Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. K. pareiškimo suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras Marijampolės fil., ir I. K. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 str.), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 str.). Šiuo atveju vienintelis nuosavybės teisės įrodymas prieš trečiuosius asmenis yra viešo turto registro duomenys. Nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, šį pastatą ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 9 p., 13 str.). Todėl bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę, šį atsisakymą asmuo gali skųsti administraciniam teismui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.). Jeigu asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, bet neįregistravęs jo ir nuosavybės teisės į jį, miršta, pastato registraciją ir nuosavybės teisę į jį administracine tvarka turi teisę atlikti jo įpėdinis (įpėdiniai). Šiuo atveju įpėdinis (įpėdiniai) turi pateikti Nekilnojamojo turto registrui pažymą iš notaro biuro apie tai, kad kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, leidimą statybai bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Pareiškėjai išaiškintina, jog ji turi pateikti Registro tvarkytojui tikslesnius duomenis apie visus teisėtai suformuotus pareiškėjo namų valdoje esančius ir jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamus daiktus. Nesutikus su VĮ Registrų centro Marijampolės fil., priimtu sprendimu, pareiškėja turi teisę paduoti skundą dėl šio sprendimo Centriniam registratoriui – valstybės įmonei Registrų centrui. Nesutikus su valstybės įmonės Registrų centro sprendimu, pareiškėja turi teisę paduoti skundą dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Vilniaus apygardos teismo 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-497-340/09).

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškimas yra dėl dviejų juridinių faktų nustatymo, tačiau jie yra susiję vienas su kitu, t.y. kol nėra nustatytas statinių valdymo nuosavybės teise faktas, nėra galimybės nagrinėti klausimą dėl šių statinių paveldėjimo pradedant faktiškai valdyti. Todėl darytina išvada, kad pareiškimas atsisakytinas priimti visa apimtimi.

Pareiškėja informuotina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., 290, 291, 335, str. teismas

Nutaria:

Pareiškimą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.