Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-227-66-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
1S-227-66-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Teresėlė Kazlauskienė
Pareiškėjas
B. D.
Advokatai
Diana Gumbrevičiūtė
Kategorijos
NUORAŠAS:Byla Nr. 1S-227-66/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.3.; 2.12.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Tereselė Kazlauskienė,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo B. D. atstovės pagal pavedimą adv. D.Gumbrevičiūtės – Kuzminskienės skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo B. D. skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi atmestas pareiškėjo B. D. skundas, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d. bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. O.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad baudžiamoji byla dėl netinkamo darbų saugos užtikrinimo bei organizavimo UAB „Refosta“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame B. D. patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, ir kurioje A. T. kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d., dar nėra išnagrinėta, galutinis teismo procesinis sprendimas dar nėra priimtas, tuo pačiu nėra pateiktas ir galutinis byloje esančių įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, vertinimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tik teismui galutiniame procesiniame sprendime (nuosprendyje, nutartyje) pasisakius dėl įrodymų vertinimo, t.y. įvertinus liudytojo A. O. bei kitų pareiškėjo minimų liudytojų parodymus, būtų galima spręsti, ar egzistuoja pagrindas ikiteisminiam tyrimui pagal LR BK 235 str. 1 d. pradėti, t.y. ar apskritai buvo padaryta nusikaltimo požymių turinti veika – duoti melagingi parodymai, kokie, kuris iš daugybės byloje liudijusių asmenų davė melagingus, o kuris - teisingus parodymus ir pan.

Šalies argumentai

Pareiškėjo B. D. atstovė pagal pavedimą advokatė D.Gumbrevičiūtė – Kuzminskienė skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą A. O. atžvilgiu. Skunde nurodo, kad pareiškimas buvo paduotas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. padarymo, t.y. dėl melagingų parodymų davimo teismo posėdžio metu. Pranešime dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjas nurodė visas jam žinomas aplinkybes, kurios rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta, todėl jam nesuprantama, kuo remiantis ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas yra siejamas su bylos išnagrinėjimu iš esmės. Teismas nutartyje nepaaiškino, kuo bylos išnagrinėjimas iš esmės gali patvirtinti arba paneigti pranešime nurodytą informaciją. Mano, kad iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad nusikalstama veika, numatyta BK 235 str. 1 d., tikrai buvo padaryta, todėl negalėjo būti atsisakyta spręsti baudžiamojo persekiojimo klausimą A. O. atžvilgiu, kol nebus išnagrinėta byla iš esmės.

Pranešime apie nusikalstamos veikos padarymą pareiškėjas nurodė, kad apklausiamas teismo posėdžio metu A. O. parodė, kad iki įvykio, kai jis (pareiškėjas) nukrito nuo pastato 2-ojo aukšto, yra matęs saugos diržus persirengimo vagonėlyje, objekte. Taip pat, kad saugos diržų buvo 3, gal ir daugiau, kabėjo matomoje vietoje, kad kai atėjo dirbti į objektą, diržai jau kabėjo vagonėlyje, diržai buvo oranžinės spalvos. Šio liudytojo parodymai yra prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams – liudytojai N. G., S. M., V. K., V. M. parodė, kad saugos diržų statybvietėje nematė. Be to, kaip jis (pareiškėjas) buvo nurodęs, A. O. objekte niekada nėra matęs, (duomenys neskelbtini) A. O. nebuvo, todėl suprantama, kad jis negalėjo žinoti, ar saugos diržai buvo, o juo labiau juos matyti. A. O. teismo posėdžio metu taip pat buvo nurodęs, kad dalyvavo instruktaže, ten buvo mūrininkams papildomai pravestas instruktažas dėl saugos darbe ir lietuvių, ir rusų kalba, buvo komercijos vadovas ir klausė, ar suprato, kalbėjo, kad būtų pastoliai, šalmai, būtų blaivūs. Šie A. O. parodymai prieštaravo liudytojo V. K. parodymams. Pranešime apie nusikalstamos veikos padarymą jis (pareiškėjas) nurodė ir kitas aplinkybes, kurios rodo A. O. parodymų prieštaringumą ir melagingumą – už atstovavimą darbų saugos klausimais iš darbdavio gaudavo specialų priedą. Pareiškėjas mano, kad jo pateikta informacija yra pakankama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos.

Be to, skunde nurodyta, kad teismo posėdžio metu nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl saugos diržų buvimo. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė konstatavo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. T. yra pateikęs saugos diržų nuomos 2009-04-04 sutartį Nr. 7/0404, iš kurios matyti, kad UAB „Refosta“ iš UAB „Ekstra statyba“ nuomojosi 3 saugos diržus. Šis įrodymas teisme nebuvo nei patvirtintas, nei paneigtas, todėl buvo neįrodyta, kad saugos diržai buvo statybvietėje, be to, pateikta saugos diržų nuomos sutartis, pasak prokurorės, yra 2009 m., o įvykis, kurio metu jis (pareiškėjas) buvo sužalotas, buvo 2007 m., todėl ši aplinkybė neturi jokios reikšmės.

Skunde pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 1 p. ikiteisminis tyrimas yra pradedamas gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką, taigi ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas visais atvejais, gavus informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. besąlygiškai nurodoma, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodomi faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Ši baudžiamojo proceso teisės norma iš ikiteisminio tyrimo subjektų reikalauja aktyvaus veikimo: gavus informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, t.y. ikiteisminio tyrimo pradėjimas turi būti suvokiamas skirtingai nei baudžiamosios bylos iškėlimas pagal anksčiau galiojusį baudžiamojo proceso kodeksą, priimtą 1961-06-26. Net tais atvejais, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima nuspręsti ar nusikalstama veika buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas vistiek atliekamas, kad būtų nustatyta, ar yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šios teisės normos iš ikiteisminio tyrimo subjektų reikalauja aktyvaus veikimo tam, kad būtų realizuoti visi baudžiamojo proceso tikslai, tai lemia ir tai, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto pranešimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas atliekamas norint surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Iš skundžiamos nutarties akivaizdžiai matosi, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo atlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad būtų patikrintos pranešime nurodytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo subjektai nenustatė, nesiaiškino ir netyrė visų būtinųjų bei pagrindinių padarytos nusikalstamos veikos požymių, dėl to buvo pažeistas išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas bei pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai privalo reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo B. D. atstovė advokatė prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo B. D. atstovės advokatės skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei pareiškėjo atstovės skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo B. D. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d. bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. O..

Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokurorė V.Dėdinienė nutarime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta papildoma medžiaga, todėl artimiausiu metu planuojama kreiptis į Lietuvos teismo ekspertizės centrą dėl papildomos specialisto išvados pateikimo šioje baudžiamojoje byloje. Tik gavus specialisto išvadą, bus sprendžiamas klausimas dėl šio asmens (A. O.) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Dėl šios priežasties prokurorė pareiškėjo B. D. pareiškimo apie nusikalstimą netenkino.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pritarė prokurorės nutarime išdėstytais pozicijai dėl negalimumo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo B. D. pareiškimą. Kaip matyti iš prokurorės nutarimo, nors prokurorė ir nenurodė konkretaus atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindo, tačiau sprendžiant iš nutarimo turinio, akivaizdžiai matyti, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti dėl Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. esančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad baudžiamoji byla dėl netinkamo darbų saugos užtikrinimo bei organizavimo UAB „Refosta“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame B. D. patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, ir kurioje A. T. kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d., dar nėra išnagrinėta, galutinis teismo procesinis sprendimas dar nėra priimtas, tuo pačiu nėra pateiktas ir galutinis byloje esančių įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, vertinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad tik teismui galutiniame procesiniame sprendime (nuosprendyje, nutartyje) pasisakius dėl įrodymų vertinimo, t.y. įvertinus liudytojo A. O. bei kitų pareiškėjo minimų liudytojų parodymus, būtų galima spręsti, ar egzistuoja pagrindas ikiteisminiam tyrimui pagal LR BK 235 str. 1 d. pradėti, t.y. ar apskritai buvo padaryta nusikaltimo požymių turinti veika – duoti melagingi parodymai, kokie, kuris iš daugybės byloje liudijusių asmenų davė melagingus, o kuris - teisingus parodymus ir pan.

Pareiškėjo atstovė skunde nurodo, kad pranešime dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 235 str. 1 d. padarymo pareiškėjas nurodė visas jam žinomas aplinkybes, kurios rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta, todėl jam nesuprantama, kuo remiantis ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas yra siejamas su bylos išnagrinėjimu iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepaaiškino, kuo bylos išnagrinėjimas iš esmės gali patvirtinti arba paneigti pranešime nurodytą informaciją.

Apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstais tokius pareiškėjo atstovės skundo argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai išdėstė, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo B. D. pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent galutinis teismo procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje ir turės esminės reikšmės spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. O. atžvilgiu, kai bus pateiktas galutinis byloje esančių įrodymų vertinimas bei nustatyta, kurie iš byloje apklaustų liudytojų davė melagingus parodymus, kas būtų pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą esant Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. nusikaltimo požymiams. Taigi, nesant bylą nagrinėjančio teismo pateikto liudytojų parodymų vertinimo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo daryti prielaidos, jog buvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atstovės skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad vienų liudytojų, t.y. N. G., S. M., V. K., V. M. parodymai yra teisingi, o A. O. melagingi, tėra paties pareiškėjo subjektyvus vertinimas, o tam, kad pradėti ikiteisminį tyrimą A. O. atžvilgiu, negalima remtis vien tik pareiškėjo subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pritarė prokurorės nuostatai, kad tik gavus papildomą informaciją ir medžiagą, o šiuo atveju – iš esmės išnagrinėjus pagrindinę baudžiamąją bylą, kurioje parodymus davė ne vien liudytojas A. O., bet ir kiti asmenys, bei pateikus vienas kitam prieštaraujančių liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų A. O. parodymus, vertinimą, būtų galima spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei A. O. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Kadangi pareiškėjas B. D., pateikdamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. O. atžvilgiu, nepateikė ir nenurodė daugiau jokių įrodymų, išskyrus dar neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančius kitų liudytojų parodymus bei 2009-04-04 saugos diržų nuomos sutartį apie galimai neteisėtus A. O. veiksmus, todėl prokuratūra pagrįstai nusprendė atsiakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino šio prokuratūros nutarimo ir netenkino pareiškėjo B. D. skundo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti pareiškėjo atstovės skunde išdėstyti argumentai bei teoriniai samprotavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimumo, šiuo atveju nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti pareiškėjo B. D. atstovės advokatės Dianos Gumbrevičiūtės – Kuzminskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja (parašas) Tereselė KazlauskienėNuorašas tikras:Teisėja Tereselė Kazlauskienė