Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-348/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
1A-198-348/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37769-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
N. E.
Nukentėjusysis
D. Š., L. K.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-348/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37769-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam N. E., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. E. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies punktą – laisvės atėmimu 3 (trims) metams, pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo prie griežtesnės nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujanti BK 66 straipsniu į N. E. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

N. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš N. E. priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. Š. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš N. E. priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. K. naudai, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki L. K. pilnametystės nustatyta jo atstovė pagal įstatymą R. K..

Iš N. E. priteista 11,16 Eur teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. E. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 21.00 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė du kartus kumščiu D. Š. į galvą, o jam nuo smūgių pargriuvus, prie jo pribėgusiam L. K. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir spyrė į nugarą, taip, dėl kraujosruvos kairio skruosto srityje padarant L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliant fizinį skausmą, po ko, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, apie 21.20 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, D. Š. išlipus iš automobilio, tyčia, sudavė vieną kartą kumščiu D. Š. į veidą, o jam parkritus spyrė nemažiau penkis kartus į galvą, taip dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuos, dešiniame žande, muštinės žaizdos kaktoje, odos nubrozdinimo dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kraujosruvų po akių obuolių junginėmis, viršutinio dešinio antro danties vainiko lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinio maksiliarinio sinuso priekinės ir lateralinės sienelių, dešinio skruostikaulio lanko, dešinės akiduobės dorsalinės ir lateralinės sienelių, apatinio žandikaulio dešinės vainikinės ataugos bazės lūžių, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarė D. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad įrodymų visuma nustatyta, jog N. E. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. E. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę.

3.1. Nuteistasis N. E. nurodo, kad iš pradžių savo kaltės pilnai nepripažino, kadangi nukentėjusysis D. Š. pranešė, jog buvo paimtas jo telefonas, kurio nuteistasis nebuvo paėmęs. Tačiau kai ikiteisminio tyrimo tyrėja pateikė galutinį pranešimą apie įtarimą, jis savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Apeliantas pažymi, jog savo padarytas nusikalstamas veikas vertina neigiamai, pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas į N. E. nuoširdų gailėjimąsi ir prisipažinimą neatsižvelgė.

3.2. Be to, apeliantas nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistasis N. E. negalės atlyginti priteistų civilinių ieškinių, o būdamas laisvėje galėtų dirbti ir atlyginti. Pažymi, jog būdamas laisvėje nedirbo dėl sveikatos būklės, kuri šiuo metu yra dar labiau pablogėjusi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo N. E. apeliacinį skundą negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis N. E. ir jo gynėjas advokatas Raimundas Gargasas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė Rita Raudeliūnienė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo N. E. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos išvadų dėl jo kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, o nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolega skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.

9. Nuteistojo N. E. apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ir į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, tačiau sutikti su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas šio jo prisipažinimo ir nuoširdaus galėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino ir nurodė, kad prisipažinimas yra ne savanoriškas, o nulemtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolega, neturi pagrindo nesutikti. Kaip matyti iš byloje esančių nuteistojo parodymų apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis N. E. kaltu prisipažino tik iš dalies (2 t., b. l. 21-22; 31-32) ir tik apklausiamas trečią kartą nuteistasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai (2 t., b. l. 41-42). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis savo nusikalstamus veiksmus visą laiką teisino kaip gynybą, pirminės apklausos metu nurodė, kad nukentėjusysis pirmas jam trenkė vieną kartą į krūtinę, taip pat savo veiksmus teisino ir dėl įvykio prie parduotuvės nurodydamas, kad nukentėjusysis sugriebė jį už rūbų ties krūtine (2 t., b. l. 21-22). Vėliau savo parodymus pakeitė ir aplinkybių, jog būnant prie tvenkinio nukentėjusysis pirmasis trenkė jam į krūtinę jau nebenurodė, tačiau papildė gynybinę versiją dėl įvykio prie parduotuvės nurodydamas, kad nukentėjusysis sugriebęs nuteistąjį už marškinėlių trenkė jam į kairės pusės krūtinės dalį (2 t., b. l. 31-32) bei šiuos parodymus patvirtino paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 41-42). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis N. E. nurodė, kad kaltu prisipažįsta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės dydis buvo sumažintas vienu trečdaliu. Todėl nuteistojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, laikytinas nepagrįstu.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė kodėl nuteistojo N. E. prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinininko veika teismo vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad vien kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tik tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina ir savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-259/2009). Šiuo atveju, nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ir nurodė, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi ir atsiprašė vieno iš nukentėjusiųjų, tuo metu buvusio teismo posėdžių salėje, tačiau jis ir toliau siekė minimizuoti savo kaltę dėl įvykio, vykusio prie parduotuvės, kaltindamas nukentėjusįjį, dėstydamas kilusio konflikto priežastis, iš kurių galima daryti išvadą, jog smurto panaudojimą išprovokavo pats nukentėjusysis. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir šiuo požiūriu baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismo argumentai, paneigiantys galimybę pripažinti N. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra teisingi, atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę ir teismų praktiką. Kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas nėra teisinio pagrindo.

11. Kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtiną bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalie straipsnio, numatančio atsakomybę ir padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies.

12. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, N. E. praeityje teistas keturis kartus, skundžiamu nuosprendžiu jau trečią kartą buvo pripažintas kaltu už viešosios tvarkos sutrikdymą, be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams, du kartus nuteistajam buvo skirtas laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant, paskutinį kartą buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau šiuo laikotarpiu jis padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Visos paminėtos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad N. E. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei padarytų administracinių nusižengimu išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės jos vykdymą atidedant – bei administracinės nuobaudos, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Akivaizdu, jog nuteistojo elgesys švelnesnėmis bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas. Teisėjų kolegijos nuomone, jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Priešingos išvados teisėjui kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo siekis laisvėje dirbti ir greičiau atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis N. E. laisvėje nedirbo, tačiau šiuo atveju sutiktina su apelianto teiginiu, jog būdamas laisvėje ir užsiimdamas prasminga veikla jis galėtų greičiau atlyginti priteistus civilinius ieškinius, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręsti, jog ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog galimybę užsiimti prasminga veikla, dirbti ir užsidirbti, nuteistasis turės ir pataisos namuose.

14. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir tiek už BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte, tiek už BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes ir tinkamai jas subendrino. Skirti kitos rūšies bausmes, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė N. E. individualizuota tinkamai ir švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15. Atsižvelgus į visas aptartas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę keisti švelnesne bausmės rūšimi ar skirti švelnesnę bausmę. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo N. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis