- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-483-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- D. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-95-837/2022 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teises į 73/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę į visą pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), arba nepatenkinus šio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovui 22 464 Eur už gyvenamojo namo pagerinimus, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu yra broliai. Šalių motina L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties ieškovas ir atsakovas priėmė mamos palikimą. Ieškovas ir motina buvo aukščiau nurodyto turto bendrasavininkiai, kartu gyveno ir naudojosi nurodytu turtu. Mama pagal susitarimą, tame tarpe ir su atsakovu, apsigyveno pas ieškovą, ieškovas ja rūpinosi, sutarė, kad mama dovanos atsakovui mamos turėtą turtą, pinigus, o ieškovui liks mamos vardu registruotos statinių dalys, žemės sklypas. Gyvenamasis namas pastatytas 1956 m., namo bendras naudingas plotas buvo 108,85 kv.m. Ieškovas 1981-08-07 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ pastato-garažo. Ieškovas vienintelis atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją ir mama L. R., nei atsakovas prie to neprisidėjo, todėl 73/100 dalis pastato-gyvenamojo namo ir nuosavybės teisė į visą pastatą - garažą, turi priklausyti jam arba nepatenkinus šio reikalavimo turi būti išmokėta 22 464 Eur kompensacija už gyvenamojo namo pagerinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 1 615 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 5,70 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
4. Teismas nustatė, kad L. R., mirusi (duomenys neskelbtini) yra šalių motina. Ieškovo vardu registruota 59/100, o L. R. vardu registruota 41/100 dalis pastato-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , po ½ pastato-garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.
5. Teismas vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, jos taikymą, taip pat nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės padidinimą, to sukeliamus teisinius padarinius bendraturčiams (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnis).
6. Pažymėjo, kad atsakovas neigia, kad jis ar šalių motina yra davusi ieškovui sutikimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, o ieškovas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nustatė, kad 1990-02-28 ieškovui ir L. R. buvo išduotas leidimas Nr.2-R-75 ruošti gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir ūkinio pastato perstatymo projektą. Iš 2009-10-14 Akto Nr. Stl0-51-118 nustatė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti tinkamais naudoti. Šiame akte statytojais nurodyti L. R. ir A. R.. Pagal 2021-04-29 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastato-gyvenamojo namo rekonstrukcija pradėta 1990 m., o pabaigta – 2009 m. Namo plotas rekonstrukcijos metu plotas padidėjo nuo 108,85 kv.m. iki 205,17 kv.m. Prieš rekonstrukciją bendrasavininkiams L. R. ir A. R. priklausė po ½ gyvenamojo namo, o po rekonstrukcijos - L. R. - 41/100, o A. R. 59/100. Pripažino, jog tai patvirtina, jog ieškovo valdoma namo dalis padidėjo. Ieškovas teigė, kad po rekonstrukcijos neteisingai nustatyta jam priklausanti namo dalis, kuri buvo paskaičiuota pagal IĮ (duomenys neskelbtini) 2009-06-17 Pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektą, o šis projektas yra skirtas ne nuosavybės registracijai, o nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastato-gyvenamojo namo L. R. priklauso 41/100 dalis, o A. R. - 59/100 dalis. Todėl pripažino, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas.
7. Teismas, atmetęs ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteisė jo patirtas 1615 Eur (atsiliepimo priedas Nr 13, e.b.l. 69-71, 89-91, 120-121) išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), taip pat 5,70 Eur teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
9. Teigia, kad teismo motyvai ir argumentai yra neaiškūs, neatskleista bylos esmė, padarytos išvados nėra motyvuotos. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų viseto, nepasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, nevertino liudytojų parodymų. Ieškovas, liudytojai patvirtino, kad L. R. namo dalį, kurią ji gavo dovanojimo sutartimi, ieškovas realiai nusipirko iš buvusio savininko. Viso už likusią namo dalį ieškovo šeima sumokėjo 8000 rublių (sutartą kainą). Ieškovo žmonos mama davė 6800 rublių, ieškovo mama 1200 rublių. Pagal pirminį susitarimą visas namas turėjo priklausyti ieškovo šeimai, todėl jo šeima ir iniciavo rekonstrukcijas savo šeimos lėšomis. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros skyriaus 1982-02-09 raštu Nr.3-R pranešta, kad A. R. 1982-02-08 pareiškimas dėl verandos statybos 1982-02-08 apsvarstytas miesto vykdomojo komiteto posėdyje ir pareiškimas patenkintas. 1982-03-12 Panevėžio miesto vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos valstybinės statybos inspekcijos Leidimu Nr.62 ieškovui leista atlikti gyvenamojo namo sekantį remontą: įrengti gyvenamųjų plotų patalpoje I-II (12,87 kv.b.). Ši rekonstrukcija buvo atlikta iki to laiko kai dalies namo, kitų statinių savininke tapo L. R. (turtą gavo 1989-11-02 dovanojimo sutartimi). Patalpa I-II mansardoje įregistruota 1989-10-09, tada inventorizuotos ir kitos ieškovo įrengtos patalpos mansardoje kaip gyvenamos. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas įrengė savo lėšomis ir jėgomis verandą, antro aukšto patalpas, pritaikė jas gyvenamosioms patalpoms, dėl to padidėjo gyvenamojo namo plotas paminėta patalpa I-II 12,87 kv.m. ir buvo įrengtos kitos patalpos. Todėl, dėl šio namo gyvenamojo ploto padidėjimo, ieškovo nuosavybės dalis padidėjo iki 59/100 dalių gyvenamajame name. Namo gyvenamasis plotas buvo padidintas išimtinai ieškovo lėšomis, darbu ir esant kito bendrasavininkio sutikimui, nes be sutikimo nebūtų buvęs gautas leidimas Nr. 62. Dėl šios rekonstrukcijos metu padidinto namo bendro ploto, gyvenamojo ploto, teismas savo sprendime nepasisakė ir nepagrįstai laikė, kad tik antros namo rekonstrukcijos etapo metu buvo padidintas namo plotas.
10. Teigia, kad kitas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos etapas prasidėjo 1990 metais. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos valdyba 1990-02-28 raštu Nr. 2-R-75 informavo ieškovą ir L. R., kad leidžiama ruošti gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir ūkinio pastato perstatymo projektą. Aiškinamajame rašte, sudarytame B. B., nurodyta, kad rekonstruojamas gyvenamasis namas, esama medinė dalis apmūrijama ir pristatomas mūrinis išplėtimas. Įrengiamas antras aukštas, tuo būdu patenkinamas dviejų savininkų pageidavimas turėti du butus. Ūkinis pastatas perprojektuojamas ir papildomai suprojektuojamas antras ūkinis sandėliukas su džiovykla palėpėje. Prie leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus yra GENPLANAS M 1:200, kuriame nurodyti pagrindinių medžiagų kiekiai bei atlikti įrašai, kad po rekonstrukcijos L. R. dalis nuo 91,10 sumažėja iki 78,4 m² , o ieškovo dalis padidėja iki 107,9 m².
11. Nurodo, kad ieškovas 1981-08-07 Dovanojimo sutartimi gavo 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo ir pastatą -garažą. L. R. dovanojimo sutarties pagrindu gavo ½ dalį namų valdos, statinių 1989-11-02. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti namo bendro naudingo ploto pokyčiai. 1989-10-09 užfiksuota, jog gyvenamasis namas turi 102,29 kv.m. bendro naudingo ploto, tame tarpe gyvenamas - 65,83 kv.m. ploto; pagalbinis - 36,46 kv.m.; 1989-10-09 inventorizuota mansarda I-II. turinti 12,87 kv.m. vėliau permatuota į 13.24 kv.m. 1997-08-06 užfiksuota, jog gyvenamasis namas turi 108,85 kv.m. bendro naudingo ploto, tame tarpe gyvenamųjų kambarių - 57,03 kv.m. ploto; naudingo negyvenamo - 46,41 kv.m.; 2009-06-17 užfiksuota, jog gyvenamasis namas turi 205,17 kv.m. bendro ploto, tame tarpe naudingo ploto - 199,20 kv.m., gyvenamojo ploto - 171,83 kv.m. ploto; pagalbinio naudingo ploto- 27,37 kv.m. Byloje yra duomenys ir apie ieškovo rekonstruotą ir pastatytą ūkinį pastatą.
12. Antra rekonstrukcija buvo užsakyta ieškovo iniciatyva, atlikti visi darbai jo lėšomis ir jėgomis, tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Mama, kaip bendrasavininkė suteikė ieškovui teisę atlikti rekonstrukcijos darbus. Namo bendras naudingas plotas iki antros rekonstrukcijos (po ieškovo atliktos pirmos rekonstrukcijos jį padidinant) buvo 108,85 kv.m., po jos - 205,17 kv.m. bendro ploto. Nurodo, kad ieškovas 1990 m. užsakė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, pagal kurį buvo apmūryta medinė pastato dalis ir priestatas mūrinis išplečiamas. Įrengiamas antras aukštas, tuo būdu padaromi du butai. Taip pat ūkinis pastatas perprojektuojamas ir papildomai suprojektuojamas antras ūkinis sandėliukas su džiovykla palėpėje. 2009-10-14 surašytas gyvenamojo namo ir garažo pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. St 10-51-118, jame nurodyti pagrindiniai techniniai rodikliai gyvenamojo namo: bendras plotas-205,17; naudingas plotas 199,20; gyvenamas plotas-171,83 kv.m. Nurodyta, kad faktinė statybos kaina -257 000 lt (81 847 Eur). Ūkiniai pastatai buvo nugriauti vietoj to pastatytas vienas garažas, didesnio ploto.
13. Nors 2009-06-17 buvo surašytas Pastato (statinių) dalių naudojamo ploto paskaičiavimo projektas, pagal kurį ieškovui paskaičiuota naudojama dalis gyvenamojo namo 59/100 dalių, o L. R. 41/100 dalių, šis dokumentas negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo, nes tokiam susitarimui būtinas notarinis patvirtinimas, toks susitarimas turi būti pasirašytas bendrasavininkių. Kaip nuosavybės dalis nustatantis dokumentas jis yra niekinis. VĮ RC duomenys apie turimas nuosavybės dalis gali būti nuginčyti ne prašant pripažinti patį įrašą neteisingu, o nurodant teisinį ir faktinį pagrindą kaip pasikeitė nuosavybės dalys dėl vieno iš savininkų lėšomis, esant kitų savininkų sutikimui, laikantis teisės aktų reikalavimų, padidėjusio turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė. Šiuo pagrindu ieškinys ir buvo pareikštas, nurodant, kad ieškovas padidino bendrąją dalinę nuosavybę ir todėl padidėjo jo dalis. Gyvenamo namo plotas padidėjo 96,32 kv.m. nuo buvusio iki rekonstrukcijos 108,85 kv. m. iki 205,17 kv.m., t.y. 88,4 procento.
14. Kadangi ieškovas ir mama turėjo iki rekonstrukcijos po ½ dalį gyvenamojo namo, o rekonstrukcija buvo atlikta išimtinai tik ieškovo lėšomis ir darbu, jo turima nuosavybės dalis gyvenamajame name, turėjo padidėti 88,4 procento. Iki rekonstrukcijos ieškovui ir mamai nuosavybės teise proporcingai idealiajai nuosavybės daliai priklausė po 54,05 kv.m. (108,85 kv.m. : 2) gyvenamojo namo ploto. Po rekonstrukcijos ieškovo dalis padidėjo nuo 54,05 kv. iki 150,37 kv.m. (96,32 + 55,04). Todėl po rekonstrukcijos ieškovo dalis name sudarė 73/100 dalių. Pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugriautas, nugriauti kiti ūkiniai pastatai ir vietoj nugriautų pastatų pastatytas naujas garažas, todėl šis turtas turi būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe.
15. Ieškovas pareiškė reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui D. R., bei kitiems palikimą priimsiantiems asmenims bendrai 44 928 Eur sumai dėl atliktos rekonstrukcijos. Kadangi šalys mirusiosios turtą paveldėjo lygiomis dalimis, todėl ieškovui atsakovas turėtų sumokėti 22 464 Eur (šis reikalavimas yra alternatyvus).
16. Nurodo, jog bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje gali pasikeisti padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę (CK 4.77 straipsnis), pasisako dėl kasacinio teismo praktikos. Mano, kad yra visos sąlygos, kurių pagrindu ieškovui turi būti įteisinta nuosavybės dalis į jo sukurtus nekilnojamuosius daiktus ar jų pagerinimą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti, prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teisė į ieškinio pareiškimą atsiranda pabaigus statybas ir negrąžinus sumokėtų sumų. Pabaigtos statybos užfiksuotos dokumentuose, t.y. 2009-06-17 kadastrinėje byloje. Kadastrinės bylos suformavimas jau rodo, kad visi ieškovo statybos darbai buvo atlikti iki 2009-06-17 ir pasikeitimai sužymėti byloje. 2009-10-14 buvo surašytas aktas Nr. ST10-51-118, kuriuo tik patvirtintas pridavimas pastato ir kad jis tinkamas naudoti. Jokių kitų namo ir jo priklausinių (statybos) pokyčių minimame dokumente nefiksuota iki šio momento.
19. Pagal liudytojų parodymus statybos vyko netgi ne iki 2009 m., o 1991-1993 m. Nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad būtų įrenginėję D. R. formaliai tuo metu priskirtą 1 aukštą (toks padalinimas buvo išreikštas L. R. žodiniu nurodymu). Atsakovas dokumentus sutvarkė išimtinai tik savo iniciatyva, nes ieškovas vengė šių darbų.
20. Kadangi ieškovas savo reikalavimus kildina būtent iš namo rekonstrukcijos darbų, prie kurių tariamai L. R. neprisidėjo, tai teisės į ieškinį atsiradimo data yra 1994 m. sausio 1 d. Kita šalių neginčyta data yra 2009-06-17, statybų užbaigimo ir pilno jo įregistravimo Registrų centre data. Šios datos apsprendžia teisę ieškinio pareiškimą atsiradimo datą, nes po jų nėra nustatyti jokie rekonstrukcijos darbai. Tarp ieškovo ir L. R. nėra jokių raštiškų susitarimų, kurie nuneigtų šį faktą. Jeigu skaičiuoti ieškinio pateikimo senatį nuo 1994-01-01 (realiai atlikti statybos darbai), tai ji suėjo 2004-01-01, skaičiuojant nuo 2009-06-17 ji suėjo 2019-06-17, dar iki mamos mirties. Ieškovas neteikė jokio ieškinio ir reikalavimo L. R., nereiškė jokių pretenzijų dėl jos skolos. Tik po mamos mirties ieškovas nurodo, jog jam mama liko skolinga 44 928 Eur ir 2021-04-29 pateikia ieškinį paveldėtojams. Esant atsakovo prašymui teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties institutą.
21. Nurodo, kad bendraturčiai A. R. ir L. R. nedavė vienas kitam sutikimo, o patys bendrai susitarė dėl bendro daikto ir jos vertės padidinimo. Jų norus ir ketinimą aiškiai nurodo leidimų statyboms išėmimo faktas, rekonstrukcijos dokumentų paruošimas, pabaigtų statybų priėmimas. Visi statybos darbai atlikti bendraturčių bendromis lėšomis. Toks susitarimas esant gyvai L. R. tenkino apeliantą nuo 1990 m. iki 2021 m. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tai padaryta išimtinai jo lėšomis. Priešingai, pateikti faktai ir dokumentai įrodo, kad visas šis daikto ir vertės padidinimas atliktas L. R. lėšomis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. R. nepateikė teismui įrodymų dėl tokio leidimo buvimo. Rekonstrukcijos kaina ir ieškovo išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, ieškovas ignoravo teismo reikalavimus pateikti A. R. ir jo šeimos pajamų ir turto deklaracijas, kurios galėtų pagrįsti teiginius apie konkrečių lėšų turėjimą ir panaudojimą rekonstrukcijai. Ieškovas neįrodė būtinų CK 4.77 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų sąlygų įvykdymo, t.y. „turėjimas kitų bendraturčių sutikimą“ ir kad „padidėjimas atliktas bendraturčio lėšomis“.
22. Pažymi, kad 2016 – 2019 m. metu L. R. net teisiškai nebuvo namo savininkė. Savininku buvo atsakovas. Netgi tada nei mama, nei atsakovas negavo jokių pretenzijų dėl tariamos skolos, visiems buvo aiški nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą bei jos dalys. Atsakovui mamai padovanojus namo dalį, ji persikėlė gyventi į jai nuosavybe priklausančią dalį ir ji pati susimokėjo už einamą šios dalies remontą (šį faktą patvirtino ir apelianto kviesti liudytojas V. Ž.), t.y. priešingai nei teigia apeliantas (jis pasiėmė mamą gyventi pas save). Nors ieškovas siekė mamą pavaizduoti kaip išlaikytinę, tačiau tik jos dėka ieškovas tapo daliniu žemės ir pastato savininku, nes mama padovanojo jam savo turtą. Be buto, adresu (duomenys neskelbtini), ji turėjo atgavusi nekilnojamąjį turtą žemes, mišką, kolektyvinį sodą, valdė pinigines sumas, kurios liko po jos mirties sąskaitoje (apie 7000 Eur), finansiškai rėmė sūnus. Atsakovo apsikeitimas namo dalies butu ir sodu yra ekvivalentus ir buvo atliktas tik norint išsaugoti gyvenamojo namo vientisumą ir nedalomumą. Mamos žemė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ) buvo parduota 2015-07-03 už 12000 Eur, iš kurių ji davė ieškovui 5000 Eur, kad susidėtų trinkeles prie namo. Miškas buvo parduotas 2015-10-16 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 45000 Eur, iš jų sutarties pagrindu 29 000 Eur pervesti ieškovui. Liudytoja S. R. nurodė, kad pinigai buvo paskirti jos dukros buto pirkimui V. Todėl paradoksalu, kad mama dar liko ieškovui skolinga. L. R., atsikeldama gyventi į (duomenys neskelbtini), atliko remontą už savo pinigus, ką patvirtino liudytojai S. R. ir V. Ž.. Po mirties mamos sąskaitose buvo likę daugiau kaip 7000 Eur, tai niekaip neatitinka ieškovo teiginių apie L. R. skolą jam. Po mamos mirties broliai tarėsi dėl to, kad ieškovas pirktų atsakovo dalį. Pagal atsakovo prašymą UAB (duomenys neskelbtini) įvertino, kad mamos namo dalis verta 53 000 - 58 000 Eur, su ieškovu buvo tartasi, kad jis galės atsakovui per kelis metus sumokėti apie 20000 Eur. Tačiau vėliau ieškovas apsigalvojo. Noras pasipelnyti iš brolio jam kilo tik po mamos mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas pareiškė byloje ieškinį su alternatyviais reikalavimais dėl bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžių pakeitimo arba skolos už gyvenamojo namo pagerinimus priteisimo. Ieškovas prašė pripažinti jam nuosavybės teises į 73/100 dalis pastato-gyvenamojo namo ir nuosavybės teisę į visą pastatą-garažą, esančius (duomenys neskelbtini), arba nepatenkinus šio reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovui 22 464 Eur už gyvenamojo namo pagerinimus.
25. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą nurodydamas, kad po atliktos rekonstrukcijos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė (ieškovo dalis padidėjo) ir tai atsispindi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, pagal kurį pastato-gyvenamojo namo L. R. priklauso 41/100 dalis, o A. R. - 59/100 dalis. Teismas vertino, kad viešame registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol yra nenuginčyti, nors ieškovas dėl to ir iškėlė ginčą byloje.
26. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
27. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. (duomenys neskelbtini) v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; (duomenys neskelbtini) and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. (duomenys neskelbtini) Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
28. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis), reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).
30. Byloje nustačius, jog padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su apelianto argumentais, jog skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje yra išvardinti tam tikti rašytiniai įrodymai ir nurodytas jų turinys, kas iš dalies atitiktų CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą (teismo nustatytos bylos aplinkybės). Tačiau taip pat pastebėtina, kad sprendime aptariamos ne visos šalių procesiniuose dokumentuose ir proceso metu nurodytos faktinės aplinkybės (pvz. nėra analizuojama, kaip tam tikrais laikotarpiais keitėsi gyvenamojo namo plotas, kas tuo metu buvo nekilnojamojo turto bendrasavininkiai, nenurodoma, kad L. R. ir atsakovas buvo sudarę turto perleidimo sandorius, ieškovas skolinosi pinigines sumas iš banko), nėra analizuojami bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, kurie prieštaringi.
32. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas turi vadovautis sprendžiant ginčą, bei kiti teisiniai argumentai, kas iš dalies atitiktų CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimą, nors tai nėra susieta su konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismas cituoja nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį, tačiau ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, taip ir nenurodoma, ar minėtos įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos sprendžiant dėl kažkurio iš ieškovo pareikštų alternatyvių reikalavimų (dėl alternatyvaus reikalavimo priteisti skolą už atliktus pagerinimus teismo nepasisakoma visai), nuo kada galėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, ar jis yra praleistas, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, kaip šiuo atveju turėtų būti vertinamas galimai turėtas ieškovo įsitikinimas, jog jam mamos bus perleistas visas ginčo turtas, ieškovo elgesys, žinant apie įvykusius turto perleidimo sandorius.
33. Taip pat teismas cituoja CK 4.77 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalies pakeitimo pagrindus, bendro daikto padidinimo sąlygas, tačiau atmesdamas ieškinį apsiriboja išvada, kad viešame registre įrašyti duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastato-gyvenamojo namo L. R. priklauso 41/100 dalis, o A. R. - 59/100 dalis. Pažymėtina, kad byloje ieškovas CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ginčijo įregistruotą bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalį, ką padarius egzistuotų teisinis pagrindas pakeisti (padidinti) jo kaip bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas į teismą su ieškiniu ir kreipėsi dėl to, kad viešame registre nurodyti duomenys ateityje galėtų būti koreguojami, teismui priėmus atitinkamą sprendimą pakeisti bendraturčio bendrąja daline nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo bei pastato-garažo idealiąsias dalis.
34. Byloje buvo įrodinėjama, kad gyvenamojo namo ir garažo rekonstrukcija (-jos) atlikta(-os) ieškovo lėšomis, tačiau dėl šių teiginių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjimo, sprendime nėra pasisakoma, visiškai neanalizuojami šalių teikti duomenys dėl šalių bei L. R. galimo indėlio į bendrą turtą. Taip pat teismo nėra konstatuota, jog abiejų bendraturčių pastangomis ir lėšomis buvo padidintas namo plotas, nekeičiant savininkų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismo visiškai nepasisakoma, ar gyvenamojo namo rekonstrukcija (-jos), po kurios (-ių) padidėjo namo plotas, atlikta (-os) vien ieškovo ar bendromis bendraturčių lėšomis, ar ieškovo galimai panaudotų lėšų kiekis atitiktų jam prašomą priskirti nekilnojamojo turto dalį. Nors teismo formaliai teigiama, kad ieškovas neįrodė turėjęs motinos-bendratutės sutikimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, tačiau vėliau, iš esmės prieštaraujant tokiai išvadai, teismo motyvuojamojoje dalyje nurodomi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovui ir jo motinai bendraturtei L. R. 1990 m. buvo išduotas leidimas rekonstrukcijai, kuri vėliau vykdyta ir užbaigta, fiksuotas namo ploto padidėjimas.
35. Pastebėtina, kad ieškovo buvo įrodinėjamos aplinkybės, jog namas rekonstruotas kelis kartus, todėl byloje taip pat reikalinga aiškintis, kokie pagerinimai atlikti tam tikrais laikotarpiais, kas tuo metu buvo ginčo turto savininkai, turėję išreikšti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, ar darbai atlikti teisėtai. Byloje tikslinga nustatyti, kokio dokumento pagrindu viešame registre buvo įrašyta, jog nuo 2009-11-30 pastato-gyvenamojo namo A. R. vietoje ½ dalies priklauso jau 59/100 dalis, o laikotarpyje nuo 2009-11-30 iki 2016-06-21 L. R. atitinkamai priklausė 41/100 dalis, koks šio dokumento turinys, kas lėmė būtent tokių idealiųjų dalių nurodymą viešame registre po namo rekonstrukcijos, ar tai nebuvo tam tikras bendraturčių susitarimas dėl dalių dydžio.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra aptarti įrodymai, galintys turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžių pakeitimo arba skolos už gyvenamojo namo pagerinimus priteisimo, teismo daromos išvados tiesiogiai nesusietos su nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį bei dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymą, visiškai nepasisakoma dėl prašomos priteisti skolos už atliktus pagerinimus. Nėra nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kas reiškia, kad teismo sprendime nėra motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl priimtas būtent toks sprendimas (ieškinį atmesti). Nesant šių motyvų pralaimėjusiai šaliai yra apribota apeliacija, o apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vertinti priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kas leidžia spręsti, jog byla išnagrinėta netinkamai.
37. Pastebėtina, kad sprendime nepasisakyta ne tik dėl alternatyvaus ieškovo reikalavimo priteisti jam skolą už atliktus pagerinimus, jei nekeičiamas namo idealių dalių dydis, bet taip pat visiškai nepasisakoma dėl pastato-garažo galimo pertvarkymo, nors ieškiniu prašyta pripažinti ieškovui nuosavybės teisę ir į visą pastatą-garažą, ne tik didesnę gyvenamojo namo dalį. Taigi, byloje nėra išspręsti visi pareikšti reikalavimai.
38. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be pakankamų ir aiškių motyvų, todėl naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 506 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2022-05-18 mokėjimo nurodymu Nr. 162, AB SEB banke.