- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- II-34-470/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01249-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 3.25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. D., jo atstovui advokatui V. V., institucijos, priėmusios nutarimą administracinės teisė pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei O. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. D. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. T., susipažinęs su V. D. pareiškimu, kuriame V. D. nurodė, kad 2016 m. liepos 30 – 31 d. pastebėjo, jog kaimynai Sigitas ir R. B. griauna jam priklausantį pastatą, esantį jam priklausančioje žemėje, ir surinkta medžiaga nustatė, kad ginčo priežastys yra asmeninio pobūdžio, konflikte dalyvavusios šalys įsitikinusios savo veiksmų teisingumu gindami savo interesus. Nei viena iš konflikte dalyvavusių pusių savo veiksmais nesiekė pažeisti viešąją tvarką. Ginčas dėl griaunamo pastato, teisėtumo šalims nesusitarus savarankiškai gali būti sprendžiamas teisme, vadovaujantis civilinės teisės normomis ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. D. apskundė jį teismui. V. D. prašo panaikinti nutarimą, S. B. ir R. B. už svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą iškelti baudžiamąją bylą. Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi buvo netirta ir nieko nepasisakyta apie pareiškėjo pareikštus priekaištus broliams Sigitui ir R. B. dėl nupjautą pareiškėjui priklausančią pušų ir į jam priklausančią žemę sutemptą kelmų, kurie trukdo vykdyti žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas 2009 m. balandžio 7 d. įsigijo 2,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Žemės sklype buvo ir dabar yra 26,00 kv. m ploto mūrinis pastatas, kuris iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo niekam nepriklausė, todėl pareiškėjui buvo pasakyta, jog jis priklauso jam kaip žemės savininkui. Alytaus rajono ŽŪB „Krokialaukis“ archyvinio fondo dokumentuose duomenų apie tai, kad pastatas būtų perleistas V. M. nėra. V. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype registruotų statinių nėra. 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas pastebėjo, kad nuplėštas visas pastato stogas, kuris susidėjo iš šiferio ir pastoginės dangos (ruberoido). Dėl to pareiškėjui buvo padaryta 1000,00 Eur žala.
Teismo posėdžio metu V. D. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis turi (duomenys neskelbtini) nuosavybe priklausantį pastatą, kurio registracija Nekilnojamojo turto registre neatlikta. Tai laikinas pastatas įrankiams susidėti. Nurodė, kad kaimynai B. griauna pastatą, nuėmė 26 kv. m šiferio. Pareiškėjas žemės sklypą pirko su pastatu. Dėl šių veiksmų padaryta 600 Eur žala. Be to, dar 2012-2013 m. B. išpjovė jo sklype 56 pušeles, kurios sodintos 2011 m., jie pristumdė kelmų į pareiškėjo teritoriją prieš maždaug pusantrų metų ir dėl to pareiškėjas negalėjo užsiimti ūkine veikla.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Č. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir mano, kad policijos priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas. Nurodo, kad tyrimo metu nustatyta, kad R. B. su R. M. žodžiu susitarė ir sumokėjo 100 Eur už mūrinį pastatą. R. B. teigimu, R. M. kalbėjo su V. D. ir jį informavo dėl pastato pardavimo. R. M. nurodė, kad jo tėvui priklausė mūrinis pastatas buvęs miltų sandėlis, kuris šiuo metu yra V. D. žemės valdoje. R. M. siūlė pareiškėjui pirkti buvusį miltų sandėlį ir šiam atsisakius, pardavė R. B.. Nei vienas iš asmenų nepateikė dokumentų, kam nuosavybės teise priklauso ginčijamas objektas - mūrinis pastatas, buvęs miltų sandėlis. Nenustačius administracinio teisės pažeidimo požymių buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Pareiškėjas informuotas, kad panašaus pobūdžio ginčai nagrinėjami civilinės teisės normų pagalba teisme.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nutarimo priėmimo metu, nebuvo pateikti jokie nuosavybės dokumentai, jie pateikti tik priėmus nutarimą, V. D. buvo išaiškinta, kad dėl žalos gali kreiptis civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 302 str. 1 d. 4 p. nustato, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, toks sprendimas paprastai priimamas išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, kokias aplinkybes privalomai turi išsiaiškinti institucijos pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teises pažeidimo byla bei skiriantis administracine nuobauda arba nutraukiantis administracinio teises pažeidimo byla, taip pat atsisakydamas pradėti administracinio teises pažeidimo bylos teiseną. Administracinių teisės pažeidimų bylose įrodinėjimo pareiga tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teises pažeidimo bylą. ATPK nurodytos institucijos (pareigūnai) privalo visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ((duomenys neskelbtini) str., 260 str., 284 str. ir 286 str.). Nagrinėdamas administracinio teises pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagristą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ((duomenys neskelbtini) str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktu įrodymų visuma, o situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.
Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities VPK tyrėjas, priėmęs nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, iš esmės nustatė tai, kad šalių ginčo priežastys yra asmeninio pobūdžio ir kad nė viena iš šalių nesiekė pažeisti viešąją tvarką, ginčas dėl pastato spręstinas civiline tvarka.
Nutarimas neteisėtas ir todėl naikintinas dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, akivaizdu, kad pareiškėjas į policijos įstaigą kreipėsi siekdamas apginti savo pažeistas teises dėl pastato, dėl išpjautų pušaičių ir dėl į jo sklypą sutemptų kelmų. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. T. nutarime nėra pasisakyta apie pareiškėjo V. D. nurodytas aplinkybes dėl nupjautų pušų ir atitemptų kelmų į V. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, dėl šių aplinkybių asmenys neapklausti. Todėl sutiktina su V. D. skunde nurodytais motyvais, kad netirta ir nieko nepasisakyta apie pareiškėjo pareikštus priekaištus broliams Sigitui ir R. B. dėl šių aplinkybių.
Antra, byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. D. save laiko pastato, esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) sav., savininku. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir pareiškėjo paaiškinimo, nuosavybės teisės į pastatą pareiškėjas nėra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre. Nesant viešame registre išviešinto fakto apie nuosavybę į statinį, šis faktas turi būti patikrintas kitais būdais, nes ginti nuosavybę valstybės institucijų pagalba gali tik jo savininkas ar savininko įgaliotas asmuo. Kaip matyti iš medžiagos, R. M. taip pat nurodo save kaip pastato savininką. Jis paaiškino, kad nuosavybės teises į pastatą buvo įgijęs jo tėvas, kuriam pastatas atiteko už kolūkio pajus. Esant tokioms aplinkybėms būtina kitomis priemonėmis patikrinti ir įsitikinti, kas iš tiesų yra ginčo pastato savininkas ir tik įsitikinus, kad pastato savininkas yra pareiškėjas, leisti jam ginti savo pažeistas teises. Pastebėtina, kad pareiškėjas V. D. save laiko pastato savininku, nes pastatas yra jo žemės sklype, tvirtina, kad nuosavybės teisė į pastatą jam nustatyta įstatymo, t.y. sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.40 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Tačiau pastebėtina, kad ši teisės norma įsigaliojo tik 2001 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str. iki CK įsigaliojimo dienos ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Akivaizdu, kad ginčo pastatas sklype buvo pastatytas iki naujojo CK įsigaliojimo, o kadangi iki tol galiojęs 1964 m. CK nenustatė, kad kartu su žemės sklypu kito asmens nuosavybėn pereina ir ant jo esantys pastatai, tai dabar galiojančios teisės normos (CK 4.40 str.) nesuteikia V. D. teisės į statinio nuosavybę.
Taigi, tiriant šalių ginčą būtina patikrinti, ar V. D. kitais būdais nėra įgijęs nuosavybės į ginčo pastatą, taip pat patikrinti R. M. nurodytą faktą, kad jo tėvas gavo ginčo pastatą už kolūkio pajus, t.y. siūlytina jam pateikti sutartį, perdavimo aktą ar kitą dokumentą, kuriuo buvusio kolūkio administracija ginčo pastatą už pajus perleido R. M. tėvui.
Trečia, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pateiktoje prie skundo medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad būtų nustatinėtas pareiškėjui padarytos žalos dydis nei dėl išpjautų pušų, nei dėl tariami nuosavybėje turimo pareiškėjo pastato naikinimo. Pažymėtina, kad padarytos žalos dydis yra reikšmingas atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės. Todėl, jeigu pasitvirtintų faktas, kad pareiškėjas yra ginčijamo pastato savininkas, būtina įvertinti jam padarytos žalos dydį ir nustatyti, ar padariusiam asmeniui kyla administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Toki pati pareiga tyrėjui kyla dėl išpjautų pušų žalos dydžio įvertinimo.
Taigi, teismas, nustatęs, kad priimant 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo visapusiškai ir objektyviai išaiškintos ir įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės ((duomenys neskelbtini) 257, 284 straipsniai), sprendžia, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo V. D. skundą tenkinti, panaikinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. T. nutarimą ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.