Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo I. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 08.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išnykęs, 2021 m. gegužės 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. B. 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine R. P. metu, tyčia vieną kartą sudavė su sportiniu batu jai į veido sritį, pataikydamas į kairės pusės žandą, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 11.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, į R. P. darbo vietą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atėjo jos sugyventinis I. B. (kuriam yra išduotas SAA orderis: (duomenys neskelbtini)). Atėjęs vyras pareiškėjos pareikalavo nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktų, o, jeigu jų neduos, pagrasino, kad ją sukapos, o nuėjęs į butą išdaužys visus daiktus. R. P. žino, kad tokie jo grasinimai yra realūs, kadangi I. B. yra ne kartą smurtavęs anksčiau, tik pareiškėja, dėl jo grasinimų sukapoti, nužudyti, bijodavo kviesti pareigūnus. R. P. yra labai susijaudinusi ir bijo, kad I. B. gali savo grasinimus įvykdyti. Apie 3 mėnesius bando su juo išsiskirti, tačiau jis ją persekioja, nuolat grasina papjauti, sukapoti, nurodo, kad sveika į namus negrįš, liepia keisti gyvenamąją vietą, darbą, nes kitaip ant šios žemės nevaikščios. I. B. sulaikytas ir uždarytas į areštinę iki 48 val.

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikslinimo karštais pėdsakais matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 11.30 val., dirbant kartu su tyrėju T. B., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis atėjo pas ją į darbą, atėmė raktus, grasino sumušti, viską sudaužyti ir pasišalino į pranešėjos namus, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus patikrinti buto, adresu (duomenys neskelbtini), jo viduje buvo tylu, į durų beldimą niekas neatsakė, durų neatidarė. Susisiekus su pranešėja paaiškėjo, kad jos sugyventinis pas ją bute buvo iki pareigūnams atvykstant, prieš 10 min. Atvykus pranešėjai prie savo buto, paaiškėjo, kad jos sugyventinis yra I. B., kuriam nakties metu buvo išduotas SAA orderis: (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad I. B. nuolat baugina R. P., jai grasina, kad papjaus, sukapos, pasikėsins į jos gyvybę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-33076-24. Kadangi įvykio vietoje nebuvo pačio I. B., pradėjo jo paiešką. Patikrino (duomenys neskelbtini), tačiau asmuo niekur nepastebėtas. Kartu su pranešėja R. P. bandė išsiaiškinti galimą jo buvimo vietą vaizdo skambučiu, tačiau to padaryti nepavyko. Jis pats nurodė esantis sustojime, taip pat R. P. nurodė, kad jos sugyventinis yra labai triukšmingoje vietoje. Nusprendė dar kartą patikrinti (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), šaligatviu ėjo I. B. Vyras iš karto buvo sulaikytas. R. P. pradėjo panikuoti jį pamačiusi, visa drebėjo, pradėjo labai stipriai jaudintis, aiškino, kad jo labai bijo. I. B. išvežė į areštinę. Visos kelionės metu R. P. nuolat krūpčiojo nuo I. B. judesių, nuolat klausinėjo, ar per saloną ir laikino sulaikymo kamerą skiriančią sienelę vyras nepateks pas juos. Faktinis I. B. sulaikymo laikas – 12.54 val. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK OVS areštinę.

Iš pateiktos nuotraukos apie alkotesterių tikrinimų istoriją matyti, kad R. P. 2024 m. rugpjūčio 25 d. 12.06 val. nustatytas 0,32 promilių neblaivumas.

Iš alkoholio matavimo prietaiso rezultatų matyti, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARCK 0017, 2024 m. rugpjūčio 25 d. 13.13 val. I. B. buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis.

Dėl 2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-1073/2018, Nr. 2K-203-489/2018, Nr. 2K-106-719/2019, Nr. 2K-139-511/2020). Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K‑12/2011, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, Nr. 2K-139-511/2020).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo I. B. grasinimai nukentėjusiajai R. P. pasireiškė žodžiu bei veiksmais, verčiant bijoti ir manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti, atsižvelgiant į nuolatinį grasinimų pobūdį. Nukentėjusioji turėjo pagrindą realiai bijoti kaltinamojo grasinimų, kadangi šie pasireiškė ne kartą, grasinančio pobūdžio pasisakymai buvo lydimi veiksmų. 2024 m. rugpjūčio 24 d. įvykio metu, nukentėjusiajai R. P. norint išpilti iš butelio likusį alkoholį, I. B. to padaryti neleido, grasindamas sudaužyti ir sukapoti ją, suėmė abiem rankomis jai už kaklo, ketindamas smaugti. Tą pačią dieną, nakties metu, kaltinamasis jai grasino, kad, jeigu jis išeis iš namų, tai, pirma, ją papjaus ir tik tada išeis. Grasinimas įgijo realumo požymį, kai nukentėjusioji kaltinamąjį bandė nuraminti, o šis, užsimojęs tyčia vieną kartą sudavė su sportiniu batu jai į veido sritį, pataikydamas į kairės pusės žandą. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 25 d. reikalavo jos nuomojamo buto raktų, grasindamas, kad ją sukapos, o nuėjęs į butą išdaužys visus daiktus. R. P., atsižvelgiant į tai, kad prieš ją I. B. yra jau smurtavęs anksčiau, taip pat atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius, kad apie 3 mėnesius bando su juo išsiskirti, tačiau jis ją persekioja, nuolat grasindamas susidoroti, liepdamas keisti gyvenamąją vietą, darbą, turėjo pakankamą pagrindą grasinimus vertinti kaip realius ir bijoti jų įgyvendinimo.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas I. B. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Pats kaltinamasis I. B. įtariamojo apklausos metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. jis buvo neblaivus ir apie 11.00 val. nuėjo pas R. P. į darbovietę, parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl tarpusavio santykių. Konflikto metu jai pagrasino, kad ją sukapos, nuėjęs į butą išdaužys visus daiktus. Aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios R. P. parodymai, protokolas-pareiškimas, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 11.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiosios darbo vietą atėjo sugyventinis I. B. (kuriam yra išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis), pareikalavo jos nuomojamo buto raktų, o, jeigu jų neduos, pagrasino, kad ją sukapos, o nuėjęs į butą išdaužys visus daiktus. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad grasinimus vertina, kaip realius, kadangi sugyventinis prieš ją yra ne kartą smurtavęs anksčiau, tik ji dėl jo grasinimų ją sukapoti, nužudyti, bijodavo kviesti pareigūnus. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytos analogiškos aplinkės, o tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikslinimo karštais pėdsakais ne tik patvirtina aplinkybę, kad I. B. grasino nukentėjusiajai, bet ir tai, kad nukentėjusioji grasinimus suprato ir vertino kaip realius ir bijojo, kad jie gali būti įgyvendinti. Tokią išvadą leidžia daryti nukentėjusiosios elgesys sulaikius kaltinamąjį, kai R. P. pradėjo panikuoti jį pamačiusi, drebėjo, labai stipriai jaudinosi, aiškino, kad jo labai bijo, nuolat klausinėjo, ar vyras nepateks pas juos. Nusikalstamą veiką I. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis (2024 m. rugpjūčio 25 d. 13.13 val. I. B. buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas) leidžia daryti išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo jo neadekvatų elgesį ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, darytina išvada, kad I. B. veikos nustatyti ir įrodyti visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai.

Dėl 2024 m. rugpjūčio 24 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis I. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir, jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas I. B. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir R. P. įvyko žodinis buitinis konfliktas, kurio metu R. P. metė į jį batą, tačiau nepataikė, tada jis (kaltinamasis) metė batą atgal, tačiau, ar pataikė, neprisimena. Aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios R. P. parodymai bei pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 21.30 val. ji (nukentėjusioji), grįžusi po darbo namo pastebėjo, kad I. B. yra neblaivus, norėjo išpilti likusį alkoholį, tačiau sugyventinis to padaryti neleido, grasindamas sudaužyti ir sukapoti ją, ir suėmė rankomis jai už kaklo abiem rankomis, ketindamas smaugti, bet paleido. Kai sugyventinis nuėjo parūkyti į balkoną, likusį buteliuko turinį išpylė į kriauklę. Nuėjus miegoti, naktį sugyventinis prabudo ir pradėjo ją vadinti įžeidžiančiu žodžiu, avėsi sportinius batus, pradėjo grasinti, o nukentėjusiajai bandant jį (kaltinamąjį) nuraminti – užsimojęs tyčia vieną kartą sudavė su sportiniu batu jai į veido sritį, pataikydamas kairės pusės skruostą, dėl smūgio jautė fizinį skausmą, ant veido tuo metu buvo paraudimas, tačiau vėliau jo nebematė. Atvykę pareigūnai sugyventiniui išdavė smurto artimoje aplinkoje orderį. Šias aplinkybes patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikslinimo karštais pėdsakais – policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atvykus pareiškėjai-nukentėjusiajai, paaiškėjo, kad I. B. nakties metu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu buvo sugyventiniai, kartu gyveno. Nors nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo vertintas, į medikus jis nesikreipė, vis tik abejoti jos parodymų dėl fizinio skausmo ir laikinai atsiradusio paraudimo veide objektyvumu nėra pagrindo. Nekyla abejonių, kad smūgis į veidą kietu briaunas turinčiu daiktu (šiuo atveju – batu) galėjo sukelti fizinį skausmą, o pagal teismų praktiką, fizinio skausmo konstatavimui teismo medicinos specialisto (eksperto) išvada nėra būtina, šią aplinkybę gali nustatyti ir teismas pagal byloje esančių duomenis.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad I. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad I. B. veikose yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymiai.

Kaltinamasis I. B. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Nukentėjusioji R. P. apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis I. B., veikdamas tyčia, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad BK 97 straipsnio prasme kaltinamasis laikomas neteistu. Vis tik kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė vertintina tai, kad praeityje I. B. buvo nuteistas dėl smurtinių nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, matyti, kad jis baustas 4 kartus (smulki vagystė, važiavimai viešuoju transportu be bilieto, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, įžeidinėjimas), baudos nesumokėtos. I. B. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2022 m. spalio 18 d. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-1051/2024 matyti, kad nėra duomenų, jog I. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Priklausomybės ligų centre neregistruotas. Iš Sodros išrašo matyti, kad I. B. nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau duomenų apie darbovietes nėra.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartų, kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, švelniausios BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – viešųjų darbų paskyrimas, neatitiktų bausmės paskirties. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra bedarbis, taip pat tai, kad jis praeityje jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – neblaivumas, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamajam I. B. skirtina antra pagal griežtumą bausmė – laisvės apribojimas, nustatant didesnį, nei šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis, terminą. Laisvės apribojimo bausmė skirtina ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nustatant didesnį, nei šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis, terminą. Taip pat kaltinamajam skirtini įpareigojimai bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Smurtiniai veiksmai šiuo atveju atlikti prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl kaltinamajam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 12.54 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 13.50 val. (viena para), todėl laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, įskaitytinas į bausmės laiką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, nukentėjusioji R. P. civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, ir I. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, įpareigoti I. B. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 12.54 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 13.50 val., t. y. 1 (vieną) parą, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.