Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas, J. V., D. M., V. S., S. K., R. B., R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys J. V., D. M. ir V. S., kurie yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. V. vaikai, prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja I. V.. Suinteresuoti asmenys S. K., R. B. ir R. S., kurie yra mirusio A. V. mirusio sūnaus vaikai, atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. V. ir A. V. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso I. V. (b. l. 11), perduotas 2003 m. spalio 21 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 10402 (2003 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 10401) (b. l. 9-10). Pateikta pažyma apie įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus bei bendroji sąskaita-pranešimas apie butui priskaičiuotus mokesčius patvirtina, kad nėra įsiskolinimo už butui priskaičiuotus komunalinius mokesčius (b. l. 12-13). Pateikti duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas I. V. ir A. V. santuokos metu. Iš mirties liudijimo matyti, kad I. V. sutuoktinis A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ir toliau liko gyventi, juo naudojosi bei rūpinosi, mokėjo už jį mokesčius pareiškėja I. V.. Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarės Irinos Zavišnienės 2023 m. spalio 26 d. išduotas pranešimas (Nr. S-52) patvirtina, kad mirus (duomenys neskelbtini) I. V. sutuoktiniui A. V., kiti įpėdiniai į Mažeikių rajono 2 notaro biurą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nėra užvesta Mažeikių rajono 2 notaro biure (b. l. 14). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. V. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad I. V. po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą iš karto po palikėjo mirties, priėmė mirusio sutuoktinio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. V., faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi mirusio sutuoktinio A. V. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Jokie kiti asmenys į A. V. palikimą nepretendavo ir per trijų mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti pa-veldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotam asmeniui R. B. apie priimtą sprendimą praneština viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio A. V. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Apie priimtą sprendimą suinteresuotam asmeniui R. B. pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“), paskelbiant pranešimą: „Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2024 m. vasario 21 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-211-1079/2024 priimtas sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. V., gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą priėmė mirusio sutuoktinio A. V. palikimą. Suinteresuoto asmens R. B. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu V. Kudirkos g. 4A, Mažeikiai. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotas asmuo dėl šio sprendimo per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusius teismo rūmus.“

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.