Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – T. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl teismui nežinomų priežasčių į 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdį neatvyko. Kadangi atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 40), jis byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžio atidėti neprašė, todėl atsakovo neatvykimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo T. T. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. P. yra atsakovo A. P. ir trečiojo asmens T. T. dukra (b. l. 15). Ieškovė mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3e klasėje (b. l. 17), savo vardu registruoto turto neturi (b. l. 6, 16). Ieškovė laikotarpiu nuo 2017-06-20 iki 2017-08-29 dirbo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (b. l. 7).

Atsakovas nuo 2016-06-22 dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna 400 Eur atlyginimą, taip pat verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą (b. l. 49–53). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (popierinės b. l. 24–26). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai Volkswagen-VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–48). Atsakovas dukrai 2018-05-03 pervedė 80 Eur (b. l. 8).

Byloje yra pateiktos sąskaitos už butui adresu (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas (b. l. 9–13).

Po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Juo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, siekia vidurinio išsilavinimo Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b. l. 6, 16–17), mokydamasi dėl didelio mokslo krūvio susirasti nuolatinį darbą neturi galimybių, todėl nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, negali savęs visapusiškai išlaikyti. Pažymėtina, kad ieškovė 2017 m. vasarą buvo įsidarbinusi UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (b. l. 7). Tai patvirtina, kad ieškovė nevengia dirbti ir stengiasi patenkinti savo minimalius poreikius. Ieškovė mokosi patenkinamai, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos metinis pažymių vidurkis sudaro apie 5–6, šiuo metu ji yra abiturientė, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė sąžiningai siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, atitinka teismų praktikoje nustatytus pažangaus moksleivio kriterijus, todėl turi teisę į tėvo finansinę paramą.

Kaip matyti iš pateiktos ieškovės poreikių lentelės, jos išlaikymui per mėnesį reikia 386 Eur (b. l. 1). Teismas sutinka, kad ieškovės aprangai per mėnesį reikia skirti 30 Eur, kadangi per metus drabužiai bei avalynė susidėvi, juos reikia atnaujinti, be to, ieškovė mokosi gimnazijoje, jai reikalinga uniforma. Ieškovė nurodė, kad maistui namuose per mėnesį išleidžia 120 Eur bei 60 Eur maistui mokykloje. Kadangi jaunam, brandos egzaminams besiruošiančiam asmeniui yra svarbi visavertė mityba, laikytina, kad ieškovės 180 Eur suma, išleidžiama maistui, yra pagrįsta. Ieškovė nurodė, jog knygoms, pratyboms, sąsiuviniams, kanceliarinėms priemonėms, klasės fondui per mėnesį išleidžia 25 Eur, o transportui – 6 Eur. Šios sumos yra pagrįstos, nes ieškovė kiekvieną dieną vyksta į mokyklą viešuoju transportu, ruošiasi baigiamiesiems egzaminams, todėl reikia mokomosios medžiagos. Ieškovės pateiktos sąskaitos už bendrabučio tipo butui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas (b. l. 9–13), patvirtina, kad jo išlaikymui vidutiniškai per mėnesį reikia skirti 55 Eur, todėl teismas šią sumą laiko pagrįsta. Šiuo atveju išlaidos vaistams bei vitaminams (15 Eur), plaukų kirpimui (10 Eur), higienos priemonėms (30 Eur), pokalbiams mobiliuoju telefonu (5 Eur) bei pramogoms (30 Eur) taip pat laikytinos pagrįstomis, kadangi išlaidos minėtiems poreikiams yra įprastos, visa tai būtina kasdieniams minimaliems ieškovės poreikiams patenkinti. Taigi ieškovės išlaikymui skiriama 386 Eur suma per mėnesį atitinka protingumo kriterijus ir yra pagrįsta.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems neturi būti reikalinga parama, globa ir pan.

Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie teismo posėdį jam buvo žinoma (b. l. 40). Atsakovas taip pat nesidomėjo bylos eiga ir nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismo gautais Sodros duomenimis atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna 400 Eur atlyginimą, be to, verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą (b. l. 49–53). Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, laikytina, kad vyras yra darbingas. Nekilnojamojo turto registro išrašas bei VšĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovas turi butą bei du automobilius (b. l. 8 ir popierinės b. l. 24–26). Ieškovės, jos atstovės bei trečiojo asmens teigimu, atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali teikti prašomą 150 Eur išlaikymą, kadangi dirba su statybų verslu susijusioje srityje, turi ne vieną automobilį bei atostogauja užsienyje. Pažymėtina, kad atsakovas šių aplinkybių nepaneigė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei per mėnesį jos poreikiams patenkinti reikalinga 386 Eur suma, tačiau iš atsakovo ji prašo priteisti mažiau nei pusę šios sumos – 150 Eur. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovės motinai tenka didesnė išlaikymo našta (236 Eur). Posėdžio metu ieškovės motina nurodė, jog turi automobilį ir bendrabučio tipo butą, tačiau jos finansinė padėtis yra sunki, ji dėl etatų mažinimo neteko darbo ir šiuo metu neturi jokių pajamų, be to, augina nepilnametę dukrą, kurią taip pat išlaiko.

Taigi ieškovės motina viena nepajėgi patenkinti visų dukros poreikių. Kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus ir turi pajamas, jis taip pat privalo rūpintis savo dukra. Nors ieškovė bei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas turi kitą šeimą ir nepilnametį sūnų, tačiau įvertinus turimus duomenis apie jo turtinę padėtį, šalių paaiškinimus ir tai, kad atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei įsiskolinimo neginčijo, darytina išvada, jog ieškovės tėvas turi galimybę prisidėti prie jos būtinųjų poreikių tenkinimo ir gali teikti 150 Eur išlaikymą iki ieškovė įgys vidurinį išsilavinimą (2019-07-01).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 520 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018-01-20, kai ji tapo pilnamete, iki 2018-05-31, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiuo atveju ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už 4 mėnesius, t. y. nuo 2018-01-20 iki 2018-05-31. Kadangi atsakovas ieškovei šiuo laikotarpiu pervedė 80 Eur (b. l. 8), prašoma priteisti suma sudaro 520 Eur (4 mėn. x 150 Eur – 80 Eur = 520 Eur). Įvertinus tai, kad atsakovas byloje neginčijo išlaikymo įsiskolinimo dydžio bei laikotarpio, laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti suma atitinka protingumo bei sąžiningumo principus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 520 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2018-01-20 iki 2018-05-31.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį pilnai, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą – 56 Eur (už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, o už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 15 Eur žyminis mokestis) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 14). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur (b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinos 182 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kurios, patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 1 d.) iki ieškovė mokysis gimnazijoje (2019 m. liepos 1 d.) ir 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 7,86 Eur (septynių eurų 86 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5660) bei 182 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.