Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Jakštienei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. paaiškino, kad pretendentų vertinimo pokalbių neklausė, todėl negali pasakyti, kokie klausimai buvo išduoti kitiems. Kilusį ginčą išspręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. interneto portale www.vtd.lt buvo paskelbtas Tarnybos Konkursas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigoms užimti (skelbimo Nr. 38368). Pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti Konkurse ir būtinus jo kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. 2018 m. liepos 12 d. Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. BV-107 „Dėl konkurso Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo (A 16) pareigoms užimti komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė šios sudėties komisiją vykdyti konkursą (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas – V. Š., direktoriaus pavaduotoja; Komisijos sekretorius – A. K., Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė; Komisijos nariai – G. M., Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausioji specialistė, A. M., Vidaus administravimo skyriaus vedėja, S. B., Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, D. U., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais. Iš 2018 m. liepos 13 d. konkurso protokolo Nr. KD-31 nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. KD-31 sudarytos Komisijos posėdis įvyko 2018 m. liepos 13 d. Į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo vietą pretendavo 5 asmenys: R. B., L. B.-V. D. V., M. D. (neatvyko), A. P. ir V. V.. Konkurso laimėtoja buvo pripažinta R. B., surinkusi bendrą balų sumą – 38. Pareiškėjas Konkurso metu surinko bendrą balų sumą – 35,5.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šio Konkurso rezultatais, kelia ginčą dėl Konkurso rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo. Pasak pareiškėjo, buvo pažeisti Aprašo 46 punkto reikalavimai, nes Komisijos sudėtyje nebuvo Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens. Taip pat buvo pažeistas Aprašo 61 punktas, nes pareiškėjui, palyginus su kitais Konkurso dalyviais, buvo užduoti nelygiaverčiai klausimai, kas lėmė, kad pareiškėjas surinko mažiau balų.

Pažymėtina, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bei vadovavimo gebėjimų tikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Aprašas.

Aprašo 50 punkte numatyta, kad Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, kiti komisijos nariai, Aprašo 54 punkte nurodyti ekspertai, jeigu jie kviečiami į konkursą, ir komisijos sekretorius, kuris gali būti komisijos nariu.

Pagal Aprašo 53 punktą Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Kai komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.

Aprašo 46 punktas numato, kad Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių. Konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių. Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas).

Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius priėmė 2018 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. BV-107 „Dėl konkurso Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo (A 16) pareigoms užimti komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė šios sudėties Komisiją vykdyti konkursą: Komisijos pirmininkas – V. Š., Tarnybos direktoriaus pavaduotoja; Komisijos sekretorius – A. K., Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė; Komisijos nariai – G. M., Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausioji specialistė, A. M., Vidaus administravimo skyriaus vedėja, S. B., Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, D. U., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sudarant Komisiją buvo pažeistas Aprašo 46 punktas, nes joje nedalyvavo šiuo metu laikinai direktoriaus pareigas einantis J. M. ar jo įgaliotas asmuo. Iš jau paminėto Aprašo 46 punkto formuluotės yra aišku, kad vietoje direktoriaus kaip tiesioginio vadovo Komisijoje gali dalyvauti jo įgaliotas asmuo. Teismo vertinimu, Tarnybos direktoriaus pavaduotojos kaip Komisijos pirmininkės dalyvavimas Komisijos posėdyje yra tinkamas Aprašo 46 punkto įgyvendinimas. Be to, sutiktina su atsakove, kad 2018 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. BV-107 „Dėl konkurso Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo (A 16) pareigoms užimti komisijos sudarymo“, kuriuo sudaryta Komisija vykdyti konkursą, pasirašė Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, J. M., o tai reiškia, kad, sudarydamas Komisiją ir jai pavesdamas organizuoti Konkursą, suteikė Komisijai visus įgaliojimus.

Pagal Aprašo 51 punktą Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Byloje nėra pateikta duomenų, kad sudarant Komisiją būtų pažeistas minėtas Aprašo punktas. Taigi konstatuotina, kad Komisija atitiko tiek Aprašo 46 punkte, tiek Aprašo 51 punkte keliamus reikalavimus, vadinasi, pareiškėjo argumentas dėl netinkamos Komisijos sudėties sudarymo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Konkurso pradžioje buvo supažindintas su visa Konkurso komisija. Byloje nėra pateikta duomenų, kad jis prieš Konkursą ar Konkurso metu būtų kėlęs klausimą dėl netinkamos Komisijos sudėties.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia nepasitenkinimą dėl Konkurso metu užduotų jam, palyginus su kitais Konkurso dalyviais, jo manymu, nelygiaverčių klausimų.

Pagal Aprašo 61 punktą Konkurso metu pretendentams gali būti pateikiama ir praktinė užduotis. Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Pateikti klausimai, praktinė užduotis ir atsakymai į juos neviešinami.

Kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 63 punktas). Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. <...> (Aprašo 64 punktas). Konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas. <...> (Aprašo 67 punktas).

Teismas pažymi, kad Aprašo nuostatos įgaliojimus įvertinti pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas suteikia pretendentų į pareigas konkurso komisijai. Minėtame Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Taigi, teismo nuomone, toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Tai reiškia, kad komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, ir, apskritai, bendrą įspūdį apie pretendentą. Teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Aprašo 62 punktas nustato, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga turi būti fiksuojama ir prieinama atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui. Taigi garso įrašo tikslas – fiksuoti konkurso eigą, kad teismas galėtų įvertinti, ar nebuvo pažeista konkurso organizavimo tvarka (pvz., klausimų lygiavertiškumas, lygių galimybių pretendentams sudarymas, kiti aspektai, kurie tokio pobūdžio bylose turi būti vertinami). Vadinasi, garso įraše turi būti pilnai užfiksuoti pretendentų pokalbiai, per kuriuos tikrinamas pretendentų tinkamumas pareigoms. Šioje byloje Tarnybos teismui pateiktame skaitmeniniame garso įraše pilnai užfiksuoti visų pretendentų pokalbiai su Komisija – Komisijos narių užduodami klausimai, visų pretendentų (taip pat ir pareiškėjo) pateikiami atsakymai į klausimus. Taigi teismas vertina, kad atsakovės pateiktas teismui skaitmeninis garso įrašas iš esmės atitinka Aprašo 62 punktą, Tarnyba tinkamai užfiksavo Konkurso (pretendentų pokalbių) eigą, todėl jis sudaro sąlygas teismui įvertinti esmines bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismas, išklausęs pateikto vykusio Konkurso garso įrašą, nustatė, kad visi Komisijos nariai pokalbio su pretendentais metu kiekvienam pretendentui uždavė lygiaverčius, savo esme vienodus klausimus. Pokalbio metu kiekvienam pretendentui buvo užduota po 13 klausimų. Visų pretendentų buvo klausiama apie tai, kaip pretendentas, būdamas vadovu, reaguos į neigiamus atsiliepimus, atsiradusius spaudoje apie jo vadovaujamo padalinio veiklą; apie tai, kokių imsis veiksmų, kai gaunamas skundas iš tėvų ir kilo konfliktas tarp padalinių darbuotojų; ar gali tėvai atsisakyti / nuginčyti tėvystę; paaiškinti esminius vaikų teisių ir laisvių įgyvendinimo principus; paaiškinti, ar būtina išklausyti vaiko nuomonę; taip pat, ar pats vaikas savarankiškai gali kreiptis dėl jo galimai pažeistų teisių; kokių veiksmų reikėtų imtis vadovui, kai vienas iš padalinio darbuotojų netinkamai atlieka savo funkcijas; kokiais atvejais valstybės tarnautojas gali būti skatinamas ir kokios gali būti skatinimo priemonės; taip pat kada ir kokios gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos; kam gali būti skundžiami tarnybos specialistų netinkami veiksmai / neveikimas; paaiškinti, kaip galėtų būti organizuojamas darbas tarnybos padalinyje, kai jame dirba iš viso: 6 darbuotojai, kai 5 specialistai dirba pagal darbo sutartį, o 1 yra valstybės tarnautojas; papasakoti, kokie atliekami veiksmai, gavus institucijoje skundą (pranešimą); taip pat papasakoti, kaip gali būti sutelkiama komanda bendram darbui, kai padalinyje yra neformalios darbuotojų taisyklės ir atėję nauji darbuotojai. Konkurso garso įrašas neginčijamai patvirtina, kad Komisijos nariai, bendraudami su pretendentais, siekė ne formaliai išpildyti Aprašo reikalavimus, bet stengėsi geranoriškai padėti pretendentams atskleisti turimas žinias, kuo tiksliau įvertinti pretendentų pasirengimą eiti aptariamas pareigas. Tuo tikslu kai kurie Komisijos nariai pretendentų (įskaitant tiek konkurso laimėtoją, tiek pareiškėją) prašė patikslinti, papildyti pateiktus atsakymus į užduodamus klausimus, todėl uždavė patikslinamuosius ir papildomus klausimus. Pareiškėjo skunde iškelta abejonė, kad jis galėjo surinkti daugiau balų, o taip neatsitiko, nes laimėtojai R. B. buvo užduota daugiau klausimų, yra visiškai nepagrįsta. Aplinkybė, kad Komisijos nariai R. B. uždavė klausimus apie pavaldžių asmenų skaičių ir kreipimąsi į vadovybę pagalbos, niekaip nekeičia teismo anksčiau padarytos išvados, jog buvo užduoti tik patikslinamieji klausimai. Teismo vertinimu, minėti patikslinamieji klausimai tik papildė paskutinįjį pagrindinį užduotą klausimą apie komandos sutelkimą bendram darbui ir akivaizdžiai išplaukia iš šio pagrindinio klausimo. Taigi teigti, kad šie klausimai pareiškėjui buvo neužduoti, siekiant, kad pareiškėjas surinktų mažiau balų, nėra jokio pagrindo.

Teismas mano, kad pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad Komisijos nariai buvo priešiškai nusiteikę, pokalbio metu nebuvo dėmesingi (vienas iš narių viso pokalbio metu naudojosi telefonu), uždavinėjo po kelis klausimus vienu metu ir šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, iš Komisijos narių pateiktų klausimų pretendentams teismas nustatė, kad Komisija posėdžio metu buvo atidi ir dėmesinga, kad visi klausimai buvo susiję su Tarnybos vykdomomis funkcijomis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės paskirtimi, specialiaisiais reikalavimais šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, taip pat su tuo, kad buvo pretenduojama į įstaigos padalinio (Klaipėdos apskrities) vedėjo pareigas. Teismas vertino, kad visi pretendentams užduoti klausimai buvo tinkami ir nukreipti į pretendentų tinkamumo eiti pareigas patikrinimą, iš esmės atitinkantys valstybės tarnybos sritį, į kurią buvo organizuojamas Konkursas, todėl Aprašo 61 punktas ir, atitinkamai, šiuo aspektu pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nebuvo pažeisti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką teismui nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentas, kad Komisijos nariai, uždavę klausimus pareiškėjui, keisdavo klausimo struktūrą ir esmę, užduodami iš esmės naujus (papildomus) klausimus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Akcentuotina ir tai, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl konkurso, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, jam nesuteikta teisė vertinti pretendentų atsakymų į klausimus teisingumo bei nustatyti Konkurso laimėtoją. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kurio pretendento – pareiškėjo ar laimėtojos R. B. – atsakymas į klausimus buvo teisingesni ar išsamesni. Kaip minėta, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija, toks komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą.

Teismas byloje taip pat nenustatė Komisijos narių šališko nusiteikimo ir vykdyto psichologinio spaudimo pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Komisijos nariai su kitais Komisijos nariais dėl pretendentų vertinimo būtų iš anksto susitarę, priešingai nei teigia pareiškėjas, matyti, kad Komisijos nariai pretendentų tinkamumą vertino individualiai, savo individualiai susiformavusią nuomonę apie pretendentų tinkamumą išreiškė užpildydami individualias vertinimo lenteles. Komisijos narių vertinimo objektyvumą patvirtina ir tos aplinkybės, kad kai kurie Komisijos nariai iš visų pretendentų geriausiai įvertino būtent pareiškėjo tinkamumą eiti pretenduojamas pareigas, kad balų skirtumas tarp pirmąją vietą ir antrąją vietą užėmusių pretendentų minimalus. Teismas pažymi, kad garso įrašas taip pat patvirtina, kad Komisijos nariai atidžiai ir dėmesingai klausė pretendentų pateikiamų atsakymų, į juos reagavo, prašė juos patikslinti, papildyti, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad jie nesidomėjo atsakymų į klausimus turiniu ar turėjo išankstinę nuomonę dėl vertinimo.

Apibendrinant anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Konkursas į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas buvo paskelbtas ir vykdomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Konkurso metu visiems pretendentams buvo užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti Konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas, Komisijos nariai jiems suteikta diskrecijos teise vertinti pretendentų tinkamumą naudojosi pagal paskirtį ir objektyviai, todėl pareiškėjo kaip pretendento į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nebuvo pažeista. Atitinkamai, teismas daro išvadą, kad Konkurso komisijos sprendimas, kuriuo Konkurso laimėtoja pripažinta R. B., pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo panaikinti nėra, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą konkursą Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) (A lygis, 16 kategorija) pareigoms užimti organizuoti iš naujo, nes šis reikalavimas yra išvestinis.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.