankesnėmis, nei kad pasirašytoje išankstinėje grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje, sąlygomis. Nors kaip pats nurodėte produkciją jau senai esate pardavęs, vis bandote įrodyti, jog produkcijos tiesiog nepriėmė/nepriima UAB „Linas Agro“. Pažymime, jog prie Jūsų prašymo pridėtame išraše nurodyta informacija iš mūsų tinklalapio teisinga, tačiau tai neatleidžia Jūsų nuo prievolės vykdyti pasirašytą sutartį visa apimtimi. Pirmiausia, Jūs niekada nebandėte ir net neketinote pristatyti sutartą kiekį kviečių išankstinėje sutartyje nurodytomis kainomis. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog nuo rugsėjo 15 iki 30d. pagal mūsų tinklapyje skelbiamą informaciją bus superkami grūdai pagal sutartis, sudarytas po rugpjūčio 14 d. Tuo tarpu Jūsų sutartis yra sudaryta liepos 2 d. ir galėjote, bei galite vežti produkciją stodami į bendrą laukiančiųjų eilę.“ Atsakovo atstovo teigimu ieškovo 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas rodo ieškovo išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, kaip pažeidusį Sutarties sąlygas, nors ieškovas neturi tam jokio pagrindo. Nurodo, kad ieškovas rašte pateikia vienas kitam prieštaraujančius teiginius – nors ieškovo tinklapyje nurodyta informacija teisinga (t.y. ieškovo priėmimo punktai yra perpildyti ir grūdų pagal Sutartį, kuri sudaryta 2012-07-02, nepriima), tačiau atsakovas galėjo ir gali pristatyti jam grūdus, be to, tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės vykdyti Sutarties visa apimtimi. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas niekada nebandė pristatyti grūdų, tačiau tai prieštarauja į bylą paties ieškovo pateiktiems dokumentams (2012-08-13, 2012-08-14, 2012-08-16, 2012-08-17 ir 2012-08-18 važtaraščiams). Atsakovas paaiškino, kad niekada nenurodė, jog Sutarties nevykdys ar grūdų neturi. Siekdamas paneigti ieškovo teiginius neva grūdų atsakovas jau seniai neturi, 2012 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pakvietė Vandžiogalos seniūną ir apžiūrėjo sandėlius. Buvo surašytas raštas ir konstatuota, kad pakankamas kiekis grūdų yra atsakovo sandėliuose. Atsakovas, siekdamas bendradarbiauti ir būti sąžininga Sutarties šalimi, 2012 m. rugsėjo 6-7 dienomis vėl bandė pristatyti grūdus ieškovui, tačiau priėmimo punkte ieškovas grūdų nepriėmė. Kadangi pristatyti grūdai jau buvo sugedę, turėjo pašalinį kvapą ir, net juos išdžiovinus iki bazinės drėgmės (14%), pašalinis kvapas nedingo, atsakovas ir žemės ūkio kooperatyvas „LIT-KOOP“ 2012 m. spalio 19 d. sudarė susitarimą Nr. 1 prie 2012 m. rugsėjo 7 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią buvo susitarta, jog dalis (346 t.) nekondicinių (t.y. nepatenkančių į LST standartą) kviečių bus nupirkta už juos sumokant po 380 Lt/t, likusieji grūdai turės būti išvežti iš žemės ūkio kooperatyvo „LIT-KOOP“ sandėlio. Todėl nekondiciniai grūdai, kuriuos atsisakė priimti ir nupirkti žemės ūkio kooperatyvas „LIT-KOOP“, atsakovas pardavė Kauno medžiotojų klubui „Šilainė“ pagal 2012 m. spalio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį, sumokant už juos po 50 Lt/t. Ieškovas tinkamai nepasirengė Sutarties įvykdymui, nepriėmė grūdų iš atsakovo sutartu terminu ir taip iš esmės pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo teigimu, ieškovas pažeidė bendradarbiavimo principus. Ieškovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, nes ieškovas iš esmės pažeidė Sutartį (CK 6.217 str. CK 6.245 str. 3 d.; CK 6.256 str. 1, 2 d.). Ieškovas elgiasi nesąžiningai teigdamas, jog atsakovas net nebandė grūdų jam pristatyti, jų neturėjo, nes juos buvo pardavęs kitiems supirkėjams. Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl Ieškovo neteisėtų veiksmų (dėl to, jog Sutartyje nustatytu terminu 2012 m. liepos 20 d. – 2012 m. rugsėjo 1 d. nebuvo priimti grūdai), atsakovas patyrė nuostolių. Jeigu ieškovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį būtų įvykdęs tinkamai, atsakovui nebūtų reikėję papildomai grūdų saugoti, transportuoti, sugedusių grūdų parduoti mažesne kaina ir nuostoliai nebūtų buvę patirti. 2012 m. vasara buvo ypač derlinga. Dėl šios priežasties ūkininkams, nesudariusiems išankstinių sutarčių dėl grūdų supirkimo, buvo sunku realizuoti nukultą derlių. Kadangi ieškovas iš atsakovo grūdų nepriėmė, atsakovas, iki bus surastas naujas pirkėjas grūdams, buvo priverstas laikyti grūdus savo sandėliuose, kurie nepritaikyti ilgesniam drėgnų grūdų laikymui. Dėl to grūdai sugedo ir buvo parduoti daug mažesne negu ieškovas buvo įsipareigojęs nupirkti, kaina. Mano, kad atsakovo nuostolių atsiradimas yra tiesioginė ieškovo neteisėtų veiksmų pasekmė (priežastinis ryšys). Ieškovas yra verslininkas, jam sutartinė atsakomybė taikoma be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir Sutarties nevykdymo atsakovo patirti nuostoliai pagal pateiktą paskaičiavimą iš viso sudaro 249 101,38 Lt ( tiesioginiai nuostoliai – 16 091,20 Lt, negautos pajamos – 233 010,18 Lt).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš AB „Linas Agro“ 16 091,20 Lt tiesioginių nuostolių, 233 010,18 Lt negautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (249 101,38 Lt) nuo priešieškinio priėmimo ( 2013-04-14 ) ir bylinėjimosi išlaidas: 5 982,00 Lt žyminio mokesčio, 9 317 Lt advokato pagalbos išlaidų ūkininkui A. Š. ir 38 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nusprendė, kad ieškovas yra didelė, ilgus metus užsiimanti grūdų supirkimu bendrovė, todėl jai taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovui sutartyje nustatytu terminu nepriėmus grūdų, teismas laikė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas taip pat nurodė, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ją nutraukus bei stengtis sumažinti neigiamus nutraukimo padarinius. Vertindamas ieškovo elgesį, teismas pripažino, kad ieškovas į atsakovo raštus atsakydavo formaliai, neatsakingai, nebuvo nurodoma nei kada, nei kur pristatyti grūdus, ar iš viso jie bus priimti. Pagal sutartį ieškovas grūdus turėjo priimti nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. bei už juos atsiskaityti. Ieškovui atsisakius priimti grūdus, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai gauti apmokėjimą už parduotus grūdus. Teismas pripažino, kad atsakovas sutartį nutraukė, nes ją iš esmės pažeidė ieškovas. Spręsdamas dėl ieškovo civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad ieškovo civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškia grūdų iš atsakovo nepriėmimu. Dėl šių neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas patyrė nuostolių. Jeigu ieškovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, atsakovui nebūtų reikėję nepriimtų grūdų saugoti, transportuoti, sudegusius parduoti mažesne kaina. Teismas pripažino, kad atsakovo nuostolių atsiradimas yra tiesioginė ieškovo neteisėtų veiksmų pasekmė. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas, teismo nuomone, patyrė 249 101,38 Lt tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Linas Agro“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. Š. 426 000 Lt baudą ieškovui, 7,74 proc. procesinių palūkanų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas bei atsakovo priešieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad sutartyje nėra numatyta atsakomybė už įsipareigojimo nupirkti laiku pristatytus grūdus pažeidimą. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartis yra sudaryta pagal pasiūlytas sąlygas. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas žemės ūkio srityje dirba eilę metų, pirkimo–pardavimo sutartis jis buvo sudaręs ir su kitais supirkėjais, t. y. ŽŪK „LIT-KOOP“ bei UAB „Agerona“. Taigi atsakovas renkasi grūdų supirkėjus pagal jam priimtiniausias rinkoje siūlomas sąlygas. Su ieškovu pasirašytos sutarties sąlygos buvo detaliai aptartos, individualiai suderintos.

2. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais važtaraščiais, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas laiku vežė grūdus jų pirkėjui.

3. Teismas tinkamai neįvertino perkamų grūdų kokybės nustatymo aplinkybių ir padarė nepagrįstas išvadas. Pagal sutarties sąlygas, atvežtų kviečių kokybė turėjo būti nustatyta INFRATEC prietaisu ir rezultatai turėjo būti pateikti atsakovui. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad minėtu prietaisu grūdų kokybė buvo nustatoma, tačiau teismui nebuvo pateikti kokybę patvirtinantys dokumentai. Apelianto nuomone, tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant nutylėti faktą, kad grūdai neatitiko sutartyje aptartų kokybinių parametrų. Į bylą pateikti UAB „Tiskūnų Agro“ važtaraščiai nepatvirtina grūdų kokybės. Be to, sutartyje nėra numatyta ieškovo pareiga supirkti drėgnus grūdus ar juos džiovinti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo grūdai buvo drėgni. Atsakovas savo sąskaita turėjo išdžiovinti grūdus. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, kad pagal sutartį grūdai negali būti užkrėsti. Atsakovo grūdų kokybei pagrįsti nebuvo pateikti INFRATEC prietaiso parodymai, grūdų drėgnumas viršijo leistinas normas, jie buvo užkrėsti kenkėjais, todėl negalima sutikti, kad sutartis buvo tinkamai įvykdyta.

4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas grūdų nepriėmė, nesuteikė informacijos, kada priims grūdus, nebendradarbiavo, nenurodė, kada priims grūdus. Atsakovo netinkamos kokybės grūdų pristatymas negali būti laikomas tinkamu sutarties įvykdymu. Teismas, vertindamas ieškovo bendradarbiavimą su atsakovu, neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą su raštais ir visokiais būdais stengėsi rasti priežasčių, dėl kurių jis negali pristatyti grūdų. Atsakovas nepristatė nei vienos tonos grūdų, nors galėjo juos pristatyti į bet kurį iš jam patogių supirkimo punktų. Ieškovas niekada neatsisakė priimti atsakovo tinkamos kokybės kviečių ir visada turėjo tam tinkamas sąlygas.

5. Teismas netinkamai įvertino grūdų pristatymo tretiesiems asmenims aplinkybes. Nors atsakovas 2012 m. liepos 2 d. buvo pasirašęs sutartį su ieškovu, 2012 m. liepos 24 d. jis taip pat pasirašė sutartį su UAB „Agerona“, įsipareigojo grūdus parduoti už didesnę kainą ir pirmiausia šiai įmonei pristatė grūdus.

6. Teismas netinkamai įvertino ieškovo internetiniame tinklapyje nurodytą informaciją dėl grūdų pristatymo laiko. Ši informacija buvo nurodyta atsižvelgiant į rekordinius to sezono derlius bei siekiant išvengti eilių grūdų supirkimo punktuose. Laikotarpiai buvo nurodyti atsižvelgiant į ieškovo pasirašytas sutartis su ūkininkais ir planuojamus kviečių priėmimo srautus pagal jas. Atsakovo pasirašytai sutarčiai joks terminas nebuvo nustatytas, todėl jis galėjo pristatyti kviečius bet kada. Tai, kad atsakovas būtent taip ir suprato susidariusią situaciją patvirtina jo pateikti į bylą važtaraščiai nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

7. Teismas sprendime neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ne tik ieškovas, bet ir atsakovas yra verslininkas. Tokią išvadą ieškovas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi ilgalaikę ūkininkavimo patirtį, jo metinė apyvarta yra didelė, sutarčių pobūdis ir didelė rizika leidžia jį laikyti verslininku. Teismas neteisingai vertino atsakovą kaip silpnesniąją sandorio šalį, nes ūkininkas kaip ir ieškovas yra verslininkas ir jam taikytini padidinti rūpestingumo reikalavimai.

8. Teismas nepagrįstai patenkino visą priešieškinį. Ieškovas ketino vykdyti sutartimi prisiimtą prievolę ir atsiskaityti už tinkamos kokybės grūdus, tačiau atsakovas niekada nepateikė tinkamos kokybės kviečių. Ieškovas nebuvo įsipareigojęs valyti ir džiovinti kviečius. Atsakovas, įrodinėdamas, kad jis vežė į UAB „Tiskūnų Agro“ supirkimo punktą kviečius, nepateikė INFRATEC prietaisu darytų tyrimų rezultatų, kurie yra vienintelis galimas įrodymas. Pats atsakovas pripažino, kad grūdai buvo vežami tiesiai nuo kombaino. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas vežė grūdus džiovinti ir kitam supirkėjui pristatė tinkamos kokybės. Išdžiovintus grūdus atsakovas galėjo pristatyti ir ieškovui, tačiau jis to sąmoningai nepadarė. Be to, atsakovo grūdų drėgnumas viršijo 21 procentą, todėl jų išdžiovinti nebuvo įmanoma, jie taip pat buvo užkrėsti kenkėjais.

9. Ieškovo ieškinys buvo grindžiamas LR CK 22.4 straipsnio 2 dalimi, 6.39 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 4 dalimi, 6.306 straipsnio 4 dalimi. Teismas netinkamai taikė ir aiškino šias materialinės teisės nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovo ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinis atmestas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. Ieškovas savo skunde iškraipo faktines bylos aplinkybes, pakeičia savo poziciją. Ieškinio argumentai skiriasi nuo apeliacinio skundo argumentų. Skunde nurodyti argumentai prieštarauja vieni kitiems, ieškovo interpretacijas ir išvedžiojimus paneigia jo paties pateikti rašytiniai įrodymai. Pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo besąlygiškai priimti grūdus. Atsakovo pristatyti grūdai nebuvo priimti, nes priėmimo punkte nebuvo vietos, internetinėje svetainėje nurodyta, kad priėmimo punktai laikinai neveikia. Kadangi grūdai buvo drėgni ir jų kokybė prastėjo, atsakovas pranešė ieškovui, kad nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo, t. y. dėl to, kad nustatytu terminu grūdai nebuvo priimti, bei nurodė, kad grūdus parduos kitiems supirkėjams, kad išvengti jų visiško sugedimo. Ieškovo 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas į atsakovo raštą aiškiai parodė, kad ieškovas buvo nusistatęs prieš atsakovą, nurodė, kad tinklapyje esanti informacija yra teisinga, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės įvykdymo. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad jis niekada nenurodė, kad jis nevykdys sutarties ar neturi grūdų. Po ieškovo rašto atsakovas ir vėl 2012 m. rugsėjo 6-7 dienomis bandė pristatyti grūdus, tačiau ieškovas grūdų nepriėmė, todėl jie nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. spalio 13 d. buvo pristatyti žemės ūkio kooperatyvui „LIT-KOOP“. Nekondiciniai grūdai buvo nupirkti už mažesnę kainą, o likę, kuriuos pirkėjas atsisakė pirkti, buvo parduoti medžiotojų klubui „Šilainė“.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas neįrodė, kad grūdus buvo bandoma pristatyti. Atsakovo nuomone, šią aplinkybę pagrindžia į bylą pateikti važtaraščiai ir UAB „Tiskūnų Agro“ darbuotojų paaiškinimai teisme.

3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pristatyti grūdai neatitiko kokybės reikalavimų, nes šalys sutartyje susitarė, kad grūdų kaina priklausys nuo jų kokybės klasės. I-III klasės grūdams drėgnis nėra ribojamas, o IV klasės – neribojamas. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad pristatant grūdus jokios pretenzijos dėl kokybės nebuvo reiškiamos. Atsakovo grūdai buvo patikrinti, jiems nustatyta II ir IV klasė. Tik paskyrus klasę, buvo atsisakyta juos priimti. Be to, reikalavimas pateikti INFRATEC prietaiso parodymus yra nepagrįstas, nes šie parodymai atsakovui niekada nebuvo pateikti, atsakovui pakako važtaraščių, kuriuose nurodyta grūdų klasė. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas grūdus pardavė už didesnę kainą tretiesiems asmenims, kad juos pats džiovino ir tretiesiems asmenims pardavė jau išdžiovintus.

4. Apelianto argumentas, kad atsakovas dalį grūdų pardavė tretiesiems asmenims nėra reikšmingas nagrinėjant šią bylą, nes 2012-2013 m. atsakovas iš viso gavo 1 200 t kviečių derliaus, o ieškovui buvo įsipareigojęs parduoti 600 t. Tik tada, kai ieškovas atsisakė priimti atsakovo grūdus, jie buvo parduoti ŽŪK LIT-KOOP, tačiau už mažesnę kainą, nes jų kokybė buvo sumažėjusi.

5. Ieškovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi atsakovas sutartį nutraukė dėl to, kad ieškovas jos nevykdė. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė nuostolių. Jeigu ieškovas savo įsipareigojimus būtų įvykdęs tinkamai, atsakovui nebūtų reikėję papildomai rūpintis grūdais, ir nuostoliai nebūtų patirti. Kadangi 2012 m. derlius buvo geras, ūkininkams, nesudariusiems sutarties, buvo sudėtinga realizuoti grūdus. Atsakovo nuostolių atsiradimas yra tiesioginė ieškovo neteisėtų veiksmų pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Šioje apeliacijoje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl baudos ir procesinių palūkanų priteisimo ir patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl patirtų nuostolių, negautų pajamų ir procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje iš esmės kyla klausimas, kas yra kaltas dėl nutrukusių sutartinių santykių ir kam kyla atsakomybė, t. y. kuri sutarties šalis turi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai grūdų pirkimo–pardavimo santykiai. Ieškovas yra grūdų supirkėjas, o atsakovas – ūkininkas, kuris augina ir parduoda grūdus. Ieškovas, organizuodamas savo veiklą, grūdų priėmimo, džiovinimo, saugojimo, pakrovimo į transportavimo priemones ir grūdų apskaitos paslaugas perka iš kitų įmonių (t. 2, b. l. 74). Nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakovu sudarė išankstinę grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pristatyti, o ieškovas nupirkti 600 t kviečių už nurodytas kainas, kurios priklausė nuo grūdų kokybės klasės (t. 1, b. l. 18). Nurodytas grūdų kiekis ieškovui nebuvo parduotas, šalys kaltina viena kitą dėl neįvykusio sandorio, ieškovas reikalauja priteisti baudą, o atsakovas – atlyginti nuostolius dėl grūdų pardavimo už mažesnę kainą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su teismo padaryta išvada, kad dėl nutrukusių sutartinių santykių yra kaltas ieškovas. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad sutarties šalys savo prisiimtus įsipareigojimus turi vykdyti sąžiningai, kad negali prisiimti tokių ir tiek įsipareigojimų, kurių negalės įvykdyti. Ieškovas, kaip grūdų supirkėjas, pasirašydamas sutartis su ūkininkais dėl grūdų pirkimo ir sutartyse nurodydamas laikotarpius, kada minėti grūdai turi būti pristatyti, privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku pristatyti grūdai būtų priimti. Šalių sudarytos sutarties 2.8 punkte buvo nurodyta, kad grūdai turėjo būti pristatyti į internetiniame tinklapyje www.rapsai.lt nurodytus punktus. Sutartyje nebuvo numatyta ieškovo teisė internetiniame tinklapyje nurodyti kitą grūdų pristatymo datą, t. y. keisti šalių sudarytos sutarties sąlygas. Kaip nustatyta byloje, atsakovas grūdus ieškovui bandė pristatyti 2012 m. rugpjūčio 13, 14, 16, 17, 18 dienomis (t. 1, b. l. 42-46), tačiau įmonei, kuri teikė grūdų priėmimo paslaugas (UAB „Tiskūnų Agro“), atsisakius grūdus priimti, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 28 d. pranešė, kad sutartį nutraukia (t. 1, b. l. 32).

Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo kaltę dėl neįvykusio sandorio, apeliaciniame skunde nurodo, kad grūdai buvo netinkamos kokybės. Teismas šiuos argumentus atmeta ir laiko juos ieškovo pasirinkta gynybine pozicija, kuri susiformavo bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad 2012 m. rugpjūčio 13, 14, 16, 17, 18 dienų krovinio važtaraščiuose nėra nurodyta, kad pristatyti kviečiai yra netinkamos kokybės. Priešingai, visuose važtaraščiuose yra nurodyta, kad drėgni II ir IV klasės kviečiai nėra priimami dėl vietos stokos. Šiuos įrašus darė laboratorijos vedėja, t. y. grūdų priėmimo paslaugas ieškovui teikiančios įmonės darbuotoja. Įvertinęs šiuos įrašus važtaraščiuose bei šalių sudarytos sutarties 2.5 punktą, kuriame nurodyta, kad grūdai iki bazinių kokybės rodiklių yra džiovinami ir valomi pardavėjo (atsakovo) sąskaita, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad grūdus atsakovas iš tikrųjų bandė pristatyti, tačiau jie nebuvo priimti dėl to, kad ieškovas, pasirašydamas sutartis ir prisiimdamas įsipareigojimus, neužtikrino, kad sutartyje nustatytu terminu grūdai būtų priimti, t. y. nesugebėjo tinkamai organizuoti darbo. Pažymėtina, kad sudarytoje sutartyje buvo taip pat numatyta, kad, esant poreikiui, grūdų priėmimo punkte jie bus išdžiovinti, tik atsakovas (pardavėjas) turės atlyginti džiovinimo išlaidas. Ta aplinkybė, kad grūdų supirkimo laikotarpiu dėl klimatinių sąlygų grūdai buvo drėgni, juos reikėdavo džiovinti ir susidarydavo eilės prie priėmimo punktų, ūkininkai negalėdavo jų priduoti, negali būti vertinama kaip atsakovo kaltės įrodymas. Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas į priėmimo punktą kelis kartus grūdus bandė priduoti, raštu kreipėsi į ieškovą, tačiau pastarasis nenurodė alternatyvaus ir atsakovui priimtino sutarties įvykdymo būdo. Nors ieškovas raštais reikalavo, kad atsakovas pristatytų 600 t grūdų, pastarajam jau po sutarties nutraukimo 2012 m. rugsėjo 6, 7 dienomis nuvykus į priėmimo punktą, jie ir vėl nebuvo priimti dėl vietos stokos (t. 1, b. l. 47-48). Taigi įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo važtaraščių vertinimo, dėl netinkamos grūdų kokybės pristatymo metu, dėl informacijos internetiniame tinklapyje bei dėl atsakovo nebendradarbiavimo.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su grūdų pristatymu kitai įmonei. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, kad atsakovas grūdų ieškovui nepristatė dėl to, kad juos pardavė kitai įmonei už didesnę kainą, pastebi, kad įstatymai nedraudžia atsakovui sudaryti sutartis su keliais ūkio subjektais ir savo produkciją parduoti ne vienam supirkėjui, o keliems. Tai, kad atsakovas pardavė produkciją dar vienai įmonei, nepaneigia to fakto, kad atsakovo pristatytų grūdų ieškovas nepriėmė, o vėliau, grūdai, kuriuos buvo numatyta parduoti ieškovui, buvo parduoti kitam ūkio subjektui. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas neturėjo pakankamo grūdų kiekio, kad galėtų juos parduoti ne vienai bendrovei, o dviem. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad grūdai, kurių kokybė laiku jų neišdžiovinus pablogėjo, 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo parduoti žemės ūkio kooperatyvui „LIT-KOOP“ ir Kauno medžiotojų klubui, tačiau už mažesnę kainą.

Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad atsakovas yra ūkininkas, kurio pajamos, sudaromi sandoriai leidžia jį laikyti verslininku ir taikyti didesnius atidumo ir rūpestingumo standartus. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio skundo argumento, nurodo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas buvo nepakankamai atidus ar rūpestingas. Priešingai, iš jo elgesio, nuolatinio rašytinio kontakto su ieškovu matosi, kad jis informavo ieškovą apie iškylančias problemas, todėl negalima sutikti su ieškovo pozicija dėl atsakovo nepakankamo rūpestingumo. Kolegija taip pat nesutinka su ieškovu, kad atsakovo susirašinėjimas gali būti vertinamas kaip pasiruošimas bylinėjimuisi ir siekis perkelti atsakomybę ieškovui. Iš ieškovo 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašto (t. 1, b. l. 30) atsakovui matyti, kad ieškovas reikalauja vykdyti sutartį, patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo įvykdyti sutartį, tačiau nėra jokio patvirtinimo, kad pats ieškovas yra pasirengęs įvykdyti savo įsipareigojimus. Net ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. pranešęs apie sutarties nutraukimą, atsakovas 2012 m. rugsėjo 6 ir 7 dienomis bandė pristatyti kviečius, tačiau dėl vietos stokos jie nebuvo priimti. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad būtent atsakovas buvo neatidus, nerūpestingas ir dėl jo kaltės sandoris nebuvo įvykdytas. Aptartos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad būtent ieškovo nesugebėjimas organizuoti grūdų pirkimą taip, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdantis ūkininkas galėtų juos laiku priduoti, turėjo įtakos sutarties vykdymui. Iš ieškovo atsakymų matyti, kad jis reikalauja, kad atsakovas sutartį įvykdytų, tačiau nėra niekur nurodyta, kaip konkrečiai atsakovas tai turi padaryti, todėl atsakovas bandė pristatyti grūdus sutartyje numatytomis sąlygomis, tačiau grūdai nebuvo priimami, o nepriėmimo priežastis buvo nurodoma ne grūdų kokybė, o vietos trūkumas. Ši situacija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad labiau tikėtina, kad grūdai buvo nepriimti ne dėl atsakovo nenoro juos parduoti ieškovui ar dėl grūdų kokybės, o dėl to, kad pats ieškovas neapskaičiavo savo galimybių pagal visas pasirašytas sutartis priimti nurodytą grūdų kiekį.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodė, kad šalių pasirašyta sutartis nenumatė jo atsakomybės už sutarties pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo sprendime nurodytas sumas. Teisėjų kolegija pastebi, kad CK numato dvi civilinės atsakomybės rūšis – sutartinę ir deliktinę (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Tai, kad šalys sutartyje nenumatė, kad už sutarties sąlygų nevykdymą kuriai nors šaliai atsiranda tam tikros turtinės pasekmės, nereiškia, kad už neteisėtais veiksmais padarytą žalą kita šalis negali reikalauti nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovo veiksmų neteisėtumą atsisakius priimti atsakovo pristatytus grūdus, grūdų kokybės pablogėjimą dėl atsiradusios būtinybės juos saugoti netinkamomis sąlygomis ir dėl to patirtą žalą (nuostolius, atsiradusius dėl to grūdus pardavus už mažesnę kainą) bei ryšį tarp ieškovo atsisakymo priimti prievolės įvykdymą ir atsakovo patirtų nuostolių.

Kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus dėl netinkamo CK normų aiškinimo ir taikymo. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė CK 6.39 straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie skolininko neturėjimą teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, nei tai buvo numatyta sutartyje. Kaip minėta, bylos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad atsakovas savo prievolę pristatyti grūdus vykdė kitokiu būdu (kitokiais terminais ar į kitą vietą), nei tai buvo aptarta sutartyje. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad byloje buvo netinkamai pritaikyta ir išaiškinta CK 6.162 straipsnio 1 dalis dėl sutarties sudarymo tvarkos, 6.189 straipsnio 1 dalis dėl sutarties galios ją pasirašiusioms šalims, 6.200 straipsnio 1 dalis dėl tinkamo ir sąžiningo sutarties vykdymo, 6.256 straipsnio 4 dalis dėl įmonės (verslininko) atsakomybės už sutartinės prievolės neįvykdymą, 6.306 straipsnio 4 dalis dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko. Apeliantas konkrečių teismo padarytų klaidų nenurodė, todėl kolegija neturi pagrindo plačiau aptarti šį apelianto argumentą dėl minėtų normų netinkamo aiškinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su ieškovu dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palieka nepakeistą, o skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėAudronė JarackaitėDanutė Milašienė