- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-375-719/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rita Bilevičienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. liepos 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimais A. G. kreipėsi į policiją pranešdamas apie kaimyno šuns keliamą triukšmą bei vaizdo kameras, sumontuotas ant to paties kaimyno namo ir akivaizdžiai atsuktas į jo privačią teritoriją. Policija šiuos pareiškimus persiuntė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijai (toliau – Institucija). Institucija 2016 m. kovo 14 d. nutarimu nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos pagal minėtus A. G. pareiškimus. Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas apskundė jį apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą. Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 256 straipsnį ir skundžiamą nutartį. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų, gyvenančių atokiau nuo jo kaimyno šuns keliamo triukšmo ir neturinčių jo kaimynui pretenzijų, parodymais. Kaimynas šunį laiko netinkamomis sąlygomis – jis nevedamas pasivaikščioti, paliekamas parai ar daugiau be priežiūros, todėl yra piktesnis, agresyvesnis ir tai jis išreiškia besaikiu, neprognozuojamu skalijimu. Institucija nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą priėmė skubotai ir atmestinai, nes tuo metu turėjo tik vieno gyventojo, neturinčio pretenzijų dėl kaimyno šuns lojimo, paaiškinimą. Taip pat apeliantas nurodo, kad galimai dėl kaimyno šuns keliamo triukšmo atsirado sveikatos problemų vienam iš jo vaikų ir jam pačiam. Reziumuodamas apeliantas mano, kad jo kaimyno šuns lojimas pažeidžia Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisykles, o Institucijos nutarimas yra šališkas ir palankus jo kaimynui, nes pastarasis yra Panevėžio rajono savivaldybės kultūros darbuotojas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą Institucija nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 44 punkte įtvirtinta gyvūno laikytojo pareiga užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Taip pat šiame punkte nurodyta, kad dėl gyvūno keliamo triukšmo gyvūno laikytojas atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų tvarka.
Savo pareiškimais apeliantas A. G. kaimyną iš esmės kaltina tuo, kad pastarojo augintinis – šuo – kelia triukšmą, dėl kurio apeliantas, jo artimieji bei šeimos nariai patiria nepatogumus. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo dėl šuns keliamo triukšmo nėra – visi iš esmės sutinka, kad augintinis kelia triukšmą, t. y. loja (skalija). Netoli apelianto ir jo kaimyno gyvenantys asmenys pretenzijų dėl apelianto kaimyno augintinio keliamo triukšmo pretenzijų neišsakė (28–30 b. l.). Tačiau tai, kad kiti asmenys dėl vienokių ar kitokių priežasčių pretenzijų dėl apelianto kaimyno augintinio keliamo triukšmo neišsakė savaime negali reikšti, kad augintinio keliamas triukšmas netrukdo pareiškėjui A. G.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pirmiau paminėto savivaldybės taisyklių 44 punkto reikalavimus gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų triukšmo ir netrikdytų nė vieno žmogaus ramybės ir viešosios rimties. Be to, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo kaimynas savo augintinį laiko voljere, esančiame už 7–8 metrų nuo pareiškėjo miegamojo langų (23 b. l.). Įvertinus tai tikėtina, kad lodamas kaimyno šuo, ypatingai nakties metu, gali viršyti leistino triukšmo lygio ribas ir taip sukelti pakankamą triukšmą tam, kad būtų trikdoma pareiškėjo, jo šeimos narių ar artimųjų rimtis ir pažeidžiama šių asmenų teisė į ramybę bei tylą. Todėl šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar apelianto A. G. kaimyno veikoje yra kurio nors teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra, būtina neginčijamai nustatyti, ar kaimyno šuns keliamas triukšmas, girdimas apelianto gyvenamosiose patalpose ir jų aplinkoje, telpa į teisės aktais nustatyto leistino triukšmo lygio ribas, ar ne.
Triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta higienos norma HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Šios normos 1 lentelėje yra įtvirtintos konkrečios triukšmo ribinių dydžių ribos gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, gyvenamųjų pastatų (namų) aplinkoje (išskyrus transporto sukeliamą triukšmą) ir kt. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad apelianto pareiškimuose nurodytas aplinkybes tyrę Institucijos darbuotojai būtų atlikę kokius nors triukšmo lygio matavimus ir neginčijamai patvirtinę arba paneigę apelianto A. G. pareiškimuose nurodytas aplinkybes.
Apibendrindamas tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija apelianto pareiškimus išnagrinėjo netinkamai, nes nebuvo pašalintos visos abejonės dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl šioje medžiagoje esminę reikšmę įgauna visapusiškas reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie pareiškėjo A. G. kaimyno kaltės buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant apelianto A. G. pareiškimus ir nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos nutarimo tiek Institucijos pareigūnai, tiek apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jie nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visus svarbius duomenis. Tokiu būdu skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus atliekant atitinkamus matavimus ir kitus procesinius veiksmus, ko nei apeliacinės instancijos teisme dėl nustatytų pakankamai trumpų medžiagos nagrinėjimo terminų, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikinami, o apelianto pareiškimai grąžinami Institucijai tirti iš naujo.
Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šiuos pareiškimus iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos 2016 m. kovo 14 d. nutarimą, o A. G. 2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimus grąžinti tirti iš naujo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijai.
Nutartis neskundžiama.