Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2013-07-22 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2013-07-22 nutarimu Nr. 94N-2784924-13 administracinio teisės pažeidimo byloje E. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant 180 Lt baudą už tai, kad 2013 m. birželio 30 d., 23.00 val., Šilutės m., Gluosnių g. 9, jis, būdamas girtas (1,33 promilės) viešoje vietoje kėlė triukšmą, šūkavo, taip trikdydamas viešąją rimtį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. tiek savo skunde, tiek apklaustas teismo posėdyje neigia padaręs pažeidimą pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad 2013 m. birželio 30 d., apie 23 val. jis, būdamas netoli Gluosnių g. 9 namo, Šilutėje, laiptinės netriukšmavo, nešūkavo. Tuo metu prie laiptinės ir nuo jų maždaug 3-4 m. atstumu buvo susirinkusi grupelė jaunuolių, kurie garsiai kalbėjosi. E. S. kategoriškai neigia triukšmavęs.

2013-07-01 E. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole E. S. savo pirminiame rašytiniame paaiškinime taip pat neigė savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ir tvirtino netriukšmavęs (b. l. 4-5).

Liudytojas V. A. patvirtino, kad įvykio vakarą jis kartu su E. S., būdami išgėrę, išėjo iš Gluosnių g. 9 namo, Šilutėje, į lauką parūkyti, kur matė maždaug už 3-4 m. prie laiptinės kažkokius jaunuolius. Kuomet jiedu jau grįžinėjo atgal į pastatą, privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį kartu su E. S. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kategoriškai neigia, kad E. S. kėlė triukšmą.

Liudytojas M. G. taip pat patvirtino, kad įvykio metu stovėdamas kartu su draugais prie Gluosnių g. 9 namo, Šilutėje, laiptinės matė E. S. kartu su draugu rūkantį. Patvirtina, kad nei E. S. nei kartu su juo buvęs draugas netriukšmavo.

Liudytojai M. M., E. B. patvirtino, kad E. S. buvo įvykio vietoje bei tai, kad jis netriukšmavo.

R. V., dirbantis Institucijoje patrulių būrio patruliu, apklausiamas teismo posėdyje liudytoju paaiškino, kad negali nurodyti įvykio aplinkybių, nes nepamena. Tik paaiškino, kad policija dažnai gauna iškvietimų dėl triukšmavimo prie Gluosnių g. 9 namo, Šilutėje.

Liudytoja I. K., dirbanti Institucijos patrulių būrio patrule, taip pat tiksliai neatsimena byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių, negali pasakyti ar E. S. triukšmavo įvykio vietoje. Tik prisimena, kad po sulaikymo E. S. elgėsi agresyviai, kalbėjo su pareigūnais pakeltu tonu ir nereagavo į jų pastabas.

2013-06-30 tarnybiniame pranešime pareigūnė I. K. nurodė, kad 2013-06-30, 22.53 val. gavo pranešimą, kad triukšmaujama prie Gluosnių g. 9 namo, Šilutėje. Kartu su pareigūnu R. V. nuvykę prie minėto namo išgirdo kaip asmuo triukšmauja, šūkauja.Šį asmenį sulaikė bei pristatė į policijos komisariatą, kur nustatė, kad tai E. S. (b. l. 6). Alkoholio matuokliu A. S. nustatė 1,33 promiles girtumo (b. l. 7).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto E. S., kuris tiek pirminiame savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje neigė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktą, parodymus ir policijos pareigūnės I. K. 2013-06-30 tarnybinį pranešimą, kuriame jį kaltina administraciniu teisės pažeidimu, yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje iš esmės prieštaringi. Minėtas tarnybinis pranešimas yra neiformatyvus, jame išdėstyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Nors šiame dokumente teigiama, kad E. S. triukšmavo, šūkavo, tačiau nėra aišku kokius konkrečiai atliko veiksmus. Aškinantis teismo posėdyje šias aplinkybes apklausiama liudytoja I. K. teigė nepamenanti kokius konkrečiai veiksmus atliko minėtas asmuo įvykio vietoje. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima nustatyti tik remiantis byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma. Vien tik policijos pareigūnės I. K., įvykio vietoje išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškinusios įvykio situacijos, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, nėra pakankamas pagrindas pažeidimo faktui konstatuoti. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje buvęs kitas pareigūnas R. V. teismo posėdyje nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisiminė ir apie E. S. veiksmus įvykio vietoje nieko konkretaus negalėjo paaiškinti. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. po sulaikymo ir teismo posėdyje duotus parodymus iš esmės patvirtina neprieštaringi įvykio vietoje buvusių liudytojų V. A. , M. G., M. M. ir E. B. parodymai apie administracinio teisės pažeidimo nebuvimo faktą. Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo byloje nėra.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog E. S. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. S. skundą tenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2013 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 94N-2784924-13 administracinio teisės pažeidimo byloje kuriuo E. S., gim. 1989-11-02, už pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, paskirta 180 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną minėto asmens atžvilgiu nutraukti.

Nutarimą per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.