Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam E. Š., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiajam M. P., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą, per tris mėnesius išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. Š. pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš E. Š. priteista 700 Eur nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. P. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Dėl nuteistųjų V. K. ir A. G. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 0.47 val., Alytuje, Pulko gatvėje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Pulko g. 98 namo, veikdamas kartu su V. K. ir A. G., viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia sudavė nukentėjusiam M. P. ne mažiau kaip aštuonis smūgius į veidą, galvą ir kūną, o būtent E. Š. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą ir įspyrė gulinčiam M. P. ne mažiau kaip vieną kartą į šoną, V. K. sudavė M. P. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, galvą bei kūną, įspyrė jam gulinčiam ne mažiau kaip du kartus į kūną, A. G. sudavė M. P. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą bei įspyrė gulinčiam ne mažiau kaip vieną kartą į šoną, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą dėl odos nubrozdinimo viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruvos ir nubrozdinimo viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties lūžimo šaknies srityje ir II danties pilno trauminio išnirimo, kraujosruvos odoje ir poodyje kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimų viršugalvio, pakaušio dešinės pusės, dešinio momenkaulio gumburo srityse, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje ir dešinio klubo, juosmens dešinės pusės, pilvo dešinės pusės srityje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis E. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jo atžvilgiu atmesti. Skunde nurodo, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, taip pat nepažeidė viešosios tvarkos ir rimties. Jo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Prie jo be jokios priežasties žodžiais, o vėliau ir suduodamas smūgį, pradėjęs kabinėtis viešąją tvarką ir rimtį pažeidė ne kas kitas, o pats nukentėjusysis M. P.. Tai patvirtino tiek kaltinamieji V. K. ir A. G., tiek ir liudytojomis apklaustos L. J. ir K. S.. Pažymi, kad tiek L. J., tiek ir K. S. teismui parodė, kad būtent M. P. pirmas provokavo konfliktą agresyviu tonu priekabiaudamas prie jo. Pagal M. P. agresyvų elgesį, kaip nurodė teismui liudytojos, jos sprendė, kad M. P. buvo neblaivus, nes, anot L. J., jis elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, o kiek ji, kaip pusseserė, yra bendravusi su juo, jis visuomet būdavo gan ramaus būdo. Mano, kad teismas neturėjo vertinti liudytojos G. B. parodymų kaip pagrįstų, kadangi jie akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams (G. B. nurodo mačiusi, kaip nukentėjusį neva muša keturi asmenys, kad vienas iš kaltinamųjų kelis kartus atidavinėjo nukentėjusiajam raktus, ji taip pat nurodo neva mačiusi pas vieną iš kaltinamųjų peilį ir t.t.).

Apeliantas teigia, jog nėra objektyvių įrodymų, kad jis nukentėjusiajam M. P. būtų sudavęs smūgius, kurie galėtų būti vertinami LR BK 284 straipsnio prasme. Kaip nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, vienintelis jo tiesioginis kontaktas su nukentėjusiuoju buvo tuomet, kai M. P. kabinėjosi prie jo žodžiais, o vėliau ir sudavė jam smūgį, o jis, stengdamasis išvengti konflikto su juo, nuo jo ranka atsistūmė (tai galbūt liudytojos galėjo vertinti kaip smūgį), tačiau po šio atsistūmimo ranka nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Stipriausią smūgį, nuo kurio nukentėjusiajam buvo išmušti dantys ir praskelta lūpa, sudavė A. G., ir šias aplinkybes teismui patvirtino tiek pats nukentėjusysis M. P., tiek A. G., tiek V. K.. Teismas, vadovaudamasis M. P. spėlionėmis (jis nurodo, kad jį galėjo mušti trys asmenys, nes visi trys stovėjo šalia jo, nors pats nieko nematė, kadangi buvo užsidengęs veidą) ir liudytojų L. J. ir K. S. daromomis prielaidomis, kad nukentėjusįjį galėjo mušti visi trys, nes jie buvo netoli nukentėjusiojo, tačiau kiek smūgių ir kas konkrečiai iš kaltinamųjų sudavė nukentėjusiajam smūgius, jos nematė, o dėl to, jog neva mušė visi trys, teigia tik darydamos prielaidas.

Apeliantas mano, kad jis nepadarė nusikaltimo ir turi būti išteisintas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o ieškinys jo atžvilgiu apskritai negali būti tenkinamas. Teismui nustačius esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, spręsdamas ieškinio klausimą, privalėjo išskirti turtinės žalos ir neturtinės žalos dydžius ir pagrįstumą. Įvertinus tai, kad turtinė žala nukentėjusiojo buvo siejama su išmuštų dantų gydymu, jis yra įsitikinęs, kad teismas privalėjo atriboti, kurio iš kaltinamųjų smūgiu ši žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Smūgį, nuo kurio nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, sudavė A. G., taigi teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, turtinės žalos atlyginimą turėjo priteisti iš jį padariusio asmens, o iš jo priteisti turtinės žalos atlyginimo nėra jokio pagrindo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis numato galimybę mažinti žalos atlyginimo dydį ar apskritai atmesti reikalavimą atlyginti žalą, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių visumos, konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis agresyviu elgesiu be jokios priežasties iš pradžių kabinėdamas prie jo, o vėliau žodžiais įžeidęs V. K.. Kaltinamieji A. G. ir V. K. yra sumokėję nukentėjusiajam jam dalį ieškinio sumos, kuri, įvertinus paties nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, yra pakankama žalos atlyginimo suma.

Teismo posėdžio metu nuteistasis savo apeliacinį skundą atšaukė ir pateikė prašymą baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nuteistojo gynėja prašė nuteistojo prašymą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis dėl bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius neprieštaravo.

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas, o prašymas dėl bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius tenkintinas.

Siekiant apklausti nuteistąjį ir nukentėjusįjį dėl galimybės baudžiamąją bylą nutraukti LR BK 38 straipsnio pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (LR BPK 324 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad prisipažįsta, jog po aktyvių M. P. veiksmų jo atžvilgiu jis išsigandęs stengėsi save apginti, sudavė nukentėjusiajam smūgius. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Nuteistasis apeliacinį skundą atšaukė, prašė jo nenagrinėti. Nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė. Prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad žala jam buvo atlyginta ir jis nei dėl susitaikymo su kaltininku, nei dėl bylos nutraukimo neprieštarauja.

LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2 ) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. Š. padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki dvejų metų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino, kad žala jam buvo atlyginta, su kaltininku jie susitaikė. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus duomenų visumą darytina išvada, jog nuteistasis E. Š. su nukentėjusiuoju M. P. susitaikė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, kuriame yra baigęs 2 kursus, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog E. Š. naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys.

LR BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad E. Š. nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Nukentėjusysis M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis atlygino jam padarytą žalą, jis kaltinamajam pretenzijų neturi, todėl procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Esant visoms LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms privalomoms sąlygoms ir nesant kitų teisinių kliūčių, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl E. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį naikintina, baudžiamoji byla nutraukiama ir nuteistasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, o prašymą dėl bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį dėl E. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo M. P. pareikšto civilinio ieškinio E. Š. nutraukti.

Kardomąją priemonę E. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui E. Š., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.