Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo R. K., pritaikius ATPK 30¹ str., pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-11-24, apie 9.00 val., Vilniuje, Laisvės pr.-Oslo gatvėje, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,46 prom., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal alkotesterio rodmenis jam buvo nustatytas 0,46 promilių girtumo laipsnis, kuris tik 0,06 prom. viršijo leistiną normą. Apeliantas pažymi, kad teisminėje praktikoje analogiškose administracinėse bylose buvo ne kartą konstatuota, kad aplinkybė, kai leistina alkoholio norma viršijama nežymiai, sukelia tam tikrų abejonių, nes nei apeliantui, nei teismui nebuvo ir nėra žinoma, ar alkotesteris, kurio pagalba buvo tikrinamas apelianto neblaivumas, tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, t. y. nėra žinoma aplinkybė, ar alkotesteris turi galiojantį patikros sertifikatą. Pasak apelianto, kiekvienas policijos naudojamas alkotesteris turi apie 5 procentų matavimo paklaidą. Ši aplinkybė leidžia suabejoti blaivumo tikrinimo rezultatais bei išvadomis. Siekiant išsiaiškinti bei nustatyti minėtą aplinkybę bei siekiant objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą, pašalinti bet kokias abejones, pasak apelianto, teismas turėtų kreiptis į policijos instituciją, siekiant tokius duomenis gauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas. Pasak apelianto, teismui nebuvo ir nėra žinoma, ar alkotesteris, kurio pagalba buvo tikrinamas apelianto neblaivumas, tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, t. y. nėra žinoma aplinkybė, ar alkotesteris turi galiojantį patikros sertifikatą. Pasak apelianto, kiekvienas policijos naudojamas alkotesteris turi apie 5 procentų matavimo paklaidą, todėl ši aplinkybė leidžia suabejoti blaivumo tikrinimo rezultatais bei išvadomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „Drager alcotest 6810“ Nr. ARBL-0750 2012-11-24, 09.07 val., R. K. nustatytas 0,46 promilių neblaivumas (b. l. 4). Patikros sertifikate Nr. 1182809 nurodyta, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo atliekamas R. K. neblaivumo patikrinimas, yra tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2012-12-27, alkoholio matuokliui yra nustatyta leistina paklaida ± 1,7 procentai (b. l. 5). Įvertinus galimą matavimo prietaiso paklaidą, R. K. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 0,45218 promilės, t. y. siekė ATPK 126 str. 1 d. numatytą minimalaus neblaivumo laipsnio dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai laikėsi LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija R. K. iškvėptame ore viršijo 0,4 promilės, jie pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas R. K. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar turėtų kokių nors gedimų. Taip pat nėra duomenų, kad R. K. ir jo blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pasak apelianto, 2012-11-24, apie 8.00 val., į jį kreipėsi kartu gyvenanti motina D. K. ir paprašė, kad jis skubiai nuvyktų į vaistinę ir nupirktų jai vaistų, nes ji pasijuto blogai. Apelianto motina yra neįgali, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, pavyzdžiui, kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog R. K. 2012-11-24, apie 9.00 val., Vilniuje, Laisvės pr.-Oslo gatvėje, vairavo automobilį VW Golf , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,46 prom., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Dėl nuobaudos švelninimo.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis per pastaruosius vienerius metus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę ir į tai, kad pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis, tik 0,06 prom. viršijantis leistiną normą, ir padarė išvadą, kad pažeidėjui skirtina ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda, tuo pačiu konstatuojant, kad sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytam laikotarpiui būtų akivaizdžiai per griežtas, t. y. teismas, nors tiesiogiai to nenurodė, bet galima spręsti, kad R. K. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas bei paskyrė švelnesnę papildomą administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimali (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 10 mėnesių).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui nustačius, kad apeliantas visgi vairavo transporto priemonę neblaivus, jo atžvilgiu reikėtų taikyti ATPK 30² str. ir 30¹ str. nuostatas, t. y. sumažinti baudos dydį bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį arba visiškai panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir paskirtą baudą. Nurodo, kad jis niekuomet anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, nagrinėjamu atveju nesukėlė eismo dalyviams jokių pasekmių, t. y. nesukėlė eismo įvykio, jis turi darbą, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, nėra teistas, jokių galiojančių administracinių nuobaudų nėra, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, apeliantas uždirba minimalią algą, darbo užmokestis siekia 500 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius 380 Lt), darbo užmokestis yra pagrindinis apelianto pragyvenimo šaltinis šiuo metu, apeliantas yra skolingas didelę sumą pinigų bankui, nes yra paėmęs paskolą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra labai bloga, todėl sumokėti paskirtą 1500 Lt baudą jam būtų nepakeliama našta. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad prie jo pridedama skunde nurodomas aplinkybes patvirtinanti medžiaga, tačiau byloje tokių duomenų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados dėl sunkios apelianto materialinės padėties ir šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į apelianto asmenybę bei taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas paskyrė švelnesnę papildomą administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimali. Dar labiau mažinti R. K. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo, kadangi tokiu būdu nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.