Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Modestui Anzai,

dalyvaujant pareiškėjai (asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę ) M. I. R. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones, išnagrinėjo M. I. R. atstovės advokatės Inesos Arbočienės pareiškimą dėl alternatyvios faktiniam sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo M. I. R. atstovė advokatė Inesa Arbočienė 2021 m. gruodžio 1 d. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė skirti M. I. R. alternatyvią faktiniam sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – VSAT) apie savo buvimo vietą, leisti M. I. R. apsigyvendinti jo pasirinktoje vietoje (Duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad užsienietis atvyko į Lietuvą 2021 m. liepos 20 d. ir iš karto pasiprašė prieglobsčio. Kadangi atvykęs į Lietuvą pareigūnams pateikė asmens dokumentą - (Duomenys neskelbtini) piliečio kortelę, laikytina, kad jo asmenybė yra nustatyta. Su kitais užsieniečiais jis buvo apgyvendintas (Duomenys neskelbtini), kur gavo tik minimalias išgyvenimui pritaikytas sąlygas. Stovykloje jis elgiasi pavyzdingai, vidaus tvarkos ar bendrųjų elgesio normų nėra pažeidęs, yra draugiškas ir empatiškas kitų kartu gyvenančių asmenų atžvilgiu, vertėjauja pagal poreikį pareigūnams vietoje savanoriškais pagrindais.

Užsienietis savo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvus ir argumentus išsamiai išdėstė 2021 m. spalio 10 d. įvykusioje Migracijos departamento apklausoje, apklausą atlikusiam specialistui elektroniniu paštu pateikė dokumentus, susijusius su jo prieglobsčio prašymu. Pareiškėjo sutuoktinė ir dukra yra gyvena (Duomenys neskelbtini), todėl buvo pateiktas prašymas pagal (Duomenys neskelbtini) rezoliuciją perkelti jo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą į (Duomenys neskelbtini). Taigi, esminiai jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai ir argumentai yra atskleisti, o rašytiniai įrodymai pateikti. Toks užsieniečio elgesys vertintinas kaip aktyvus geranoriškas bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos pareigūnais. Sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo dar nėra priimtas.

Nurodo, kad užsienietis gyvena (Duomenys neskelbtini), kuris buvo įrengtas laikinai skubos tvarka vidury laukų sustatytuose, tvoromis aptvertuose konteineriuose, kuriuos saugo pareigūnai su šunimis. Tokios sąlygos paprastai taikomos už kriminalines bausmes nuteistų asmenų atžvilgiu. Nors metaliniuose konteineriuose yra šilta, užsieniečiams šiuo metu yra pateikiamas šiltas maistas, tačiau jo pasirinkti pagal savo poreikius užsienietis negali. Konteineryje yra dvi dviaukštės lovos, vienas stalas su kėde ir siauras praėjimas, taigi, gyvenimo sąlygos yra skirtos išgyvenimui, bet ne oriam gyvenimui, kurį užsienietis, būdamas Europoje, gali sau leisti savo, o ne Lietuvos valstybės lėšomis. Taigi, nuo 2021-07-20 užsienietis yra Lietuvoje ir gyvena baisiomis faktinio sulaikymo sąlygomis, yra išlaikomas Lietuvos valstybės, nors turi finansines galimybes ir norą nebūti našta valstybei, jis geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, jo asmenybė yra nustatyta, o prašymo suteikti prieglobstį esminiai motyvai yra išaiškinti žymėtina, kad nors tiesiogiai itin artimų socialinių ryšių Lietuvoje užsienietis neturi, tačiau dėl asmeninių savo charakterio savybių yra užmezgęs draugiškus santykius su savanoriais, dirbančiais stovykloje. Akcentuoja, kad visų pirma laikomas kalėjimo sąlygomis asmuo turi itin ribotas galimybes sukurti socialinius ryšius ir tai tiesiogiai priklauso nuo jo gyvenimo sąlygų, kurias jam institucija ir riboja. Net ir tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas, laisvai kalbėdamas angliškai, sugebėjo prisitaikyti ir jau turi asmenų, kuriuos gali įvardinti bičiuliais, už stovyklos ribų. Pareiškėjas labai aiškiai patvirtino, jog jam yra žinomos ir išaiškintos pasitraukimo iš Lietuvos pasekmės nesulaukus galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo. Ir kad tai remiantis šuo metu vyraujančia praktika reikštų grąžinimą į Lietuvą bei sulaikymą neapibrėžtam laikotarpiui.

Mano, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo turi šeimos narių ne Lietuvoje, savaime nesudaro faktinio pagrindo teigti, jog jis gali pasislėpti, nes tai yra visiškai teorinė prielaida, pernelyg nutolusi savo turiniu nuo faktinių bylos aplinkybių ir neindividualizuota tinkamai, kaip to reikalauja LVAT praktika. Pareiškėjas laukia, kol bus priimtas sprendimas jo atžvilgiu, ir nori susitikti su savo šeima, kurios nematė tris metus - kol galioja teisės aktais nustatyta ypatinga padėtis, apimanti pasienį bei URC, jo žmona su dukra net negali atvykti jo aplankyti. Be to, byloje yra aktualios faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo išlaikymu rūpinasi šeimos nariai, jis gali su jų finansine pagalba visiškai apsirūpinti materialiai ir savarankiškai, be išlaikymo ir papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis iš esmės yra sulaikytas, laikomas kalėjimo sąlygomis užtikrinant tik minimalius gyvybinius poreikius, nors jis turi realią galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje. Beje ir jo pagalba (Duomenys neskelbtini) bendraujant pareigūnams ir sulaikytiems piliečiams dėl kalbos ir kultūros žinojimo šiuo metu yra visiškai savanoriška, kurios (dėl jo statuso) nėra galimybės įteisinti, nors itin išaugus migrantų srautui pareiškėjas galėtų (ir norėtų) padėti savo žiniomis ir gebėjimais. Nebūdamas formaliame sulaikyto asmens statuse jis turėtų žymiai didesnes galimybes padėti Migracijos departamentui šioje išskirtinėje ekstremalioje valstybei situacijoje, tačiau formalus požiūris nepagrįstai riboja tiek jo tiek Migracijos departamento galimybes.

Posėdžio metu pareiškėjos atstovė išdėstė pareiškime nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad užsieniečio sutuoktinė ir vaikai gyvena (Duomenys neskelbtini) ir yra pateiktas prašymas dėl prieglobsčio svarstymo (Duomenys neskelbtini).

Posėdžio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovas nurodė, kad užsieniečiui Lietuva nėra tikslas. Prašė prašymą atmesti.

M. I. R. atstovės advokatės Inesos Arbočienės pareiškimas netenkintinas

Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 20 d. Jis pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietis taip pat pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje ir remiantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6 dalimi buvo apgyvendintas (Duomenys neskelbtini). Sprendimas užsieniečio byloje dėl prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo dar nėra priimtas.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į (Duomenys neskelbtini) rūmus su prašymu skirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę - elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, bei leisti jam apsigyvendinti jo pasirinktoje vietoje.

Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 5 dalies 1-4 punktuose nurodytos aplinkybės.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Kaip matyti iš bylos medžiagos M. I. R. į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą. Vertinant jo apgyvendinimo faktines sąlygas, tai kad jo sutuoktinė su vaikais gyvena (Duomenys neskelbtini), bei tai, kad sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra aiškūs teismo motyvai dėl prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo, manytina, kad šiuo metu egzistuoja rizika, kad jis, pasinaudodamas laisvu judėjimu, gali siekti išvykti į trečią šalį ar į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje bei nustatyta jo teisinė padėtis. Be to, užsieniečio nurodytas adresas, kuriame jis planuoja apsigyventi, neužtikrina to, kad jis iš nurodytos gyvenamosios vietos nepasišalins. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams ir šiuo metu nėra pagrindo užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, negu jam šiuo metu yra taikoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021; kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 1-4 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. I. R. atstovės advokatės Inesos Arbočienės pareiškimo dėl alternatyvios faktiniam sulaikymui priemonės elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti savo buvimo vietą taikymo, netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.