- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-209-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15712-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. B., E. M. P., R. P.
- Trečiasis asmuo
- V. S., J. S., N. T., D. R., R. B., A. A., Valstybės įmonei Registrų centras, Valstybės įmonei Valstybės turto fondas
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Kauno metrologijos centras
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 31.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B., trečiųjų asmenų V. S. ir A. A. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės, trečiojo asmens J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-10875-429/2012 pagal ieškovų E. M. P., R. P. ir D. B. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Kauno metrologijos centras, tretiesiems asmenims J. S., N. T., D. R., R. B., V. S. ir A. A., Valstybės įmonei Registrų centras, Valstybės įmonei Valstybės turto fondas dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu (b.l. 28-30, t. 1) pradinis ieškovas A. P. prašė panaikinti patalpų, pažymėtų 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24 ir bendro naudojimo patalpos, pažymėtos 1-1, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, pripažinti jas ieškovo nuosavybe bei Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos: 1-10/3,99 kv.m, 1-11/4,18 kv.m, 1-12/7,66 kv.m, 1-14/3,5 kv.m, 1-15/1,32 kv.m, 1-18/27,09 kv.m, 1-19/48,71 kv.m, 1-21/3,38 kv.m, ½ dalis iš 6,75 kv.m, ir į patalpas, pažymėtas 1-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos: 1-1/1,67 kv.m, 79/250 dalys iš 5,27 kv.m, 1-13/9,18 kv.m, 1-20/57,01 kv.m, 1-21/3,38 kv.m, ½ dalis iš 6,75 kv.m, 1-22/8,73 kv.m, 1-23/6,99 kv.m, 1-24/4,08 kv.m, 1-3/4,08 kv.m, esančias adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad jis nuomos sutarties pagrindu nuo 2005 m. spalio 3 d. valdo ir naudojasi 194,94 kv.m bendro ploto negyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24 ir bendro naudojimo patalpa, pažymėta 1-1, esančiomis adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kurias patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė „Skalė“. Kadangi Valstybės įmonė „Skalė“ nurodytų patalpų neprižiūri, jomis nesirūpina, ieškovas, gavęs minėtos įmonės leidimą ir turėdamas tikslą įgyti nuosavybės teisę į minėtas patalpas, savo lėšomis atliko šių patalpų kapitalinį remontą ir iš esmės pagerino patalpų būklę, mokėjo už patalpas visus komunalinius mokesčius. Prieš atliekant patalpų kapitalinį remontą Valstybės įmonė „Skalė“ sutiko, kad ieškovas po remonto ginčo patalpas įregistruotų savo vardu, tačiau vėliau atsisakė sutvarkyti visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisės įregistravimui. Pirmiau nurodytoms patalpoms buvo sudarytos dvi atskiros kadastrinių matavimų bylos, tačiau šių bylų ir Valstybės įmonės „Skalė“ sutikimo nepakanka ieškovo nuosavybės teisei į minėtas patalpas įregistruoti, dėl ko jis kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu už akių (b.l. 142-144, t. 1), ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, panaikinta patalpų, pažymėtų 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24 ir bendro naudojimo patalpos, pažymėtos 1-1, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, nuspręsta ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe pripažinti ir jo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos: 1-10/3,99 kv.m, 1-11/4,18 kv.m, 1-12/7,66 kv.m, 1-14/3,5 kv.m, 1-15/1,32 kv.m, 1-18/27,09 kv.m, 1-19/48,71 kv.m, 1-21/3,38 kv.m, ½ dalis iš 6,75 kv.m, ir į patalpas, pažymėtas 1-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos: 1-1/1,67 kv.m, 79/250 dalys iš 5,27 kv.m, 1-13/9,18 kv.m, 1-20/57,01 kv.m, 1-21/3,38 kv.m, ½ dalis iš 6,75 kv.m, 1-22/8,73 kv.m, 1-23/6,99 kv.m, 1-24/4,08 kv.m, 1-3/4,08 kv.m, esančias adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), priteista iš atsakovės Valstybės įmonės „Skalė“ ieškovui 132 Lt žyminio mokesčio. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė pripažino, kad su ieškovu buvo susitarta dėl to, jog jam atlikus nuomojamų patalpų kapitalinį remontą ir iš esmės pagerinus valdomų patalpų būklę bus sudarytas šio turto perleidimo sandoris, įvertinęs nuomojamų patalpų vertę ir ieškovo įdėtas lėšas, laikė, kad ieškovas įvykdė savo susitarimą, o atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovei neprieštaraujant dėl ieškinio patenkinimo sprendė, kad atsakovė pripažįsta ieškovo įgytą nuosavybės teisę į nuomojamas patalpas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pasikeitus daikto savininkui viešame registre turi būti perregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus naujojo savininko vardu, patenkino ir ieškovo prašymą panaikinti ginčo patalpų teisinę registraciją bei įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo patalpas ieškovo vardu.
2009 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės įmonės Valstybės turto fondas prašymas dėl proceso atnaujinimo (b.l. 3-7, t. 2), kuriuo prašyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-22713-435/2009 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms Valstybės įmonei „Skalė“ ir Valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems asmenims N. T., D. R., R. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo, atnaujinus procesą panaikinti 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimą bei nauju sprendimu ieškinį atmesti. Be to, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašė ją įtraukti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi teismo sprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo reiškiamas remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu pagrindą procesui atnaujinti, jei teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, kad procesas atnaujinamas tuo atveju, jei teismo sprendime yra padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1296 buvo nuspręsta perduoti jai valdyti, naudoti bei disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Lietuvos aidas“ patikėjimo teise valdytą nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas 1B2p, patalpos: 1-2/21,51, 1-4/25,72, 1-5/10,17, 1-6/16,87, 1-7/11,25, 1-8/9,70, 1-9/18,79, 1-17/2,54, 1-25/5,06, patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,61 kv.m, su 7,54 kv.m bendro naudojimo patalpomis 1-1/5,27, 1-12/7,66, 1-15/1,32, 1-23/6,99. 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovui A. P. nuosavybės teisė buvo pripažinta į valstybei nuosavybės teise priklausančias bei minėtu Vyriausybės nutarimu Valstybės įmonei Valstybės turto fondas patikėjimo teise perduotas valdyti bendro naudojimo patalpas 1-1/5,27, 1-12/7,66, 1-15/1,32, 1-23/6,99, taip pat valstybei nuosavybės teise priklausančias bei patikėjimo teise UAB „Lietuvos aidas“ valdytas patalpas, todėl teismas neįtraukęs byloje dalyvaujančiais asmenimis nurodytų patalpų valdytojų, pirmiau paminėtu teismo sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Be to, teismas sprendime padarė aiškių teisės normų taikymo klaidų, nes nepagrįstai ginčo turtą pripažino Valstybės įmonės „Skalė“ nuosavybe, kadangi valstybės įmonių turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o pati įmonė turtą valdo tik patikėjimo teise. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti perduodamas kitų asmenų nuosavybėn tik įstatymų nustatytais būdais, o nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisė ieškovui buvo pripažinta remiantis neaiškiu šalių susitarimu nesant tam jokio įstatyminio pagrindo. Be to, ieškovo nuomos sutarties pagrindu atliktos investicijos į ginčo patalpas, net ir iš esmės pagerinus patalpų būklę, negalėjo būti pagrindu ne tik nuosavybės teisės perdavimui, bet ir šių investicijų išlaidų kompensavimui, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos numato, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama, todėl ieškovo investicijos į ginčo patalpas negalėjo būti kompensuojamos nei pinigais, nei turtu, dėl ko teismo sprendime minimas susitarimas dėl ginčo patalpų perdavimo yra niekinis ir negaliojantis. Teismas, pripažindamas ieškovui nuosavybės teisę į ginčo patalpas nesant tam teisinio pagrindo, dėl ko valstybė neteko didelės vertės nekilnojamojo turto, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas, o ieškovo ieškinys atmestas.
2012 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi (b.l. 83-85, t. 4) pareiškėjos Valstybės įmonės Valstybės turto fondo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-22713-429/2009 buvo patenkintas, procesas minėtoje civilinėje byloje atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 9 punkte nurodytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b.l. 157-164, t. 4) panaikino 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22713-435/2009, ir priėmė naują sprendimą – ieškovo A. P. vardu pateiktą patikslintą ieškinį atmetė, taip pat sprendimui įsiteisėjus naikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje 2S-1344-153/2010, apie tai informuojant Turto arešto aktų registrą. Teismas konstatavo, kad ginčo patalpos jų nuomos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o jas patikėjimo teise valdė Valstybės įmonė „Skalė“. Taip pat nustatė, kad 2005 m. spalio 3 d. nuomos sutartimi šalys neaptarė patalpų perėjimo nuosavybės teise ieškovui A. P. galimybės tuo atveju, jei jis, o ne nuomotojas savo lėšomis atlieka nuomojamų patalpų einamąjį ar kapitalinį remontą. Teismas konstatavo, kad A. P. atlikus nuomojamų patalpų remontą savo lėšomis galėjo būti perskaičiuotas nuomos mokestis ar pakeista jo mokėjimo tvarka, tačiau 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė galimybės nuomininkui nuosavybės teise įgyti nuomojamas patalpas po to, kai jis savo lėšomis atlieka jų kapitalinį remontą. Teismas sprendė, kad patikėjimo teise ginčo turtą valdžiusi Valstybės įmonė „Skalė“ negalėjo vienasmeniškai, negavusi turto savininko sutikimo priimti sprendimo perleisti patikėjimo teise valdomą turtą kitiems asmenims. Teismas nenustatė, kad A. P. išnuomotos patalpos būtų buvę privatizuojamos, taip pat, kad jų savininkas – valstybė – būtų davusi sutikimą dėl jų perleidimo A. P. ar kito asmens nuosavybėn, todėl teisės aktams nenumatant galimybės asmeniui, nuomojančiam valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, jas įgyti nuosavybės teise po to, kai savo lėšomis nuomojamas patalpas suremontuoja, sprendė, kad teismas, atlikęs tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, neanalizuodamas, ar ieškovo pareikštas reikalavimas yra teisėtas, ar yra įvykdytos visos sąlygos, kurioms esant valstybės turtas gali būti perleistas kito asmens nuosavybėn, padarė teisės taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant ginčijamą teismo sprendimą. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens Valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje sprendė, kad Valstybės įmonė Valstybės turto fondas pareikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal suteiktus įgalinimus jam priskirtoje veiklos srityje įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą, todėl gali reikšti reikalavimą dėl teismo sprendimo panaikinimo visa apimtimi, o ne tik dėl patalpų, kurios yra perduotos Valstybės įmonei Valstybės turto fondas valdyti patikėjimo teise. Teismas, nenustatęs, kad Valstybės įmonės Valstybės turto fondo specialusis teisnumas būtų apribotas, laikė, kad ta aplinkybė, jog kitiems asmenims yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą bet kurioje srityje, nesudaro pagrindo atitinkamai valstybės institucijai nusišalinti ar kitaip faktiškai nevykdyti jai priskirtos veiklos. Pasisakydamas dėl teismo sprendimo teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo ribas nustato proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teismas turėjo pareigą patikrinti, ar priimant ginčijamą teismo sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir ar ginčijamu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, todėl laikė, kad reikalavimas panaikinti ginčo patalpų teisinę registraciją dabartinių jų savininkų vardu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nurodė, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas pareiškus atskirus reikalavimus, jei šalims nepavyktų susitarti gera valia.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 15-18, t. 5) ieškovas D. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš bylos pasitraukus ieškovui (šiam mirus) ir nesant jo teisių perėmėjų, nepagrįstai nusprendė dėl mirusiojo materialinių teisių ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą procesinį sprendimą.Teismas nepagrįstai D. B., ieškovo A. P. motiną E. M. P. bei brolį R. P. įtraukė į bylą kaip galimus mirusiojo teisių perėmėjus, sprendime juos nepagrįstai nurodydamas ieškovais, nors proceso metu ir buvo išsiaiškinta, kad mirusio ieškovo palikimo niekas nepriėmė. Skundžiamame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad palikimo po A. P. mirties niekas nepriėmė, todėl apeliantas negalėjo būti laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu, o juo labiau ieškovu.CPK 293 straipsnio 7 punkte nurodytas civilinės bylos nutraukimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai procesinis teisių perėmimas neįvyko, t.y. jeigu neatsirado teisių perėmėjo ar perėmėjų, ar niekas palikimo nepriėmė. Neįvykus ieškovo A. P. teisių perėmimui materialiosios teisės prasme, negalėjo būti perimtos ir jo procesinės teisės, todėl nelikus byloje procesinės šalies – ieškovo, civilinė byla remiantis CPK 293 straipsnio 7 punktu turėjo būti nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 20-24, t. 5) trečiųjų asmenų V. S. ir A. A. atstovė advokatė Karina Račkauskienė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti 2009 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22713-453/2009 dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-12/7,66 kv.m, 1-15/1,32 kv.m, ir 1-23/6,9 kv.m, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), paliekant jas bendro naudojimo patalpomis, likusioje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, kuria buvo atnaujintas procesas, tik formaliai nurodė proceso atnaujinimo pagrindus aiškiai neapibrėždamas proceso atnaujinimo ribų, kas lėmė tolesnius procesinius pažeidimus ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą, kadangi jau šioje nutartyje teismas turėjo pasisakyti dėl Valstybės įmonės Valstybės turto fondas teisių į ginčo objektą ir jų apimties, kadangi tik tokiu būdu būtų aiškiai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos.Kadangi 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovui A. P. nuosavybės teisė buvo pripažinta tik į dalį patalpų, kurios kaip bendro naudojimo patalpos buvo perduotos Valstybės įmonei Valstybės turto fondas pagal 2008 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1296 patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti, t.y. tik 1-1/1,67 kv.m, 1-12/7,66 kv.m, 1-1/1,32 kv.m, ir 1-23/6,99 kv.m, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašymą dėl proceso atnaujinimo galėjo reikšti tik ta apimtimi, kiek teismo sprendimu nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, todėl teismas tik šioje dalyje ir galėjo atnaujinti procesą byloje bei spręsti dėl teismo sprendimo, pagal kurį visos bendro naudojimo patalpos atiteko ieškovui A. P., pakeitimo. Likusioje dalyje teismo sprendimas negalėjo būti pakeistas, kadangi Valstybės įmonė Valstybės turto fondas neturėjo teisės ir teisėto intereso dėl ginčo dalyko, kadangi ginčo patalpas patikėjimo teise valdė Valstybės įmonė „Skalė“, dėl to laikytina, kad likusioje dalyje prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pareikštas tam teisės neturinčio asmens.Teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybės įmonė Valstybės turto fondas turi teisę ginti viešą interesą šioje byloje, kadangi pats Valstybės įmonės Valstybės turto fondas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Valstybės įmonė Valstybės turto fondas negina viešojo intereso byloje, o, be to, remiantis teisės aktų nuostatomis Valstybės įmonė Valstybės turto fondas gali atstovauti, ginti valstybės interesus tik dėl jai perduoto valdyti turto ir tik šioje dalyje gali ginti viešą interesą.Teismas neteisingai aiškina ir taiko byloje kasacinio teismo praktiką, kadangi teismo sprendime minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012 yra aiškiai nurodyta, jog valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 30-31, t. 5) trečiasis asmuo J. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neinformavo apelianto apie civilinės bylos nagrinėjimą, vyksiančius teismo posėdžius, taip pat ir tą posėdį, kuriame civilinė byla buvo išnagrinėta, todėl tokiu būdu teismas pažeidė pareigą užtikrinti rungimosi principo laikymąsi bei teisę būti išklausytam procese, žodinio proceso principą. Teismo šaukimo apeliantas nėra gavęs, jam nežinoma bylos esmė, nors apie civilinės bylos nagrinėjimą ir vieną vykusį teismo posėdį jis žinojo, skambino į teismą ir informavo apie negalėjimą dalyvauti procese dėl ligos, tačiau apie kitus teismo posėdžius apeliantui nebuvo žinoma.Teismo šaukimų apeliantas negavo nei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nei kitu byloje esančiu jo buvimo vietos adresu – Palanga, (duomenys neskelbtini), todėl teismas, neinformavęs trečiojo asmens apie teismo posėdį, negalėjo nagrinėti bylos ir priimti sprendimo, kadangi neinformavus apelianto apie vykusį teismo posėdį jokia CPK 128 straipsnyje nustatyta forma, negalima pripažinti, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis buvo teisėtas, t.y. surengtas laikantis procesinės teisės normų reikalavimų. Kadangi procesiniai sprendimai, priimti pažeidžiant procesinės teisės normas surengtame teismo posėdyje, negali būti pripažįstami teisėtais, tai ir skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 39-40, t. 5) trečiasis asmuo D. R. prašo apeliacinius skundus patenkinti, nurodė, kad sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, teismo sprendimas turi būti panaikintas. Sutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatęs, kad kilusiame ginče yra galimas teisių perėmimas ir tai, kad po ieškovo A. P. mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė, civilinę bylą privalėjo nutraukti, kadangi ieškovu negalėjo laikyti bet kurio asmens. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą, o siekiant pašalinti visas abejones, negalima vien formaliais pagrindais panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo.Valstybės įmonės „Skalė“ teisių perėmėjas Valstybės įmonė Kauno metrologijos centras privalėjo laiku ir tinkamai ginti savo teises, manydamas esant jas pažeistas, tačiau to nedarė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, atsiliepimų nepateikė ir jokių teisių negynė, o Valstybės įmonė „Skalė“ tuo tarpu nesutiko su pareikštu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas negali ginti bet kokių teisių.Teismas negalėjo nagrinėti bylos nepranešus apie vykstantį procesą visoms proceso šalims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 41-42, t. 5) trečiasis asmuo J. S. prašo apeliacinius skundus patenkinti, teismo sprendimą panaikinti. Sutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, nesirėmė šalių paaiškinimais dėl ieškovo A. P. teisių perėmimo, dėl asmenų, neva įtrauktų į procesą kaip teisių perėmėjų, teisinės padėties, o vien tik gynė pareiškėjo teises, kurios galimai net nebuvo pažeistos.Valstybės įmonė Valstybės turto fondas negali ginti bet kokių teisių, o kadangi ginčo turtas tik iš dalies valdomas Valstybės įmonės Valstybės turto fondas, toks teismo sprendimas, koks jis yra priimtas, visa apimtimi negali būti paliktas galioti.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją gali vienas kitam pareikšti tik tie asmenys, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, o kadangi šalių prievoliniai teisiniai santykiai nesieja, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti Valstybės įmonės Valstybės turto fondas prašymo dėl proceso atnaujinimo ir tuo labiau atmesti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto J. S. apeliacinį skundą (b.l. 43-45, t. 5) Valstybės įmonė Kauno metrologijos centras prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2012 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
Teismas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, ištyrė visus susijusius įrodymus, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, į bylą įtraukė ir apie vykstantį procesą informavo visus, kuriems teismo sprendimas galėtų sukelti teisines pasekmes, nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, teisės į teisingą teismo sprendimą, žodiškumo ir teisėtų lūkesčių principų.Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir skundo motyvai prieštarauja vieni kitiems, kadangi apeliantas nurodo, jog jam buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą, o tokiu atveju apeliantas turi sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Apeliantas nenurodė, kokiu konkrečiai laikotarpiu jis gulėjo Klaipėdos ligoninėje, tačiau kadangi proceso metu nebuvo reiškiamas prašymas dėl šios priežasties atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, apeliantas nepasirūpino tinkamu atstovavimu, negalima spręsti apie apelianto pageidavimą dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime. Taip pat nėra aišku, remiantis kuo apeliantas sprendžia, kad teismui ir kuriam teismo darbuotojui turėjo būti žinoma apie jo gydymąsi stacionarioje gydymo įstaigoje.Apeliantas neneigia fakto, kad jo gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nurodytas byloje yra Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur pranešimus priima jo sūnus, todėl apeliantui neįvykdžius pareigos informuoti teismą apie pašto korespondencijos adreso pasikeitimą nėra aišku, kokiu pagrindu teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti į apelianto dažno svečiavimosi vietą.Apeliantas nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nesidomėjo bylos eiga, civilinės bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, todėl nepagrįstas argumentas dėl CPK 15 straipsnio nuostatų pažeidimo. Taip pat apeliantas konkrečiai nenurodė, apie kurį iš teismo posėdžių jis nebuvo tinkamai informuotas, taip pat nenurodo, kas patvirtina šį teiginį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens V. S. apeliacinį skundą (b.l. 46-48, t. 5) Valstybės įmonė Kauno metrologijos centras prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2012 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai sprendė, kad Valstybės įmonė Valstybės turto fondas turi teisę pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl viso ginčo turto, kadangi ji turi ne tik teisę, bet ir pareigą ginti viešąjį interesą jai priskirtoje veiklos srityje. Paaiškėjus, kad ieškovui A. P. nuosavybės teisė į ginčo patalpas buvo pripažinta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kad Valstybės įmonė „Skalė“ nesant tam teisinio pagrindo be turto savininko – valstybės - žinios sprendė dėl ginčo turto perleidimo kitam asmeniui, teismas pagrįstai panaikino sprendimą.Reorganizavimo metu Valstybės įmonės „Skalė“ direktorius pagal perdavimo – priėmimo aktą perduodant teises į nekilnojamąjį turtą neinformavo Valstybės įmonės Kauno metrologijos centras apie turėtas ir priešingai įstatymų įtvirtintoms normoms perleistas patalpas, pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo D. B. apeliacinį skundą (b.l. 49-51, t. 5) Valstybės įmonė Kauno metrologijos centras prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2012 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovui A. P. mirus, teismas ėmėsi visų priemonių, siekiant išsiaiškinti minėto asmens galimus teisių perėmėjus. Paaiškėjus, kad D. B. naudai ieškovas buvo surašęs testamentą, nustačius, kad įstatyminiai įpėdiniai palikimo po A. P. mirties nepriėmė vien dėl to, kad nebuvo palikimą sudarančio turto, pagrįstai minėtus asmenis įtraukė dalyvauti civilinėje byloje, o vien ta aplinkybė, kad asmuo yra miręs, nesudaro sprendimo negaliojimo pagrindo.Atsižvelgiant į bylos esmę, į paaiškėjusias aplinkybes, t.y. kad Valstybės įmonė „Skalė“ neturėjo disponavimo teisės patikėjimo teise valdomu turtu, negalėjo spręsti klausimo dėl nekilnojamojo turto pardavimo, perleidimo ir pan., civilinė byla privalėjo būti nagrinėjama iš naujo vertinant visas paaiškėjusias aplinkybes, o esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui ydingas sprendimas negali būti paliktas galioti vertinant vienintelę aplinkybę – ieškovo A. P. mirties faktą, todėl byla negalėjo būti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliantų D. B. ir J. S. apeliacinius skundus V. S. ir A. A. atstovė advokatė Karina Račkauskienė nurodė sutinkanti su apeliaciniais skundais. Sutikimas su apeliaciniais skundais grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
D. B. pagrįstai nurodo, kad jis nebuvo tinkamas dalyvaujantis byloje asmuo, kadangi nebuvo A. P. teisių perėmėjas.Teismas nenustatė, kas nagrinėjamu atveju turėtų būti A. P. teisių perėmėju, neįtraukė į bylą šio asmens dalyvaujančiu asmeniu, todėl galimai nusprendė dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylą teisių ir pareigų. Kadangi panaikinto teismo sprendimo pagrindu Valstybės įmonei Valstybės turto fondas įgijus teisę reikalauti sandorių, kuriais turtą A. P. perleido suinteresuotam asmeniui panaikinimo, būtų sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas, todėl šis sprendimas A. P. teisių perėmėjams sukuria teises ir pareigas.Kadangi J. S. tinkamai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, jo skundas yra pagrįstas. J. S. teismo šaukimas nebuvo įteiktas, todėl nebuvo teisinio pagrindo apie kitus posėdžius informuoti jį siunčiant teismo pranešimus, dėl ko padarytas pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 54-58, t. 5) Valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Savo nesutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdama su trečiųjų asmenų V. S. ir A. A. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas procesą galėjo atnaujinti tik toje dalyje, kiek jis susijęs su Valstybės įmonės Valstybės turto fondas teisėmis ir pareigomis, t.y. tik dalyje dėl tų patalpų, kurios jai buvo perduotos valdyti patikėjimo teise, nurodė, kad šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, kadangi procesas byloje buvo atnaujintas ir sprendimas panaikintas būtent dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t.y. teismo sprendimas visa apimtimi buvo neteisėtas ir negalėjo būti paliktas galioti net ir iš dalies.Pagrindo civilinę bylą nutraukti remiantis CPK 293 straipsnio 7 punktu nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi be D. B. A. P. teisių perėmėjais byloje laikyti ieškovo motina E. M. P. ir brolis R. P., kurie neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo.Nesutinka su apelianto J. S. apeliacinio skundo argumentu, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kadangi procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta viešai paskelbiant, be to, pats apeliantas pripažino, kad jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, tačiau jis tuo metu esą gulėjo ligoninėje. Kadangi procesas užtruko beveik 3 metus, trečiasis asmuo turėjo galimybę atvykti į teismą ir pateikti savo paaiškinimus, o taip pat pasidomėti kitomis savo teisėmis.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų motyvus, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybės įmonės Valstybės turto fondas galimybių kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje ginant viešąjį interesą tais atvejais, kai ginčo objektu esantis turtas nėra jai patikėjimo teise perduotas turtas, taip pat dėl tinkamo materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą mirus fiziniam asmeniui, taikymą bei dėl tinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, taikymo.
Dėl procesinių teisių perėmimo
Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Vadovaujantis CPK 37 straipsniu, 41 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, todėl esant tokiems atvejams būtina išsiaiškinti, ar nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, yra leidžiamas teisių perėmimas, o nustačius, kad teisių perėmimas yra leidžiamas, svarbu nustatyti teisių perėmėją ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 7, 8 punktai). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimas yra reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus tuos atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Tik perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės įmonei Valstybės turto fondui kreipusis į teismą dėl proceso civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms Valstybės įmonei „Skalė“ ir Valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems asmenims N. T., D. R., R. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo atnaujinimo, viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių, t.y. ieškovas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2010 m. vasario 19 d. (b.l. 127, t. 2). Paaiškėjus faktui apie ieškovo A. P. mirtį, 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas, todėl civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki atsiras ieškovo teisių perėmėjai, siekiant nepažeisti jų teisėtų interesų ir siekiant sudaryti tinkamas sąlygas bylos nagrinėjimui (b.l. 147-148, t. 2). Teismas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad yra leidžiamas teisių perėmimas, civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, t.y. šiais savo veiksmais CPK nuostatų, reglamentuojančių teismo veiksmus mirus fiziniam asmeniui ir esant galimam teisių perėmimui, nepažeidė. Neginčijama, jog nagrinėjamu atveju mirus ieškovui A. P. materialiųjų teisių perėmimas buvo galimas, kadangi ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, materialiųjų teisių perėmimas ginčo atveju yra galimas. Nustatyta, kad teismas ieškovo teisių perėmėja iš pradžių laikė Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau šiai nurodžius, kad ji jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo nėra atlikusi, kad palikimą priima valstybė, o ne mokesčių inspekcija, nutartį, kuria ieškovo teisių perėmėja laikyta Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, panaikino (b.l. 25-26, t. 3) ir civilinės bylos nagrinėjimą dar kartą sustabdė iki atsiras mirusio ieškovo A. P. teisių perėmėjai. 2011 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi (b.l. 51-52, t. 3) teismas, atsižvelgdamas į tai, kad per įstatymo nustatytą terminą niekas nesikreipė ir nepriėmė A. P., mirusio 2010 m. vasario 19 d., palikimo, tačiau esant sudarytam 2009 m. balandžio 24 d. oficialiam testamentui, kuriuo A. P. visą savo turtą po savo mirties paliko D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) siekdamas išsiaiškinti, ar D. B. yra žinoma apie sudarytą testamentą ir ar jis priėmė palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, įtraukė į procesą D. B. ir nusprendė jį laikyti A. P. teisių perėmėju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas minėtoje nutartyje yra konstatavęs, kad po A. P. mirties jo palikimo per įstatymo nustatytą terminą niekas nepriėmė, palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra užregistruota, tačiau, nepaisant to, sprendė klausimą dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. kovo 5 d. įvykusio teismo posėdžio metu (b.l. 21-24, t. 4) protokoline nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsižvelgdamas į tai, kad jie yra ieškovo A. P. giminaičiai ir gali būti palikimą po jo mirties priėmę faktiškai pradėdami valdyti turtą, remdamasis CPK 47 straipsnio nuostatomis įtraukė E. M. P., A. P. ir R. P., nors, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, jie sprendime nurodomi kaip ieškovai byloje. Pažymėtina, kad valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti valstybės interesus šiai paveldint turtą, nurodė neturinti suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi nėra pradėjusi ir nepradės paveldėjimo procedūros po A. P. mirties (b.l. 49, t. 3).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo nesant duomenų apie jo palikimo priėmimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisių ir pareigų perėmimą mirus fiziniam asmeniui priimant palikimą, o taip pat ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių teisių perėmimą.
Pripažįstama, kad procesinių teisių perėmėjas, siekiantis įsitraukti į procesą, privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese, t.y. turi įrodyti teismui, kad jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų teisių ir pareigų esant tam tikram materialiajam teisiniam santykiui perėmėjas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese, o tai reiškia, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ir teismas, šiuo atveju nesant konkretaus suinteresuoto asmens prašymo dėl procesinių teisių perėmimo, tačiau savo iniciatyva spręsdamas klausimą dėl ieškovo A. P. procesinių teisių perėmimo šiam mirus, turėjo nustatyti ir įsitikinti, kad ieškovo teisių perėmėjais laikyti D. B., ieškovo motina E. M. P. ir jo brolis R. P. yra materialiųjų teisių ir pareigų perėmėjai. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas nurodytus asmenis laikė ieškovo teisių perėmėjais nesant tam jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, priešingai, civilinėje byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jie palikimo, atsiradusio po ieškovo A. P. mirties, nepriėmė, tokiu būdu neįgydami ne tik tam tikrų materialiųjų teisių ir pareigų, bet ir negalėdami perimti ieškovo procesinių teisių ir pareigų procese.
Dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui yra sprendžiama pagal paveldėjimo teisės normas. Ieškovo A. P. mirties, o kartu ir palikimo atsiradimo momentu, CK normos, reglamentuojančios palikimo priėmimą, numatė tris galimus palikimo priėmimo būdus, t.y. faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavus pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d . redakcija iki 2011 m. lapkričio 1 d.). Palikimas įgyjamas tik įpėdiniui jį priėmus, o jokie kiti veiksmai, kuriais palikimas nėra priimamas CK nustatyta tvarka, nėra laikomi palikimo priėmimu, todėl negali būti pagrindu materialinėms subjektinėms teisėms ir pareigoms perimti. Pažymėtina, jog civilinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo teisių ir pareigų perėmėjais laikyti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po ieškovo mirties, vienu iš nurodytų būdų, kas sudarytų pagrindą spręsti įvykus materialinių subjektinių teisių ir pareigų perėmimą. Atvirkščiai, apeliantas D. B. jau savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 58-59, t. 3) nurodė, kad jis dėl palikimo priėmimo po A. P. mirties į notarų biurą nesikreipė, palikimo kitu įstatymo nustatytu būdu nepriėmė, todėl nurodė laikantis save nesuinteresuotu bylos baigtimi. Nors testamentas ir yra galiojantis, tačiau D. B. nurodė neketinantis pretenduoti į jokį A. P. nuosavybės teise priklausantį ar priklausiusį turtą. Vien dėl testamento galiojimo fakto jis negali būti laikomas A. P. teisių perėmėju, nes ir esant testamentui paveldėtojas turi pareikšti valią, kad palikimą priima. Su šiuo ieškovu byloje nurodyto A. P. argumentu teisėjų kolegija sutinka, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, palikimas įgyjamas tik įpėdiniui jį priėmus, o pats testamento egzistavimo pagrindas neleidžia teigti asmenį, kurio naudai sudarytas testamentas, esant palikėjo įpėdiniu. Taigi nustačius, kad apeliantas D. B. pagal sudarytą testamentą nepriėmė palikimo, atsiradusio po A. P. mirties, jis negali būti pripažintas mirusio ieškovo materialinių ir procesinių subjektinių teisių perėmėju. Tas pats pasakytina ir apie kitus du asmenis, kuriuos teismas laikė ieškovo teisių perėmėjais.
Tiek teisės teorijoje, tiek ir teismų praktikoje yra nurodoma, jog tais atvejais, kai miršta fizinis asmuo ir yra galimas materialiųjų teisių perėmimas, visada yra mirusios šalies teisių perėmėjas, kadangi net ir nesant įpėdinių ar šiems nepriėmus palikimo ar iš jų atėmus paveldėjimo teisę, palikimas pereina valstybei. Nagrinėjamoje byloje testamentiniam įpėdiniui, o taip pat įstatyminiams įpėdiniams nepriėmus palikimo po A. P. mirties, teismas nesprendė dėl galimybės procesinių teisių perėmėja byloje laikyti valstybės, kadangi, kaip matyti iš byloje pareikštos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pozicijos, ji atsisakė pradėti palikimo priėmimo procedūrą po A. P. mirties šio vardu nesant įregistruoto jokio turto, o be to, esant kitiems galimiems įpėdiniams. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šiuo atveju mirusios šalies ieškovo A. P. materialinės subjektinės teisės ir pareigos neperimtos, todėl nėra galimas ir procesinis jo teisių perėmimas.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto D. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms be teisinio pagrindo A. P. teisių perėmėjais laikė apeliantą D. B., motiną E. M. P. ir brolį R. P., padarė procesinės teisės normos pažeidimą ir spręsdamas bylą iš esmės priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą, pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, kadangi mirus fiziniam asmeniui ir neįvykus jo teisių perėmimui, realiai neliko vienos iš proceso šalies, dėl ko tolimesnis procesas, o kartu ir ginčo išsprendimas iš esmės nėra galimas.
Pažymėtina, jog pirmiau nurodytų procesinių teisės normų pažeidimo pagrindu skundžiamą sprendimą ginčija tik vienas iš trijų asmenų, kuriuos teismas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo laikė ieškovo A. P. teisių perėmėjais. Tas faktas, kad ginčijamo sprendimo neskundžia kiti du teisių perėmėjai, negali sudaryti pagrindo esant netinkamam materialinės, o kartu ir procesinės teisės normų taikymui palikti galioti skundžiamą sprendimą, laikant, jog kiti du asmenys sutinka būti laikomi ieškovo procesinių teisių perėmėjais. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, spręstina, kad toks teismo sprendimas dėl ieškovo teisių perėmimo gali sukelti tam tikrų procesinio ir materialiojo pobūdžio pasekmių ne tik šioje civilinėje byloje, bet ir ateityje galimai ginčijant sandorius, kuriais ginčo turtas yra perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko gali kilti restitucijos taikymo klausimas, o esant tokiai situacijai ir atsakovais tokiose bylose laikant šioje byloje ieškovo teisių perėmėjais nurodytus asmenis, dėl tokio teismo sprendimo jiems gali atsirasti ir materialinio pobūdžio pasekmių, kadangi restitucijos taikymo atveju jiems gali tekti grąžinti sumas, sumokėtas ieškovui A. P. už ginčo turtą. Esant tokiai situacijai šiems asmenims nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo gali būti sukurtos pareigos ateityje, už kurių vykdymą jie realiai neturėtų būti atsakingi. Asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialinių teisių pagrindu, bet ne atvirkščiai, nes proceso teisė yra materialinę teisę „aptarnaujanti“ teisė, reglamentuojanti būdus ir priemones subjektinėms materialinėms teisėms, įgytoms įstatymo ar kitu teisėtu pagrindu, įgyvendinti ar apginti. Pažymėtina, kad valstybė, turėdama suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po ieškovo A. P. mirties, nors toks palikimo priėmimo, o kartu ir procesinių teisių šioje byloje perėmimo faktas būtų leidęs valstybei, atstovaujamai tam tikrų institucijų, pasinaudojant ieškovui suteiktomis procesinėmis teisėmis apginti galimai pažeistus savo interesus.
Iš bylos duomenų seka, kad ieškovas A. P. mirė dar iki teismui išsprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. CPK 370 str. 2d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, 3d. nustato, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi procesą atnaujina ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Išanalizavusi šias teisės normas, kolegija sprendžia, kad nagrinėjant prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, procese, dėl kurio atnaujinimo yra paduotas prašymas, dalyvavę šalys turi tik teisę pateikti savo atsiliepimus. Patį prašymą atnaujinti procesą teismas nagrinėja kaip ir bet kurį kitą prašymą (prašymą kviesti liudytojus, skirti ekspertizę ir t.t.). Priėmęs prašymą atnaujinti procesą teismas turi tik dvi galimybes: arba procesą atnaujinti, arba atsisakyti atnaujinti procesą. Teismas šioje byloje išanalizavęs pateiktus dokumentus, patikrinęs prašymo pateikimo terminą, nustatęs proceso atnaujinimo pagrindus 2012 m. gegužės 29 d. priėmė nutartį, kuria procesą byloje atnaujino (t.4, b.l. 83-85). Atnaujinus byloje procesą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 370str. 4d.). Šioje byloje susiklėsčius situacijai, kuomet ieškovas mirė, teismas turėjo išspręsti teisių perėmimo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą mirus fiziniam asmeniui, todėl nesant faktinio ir teisinio pagrindo byloje nepagrįstai vienos iš šalies – ieškovo – teisių perėmėjais laikė palikimo po jo mirties nepriėmusius asmenis, dėl ko laikytina, kad tinkamai neišsprendus procesinių teisių perėmimo klausimo teismas, nelikus vienos iš ginčo šalių, nepagrįstai toliau nagrinėjo civilinę bylą jos nenutraukdamas. Pagal CPK 293 straipsnio 7 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis bylos nutraukimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai procesinis teisių perėmimas neįvyko (jeigu neatsirado teisių perėmėjo ar perėmėjų arba jeigu teisių perėmėjai ieškovai atsisako įsitraukti į bylą vietoj mirusio fizinio asmens). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo A. P. teisių perėmimas neįvyko, todėl, teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, mano esant pakankamą pagrindą panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą priimti naują sprendimą dėl civilinės bylos nutraukimo.
Apeliaciniai skundai kuriuose keliami klausimai dėl minėtos valstybinės įmonės galimybių reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kokia apimtimi, dėl jos galimybės teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ginant viešąjį interesą, o taip pat dėl tinkamo byloje dalyvaujančio asmens informavimo apie teismo posėdį, teisėjų kolegijai sprendžiant esant pagrindą nutraukti bylą, išsamiai neanalizuotini ir dėl juose nurodytų argumentų išsamiai nepasisakytina, nes jų argumentai nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
D. B. apeliacinį skundą patenkinti.
V. S. ir A. A. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys atmestas panaikinti.
Civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms Valstybės įmonei „Skalė“ ir Valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems asmenims N. T., D. R., R. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo nutraukti.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.