- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-476-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22502-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. M., ir G
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1235,24 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas A. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 18 d. 18 val. 40 min. iki 2020 m. birželio 19 d. 15 val. 53 min. (viena para) ir (duomenys neskelbtini) išbūtas laikotarpis nuo 2021m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., vieną laikino sulaikymo dieną ir nurodytoje įstaigoje išbūtą dieną prilyginant laisvės atėmimo parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir G. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, vykdyti jų prekybą ir taip gauti neteisėtas pajamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgydavo ir įvairiems asmenims platindavo psichotropines medžiagas. Vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą 2020 m. birželio 18 d. susitarė su liudytoju Nr. 1, veikusiu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu, dėl 40 vnt. tablečių, vadinamų „Ecstasy“, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, pardavimo. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu G. G., 2020 m. birželio 18 d. apie 16.30 val. nurodė G. G. į (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabenti 40 vnt. tablečių „Ecstasy“, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos. G. G. dalinai įvykdžius savo užduotį ir automobiliu „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabenus 38 vnt. tablečių, „Ecstasy“, turinčių savo sudėtyje 4,015 g psichotropinės medžiagos MDMA, A. M., toliau vykdydamas nusikalstamą sumanymą, perėmė maišelius su tabletėmis iš G. G. bei perdavė liudytojui Nr. 1, o iš pastarojo priėmė 190 Eur ir tokiu būdu neteisėtai, veikdamas bendrininkų grupėje pardavė tabletes, turinčias savo sudėtyje 4,015 g psichotropinės medžiagos MDMA.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. M. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad kaltinamieji veikė bendrai, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. M. nurodė G. G. atvykti jo gyvenamosios vietos adresu bei neteisėti atgabenti 40 vnt. tablečių „ecstacy“, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos, ir G. G. iš dalies iš susitarimą įvykdė – atgabeno 38 vnt. minėtų tablečių, kurias pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo parodymus, kurie visiškai sutampa su įslaptinto liudytojo parodymais bei kaltinamojo G. G. parodymais, tačiau teismo vertinami priešingai realiai situacijai. A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pas jį buvo atvažiavęs V. (kuriam ikiteisminio tyrimo metu suteiktas įslaptinto liudytojo statusas), kuris paprašė paskambinti G. G., jis jį pažinojo. V. klausinėjo apie „pliusus“ (psichotropinius vaistus), nurodė, jog jam reikia cigarečių, „pliusikų“ (vaistų ,,Relanium“). Jis atvyko pas A. M., nes žinojo, kad jis minėtus vaistus vartoja. Paaiškino, jog išrašytus vaistus vartoja pats, jų nepardavinėja. Kartais paprašytas duodavo, tačiau retai. Buvo žinoma, kad G. G. kartais turėdavo „relaškių“ (psichotropinių medžiagų). Tik dėl to, V. (įslaptintam liudytojui), paprašius susisiekti su G. G., susisiekė ir prašė to, ko jo prašė V. 2020 m. birželio 18 d. atvažiavo V. ir, kiek vėliau, - G. G., jie abu nuėjo į mašiną prie kelio. Pokalbyje nedalyvavo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu su mama ir kaimynu pjovė malkas. Kaip jie tarpusavyje atsiskaitė taip pat nėra žinoma. G. G. „ecstasy“ tabletes atvežė V. (įslaptintam liudytojui), jie tarpusavyje ir atsiskaitė. Dėl rastų 50 Eur - tą dieną V. jam atidavė dalį skolos, nes buvo skolingas 150 Eur. Minėta pinigų suma buvo grąžinta kaip skola. Nei V., nei G. G. jokių pinigų už tai, kad buvo įvykdytas V. prašymas paskambinti G., nedavė. Tikėtina, kad paskambinus V., net ir jam sakant ko iš tiesų nori, galėjo suprasti, kad kalba eina apie jo vartojamus vaistus ,,Relanium“. Visiškai nemeluoja ir nevengia jokios atsakomybės, kaip teigia teismas.
3.2. Skunde teigiama, kad teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad šiuo metu gydosi, geriant vaistus - gali susitvardyti, kai pasireiškia priepuoliai. Pas gydytoją psichiatrą lankosi kartą per mėnesį, vaistus vartoja kiekvieną dieną. Kitoje baudžiamojoje byloje taikytos priverčiamosios med. priemonės, yra teismo paskirtas ambulatorinis stebėjimas, pas gydytoją eina, geria paskirtus vaistus. Nagrinėjamo įvykio dieną taip pat vartojo gydytojo paskirtus vaistus.
3.3. Skunde pažymi, kad priešingai, nei nurodė įslaptintas liudytojas - tai jis nuteistąjį susirado (tai patvirtina ir 2020 m. birželio 18 d.. 15.43 val. užfiksuotas pokalbis Nr. 113, kurio metu liudytojas Nr. 1 skambina A. M. ir teiraujasi, kur jis yra). Jo kontaktų neturėjo. Be to, negali būti pripažintas įrodymu 2020 m. birželio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., b. 1. 48- 50), kadangi liudytojas pažinojo nuteistąjį iš anksčiau ir pats skambino, prašydamas susisiekti, dėl tablečių. Priešingai, nei nurodyta nuosprendyje - tabletes įslaptintas liudytojas įgijo tiesiogiai iš G. G., o ne iš jo. Teismas jo parodymus be pagrindo laikė gynybine versija. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kad A. M. pasiūlė bendradarbiauti dėl narkotinių medžiagų, su juo turėjo išankstinį susitarimą ir A. M. pasiūlė jam įsigyti „ratų“, yra niekuo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Teismo minimas paimtas kratos metu popieriaus lankstinukas su milteliais, ištyrus, neturėjo jokių narkotinių medžiagų. Kadangi jokios nusikalstamos veikos nepadarė, prašo išteisinti.
3.4. Skunde teigia, kad jam nustatytas psichikos elgesio sutrikimas. Yra nuolat prižiūrimas mamos. Ji padeda kontroliuoti ir vaistų vartojimą. Nevartojant vaistų, jo elgesys neprognozuojamas, visiškai negali susivaldyti, nebenori lankytis pas medikus. Ekspertizės metu ir prieš ją atliekant - nuolat buvo vartojami medikamentai, prižiūrint gydytojui psichiatrui. Galbūt dėl šios priežasties ir ekspertizės išvada tokia, jog skirti priverstinių med. priemonių taikymą netikslinga. Pagal teismo nuosprendį jau taikomos priverčiamosios med. priemonės. Vykdant teismo įsipareigojimą - nuolat lankosi pas psichiatrą, skiriamas gydymas, yra nuolat prižiūrimas. Kitoje byloje su pripažintas nepakaltinamu. Šiuo metu dviejų ekspertizių ir skirtingų teisėjų išvados absoliučiai skirtingos. Jam konstatuotas psichikos sutrikimas, tačiau į tai pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. 2020 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi yra pripažintas nepakaltinamu, tęsiamas ambulatorinis stebėjimas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras Mindaugas Sabaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. M. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, prašoma nuteistojo A. M. atžvilgiu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones arba sušvelninti pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl kaltės
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. M., veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, jas parduodamas įslaptintam liudytojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. M. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. M. kaltės.
8. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pas jį buvo atvažiavęs V. (liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas), kuris paprašė paskambinti G. G., klausinėjo apie „pliusus“ – psichotropinius vaistus, nurodė, jog jam reikia cigarečių, „pliusikų“ („ratų“). V. pas jį atvyko, nes žinojo, kad vaistų jis gaudavo iš medikų. 2020 m. birželio 18 d. G. G. su V. susitiko gatvėje ir nuėjo į mašiną prie kelio. Tuo metu nuteistasis, jo mama, kaimynas pjovė malkas. G. G. ir V. pokalbyje nedalyvavo. Tą dieną V. jam atidavė 50 Eur skolą, nes buvo skolingas 150 Eur. Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikosi ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė visai kitokias aplinkybes, t. y. kad pas jį atvažiavo pažįstamas D. ir klausė, ar gali gauti psichotropinių medžiagų. Nuteistajam pasakius, kad nežino kur jų gauti, D. jam pasiūlė įsigyti ,,ecstasy“ tablečių, tačiau jis atsisakė. Po to pas jį atvažiavo G. G., norėdamas pasiskolinti 10 eurų, tačiau nuteistasis pinigų neturėjo ir G. išėjo. Po 10 minučių prie suoliuko rado 50 eurų kupiūrą (3 t., b. l. 12-13). Taigi, nuteistojo A. M. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir buvo keičiami, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors nuteistasis A. M. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau jo versija paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir laikoma gynybine.
9. Nuteistojo A. M. kaltę, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina kito nuteistojo G. G. parodymai, apie tai, kad apie pusę metu su A. M. užsiėmė prekyba narkotikais. Nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. jam paskambino A. M. ir paprašė atvežti 40 tablečių. Atvykus pas A. M., kartu su pastaruoju kieme buvo dar vienas vyras. Pagalbinėse patalpose jis padavė A. M. 38-40 „ecstasy“ tablečių, o šis jam – pinigus. Už tabletes gavo 190 Eur. Nuteistojo G. G. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, apie ta, kad A. M. jam pasiūlė įsigyti ,,ratų“ (,,ecstasy“ tablečių). Įvykio vietoje jis padavė pinigus ,,BMW“ automobilio vairuotojui, o A. M. padavė jam tabletes. Įvykio dieną A. M. skambino kitam asmeniui, nes neturėjo reikiamo kiekio ir nurodė atvežti tabletes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad neatitinka tikrovės ir niekuo nepagrįsti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kad A. M. pasiūlė bendradarbiauti dėl narkotinių medžiagų, su juo turėjo išankstinį susitarimą ir A. M. pasiūlė jam įsigyti „ratų“. Vis dėlto, atmesdamas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog A. M. aktyviai siūlė liudytojui Nr. 1 įsigyti psichotropinių medžiagų, patvirtina byloje esanti 2020 m. spalio 9 d. NVIM atlikimo protokolo priedas – scenograma, kurioje užfiksuotas pokalbis tarp A. M. ir liudytojo Nr. 1. Šio pokalbio metu iš nuteistojo A. M. frazių: ,,žiūrėk, seni, turi 30 rublių?“, ,,kodėl, ej paimtum man (necenzūrinis žodis) jų nereikia. Čia pusgramis“, ,,tai tu parsivežk už 30“, ,,ko ratų“, ,,tai ratų 10 yra, o (duomenys neskelbtini) yra daugiau. Kiek tau jų reikia“, galima suprasti, kad kalbama apie psichotropinę medžiagą ,,ecstasy“ (,,ratai“) ir būtent nuteistasis siūlo ją įsigyti (1 t., b. l. 34-36). Net jei, išties, liudytojas Nr. 1, pirmasis būtų prašęs A. M. narkotinių/psichotropinių medžiagų (ko nepatvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga), tai nepaneigtų nuteistojo kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kadangi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tiek šių medžiagų įgijimas, tiek ir - laikymas, gabenimas, siuntimas, perdavimas ir pan, o nuteistasis pats turi galimybę apsispręsti dėl savo veiksmų (ar įsigyti uždraustų medžiagų, ar jomis disponuoti). Be to, priešingai, nei teigiama skunde, nuteistojo A. M. parodymai, kaip matyti, nesutampa su nuteistojo G. G. ir įslaptinto liudytojo parodymais, yra tarpusavyje prieštaringi, todėl apylinkės teismas pagrįstai A. M. parodymus laikė gynybine versija, kurią paneigia byloje esanti įrodymų visuma.
10. Nuteistojo G. G., liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2020 m. spalio 9 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 15.55 val. liudytojas Nr. 1 pagal išankstinį susitarimą dėl narkotinių medžiagų įsigijimo atvažiavo pas A. M.. Susitikimo metu liudytojas Nr. 1 ir A. M. tarėsi dėl narkotinių medžiagų pirkimo - pardavimo sandorio (įvardijamos narkotinių medžiagų rūšys, spalva, kaina, kiekis). Liudytojas Nr. 1 įsigyja iš A. M. ir galimai jo bendrininko 40 oranžinės spalvos „ecstasy“ tablečių už 190 Eur (1 t., b. l. 33, 34-36). Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, atpažino A. M. kaip asmenį, kuris jam siūlė įsigyti narkotines, psichotropines medžiagas (1 t., b. l. 48-50). Apeliaciniame skunde teigiama, kad negali būti pripažintas įrodymu šis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kadangi liudytojas pažinojo nuteistąjį iš anksčiau ir pats skambino, prašydamas susisiekti, dėl tablečių. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, pažymi, kad procesinio veiksmo – asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką tikslas yra atpažinti asmenį, apie kurį liudytojas davė parodymus, todėl nėra svarbu kiek kartų šie asmenys buvo susitikę ir kiek laiko yra pažįstami iki šio procesinio veiksmo atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Specialisto išvada patvirtina, kad rudos spalvos tabletės, kurias pateikė tyrimui liudytojas Nr. 1, yra psichotropinė medžiaga MDMA (1 t., b. l. 59-61). Kratos protokolas patvirtina, kad A. M. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta pinigai, ryšio priemonės, popieriaus lankstinukas su viduje esančiais milteliais, 2 metaliniai šaukšteliai su apnašomis ir kiti objektai (1 t., b. l. 81-83). Apžiūros protokolas patvirtina, kad A. M. namuose rastas 50 eurų banknotas išduotas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimui, kas paneigia versiją apie neva esamą skolą (1 t., b. l. 39-45, 93-94). Be to, skolos versijos nepatvirtina nei nuteistasis G. G., nei liudytojas Nr. 1. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrint G. G. automobilyje rastą telefoną, nustatytas bendravimas skambučiais ir SMS žinutėmis tarp jo ir nuteistojo A. M. (1 t., b. l. 142-153). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. birželio 18 d. 15.43 val. liudytojas Nr. 1 skambina A. M. ir teiraujasi, kur jis yra. Tą pačią dieną 15.52 val. A. M. skambina į G. G. ir kalba apie 160 „ružavų panterų“. G. G. nenori apie tai kalbėti telefonu ir grasina A. M. už tokio turinio pokalbius. Tą pačią dieną 15.57 val. A. M. skambina G. G. ir prašo, kad pastarasis atvažiuotų iki jo su „tais kompaktais, su multikais, su rožine pantera“. 16.10 val. A. M. skambina G. G. ir klausia, ar šis atvažiuoja (2 t., b. l. 42-45). 2020 m. rugpjūčio 19 d. slapto sekimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. birželio 18 d. 16.25 val. pas A. M. (kartu su juo buvo ir liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas) atvažiavo juodos spalvos automobilis „BMW5“, kurį vairavo G. G.. Jis nuėjo į namo kiemą. 16.35 val. liudytojas Nr. 1 grįžo į savo pilkos spalvos automobilį ir išvažiavo. 16.45 val. G. G. įsėdo į juodos spalvos automobilį „BMW5“ ir išvažiavo (2 t., b. l. 58).
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tabletes įslaptintas liudytojas įgijo tiesiogiai iš G. G., o ne iš A. M.. Pažymėtina, kad įslaptintas liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas teigė, kad tabletes liudytojui padavė būtent A. M.. Be to, A. M. yra inkriminuotas psichotropinių medžiagų pardavimas, veikiant bendrininkų grupėje su G. G., todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui nėra svarbu, kuris iš nuteistųjų padavė liudytojui psichotropines medžiagas, svarbus yra bendras tikslas, susitarimas dėl nusikalstamos veikos darymo, kadangi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – platinti narkotines/psichotropines medžiagas, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek A. M., tiek G. G. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojai, nes, A. M. paprašius, G. G. atvežė psichtoropines medžiagas ir jos buvo perduotos įslaptintam liudytojui, taip bendrais veiksmais pardavė tabletes, savo sudėtyje turinčias psichotropinės medžiagos MDMA. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, plačiau aptarta šio nuosprendžio 9-12 punktuose, patvirtina A. M. kaltę, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių
13. BK 98 straipsnyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Kitaip tariant, tokiems asmenims bausmė nėra skiriama arba, jau ją paskyrus, jos vykdymas nebegali būti tęsiamas, tačiau tam būtina nustatyti minėtoje teisės normoje nurodytų sąlygų visumą. Pažymėtina, kad ne bet kokie asmens psichikos sutrikimai sąlygoja asmens nepakaltinamumą, būtina nustatyti ir tai, kad dėl asmens psichikos sveikatos būklės jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. – spalio 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. M. veikų padarymo ir šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, paranoidinė šizofrenija, veikų padarymo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., b. l. 74-77). Kilus abejonėms dėl kaltinamojo psichinės sveikatos būklės, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl jo galėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2021 m. gegužės 19-26 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) rekomenduota atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, medicininėje ir bylos medžiagoje turint prieštaraujančio pobūdžio duomenis apie A. M. psichikos sveikatą ir ligos dinamiką, ekspertinio tyrimo metu nestebint lėtiniam psichikos sutrikimui būdingos simptomatikos, esant reikalingam ilgesniam tiriamojo būklės stebėjimui, detalesniam ištyrimui, tikslu įvertinti A. M. psichikos būklę ir diferencijuoti galimą psichikos sutrikimą. (3 t., b. l. 170-172). 2021 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. nebuvo lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, nesirgo laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas ir paranoidinės šizofrenijos medikamentinė remisija, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. M. nėra lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, neserga laikinu psichikos sutrikimu. Pagal dabartinę savo psichikos sveikatos būklę kaltinamasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti teismo procese, duoti parodymus, atlikti laisvės atėmimo bausmę. A. M. šiuo metu nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Dėl jam diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo rekomenduojamas gydymas pas apylinkės psichiatrą bendrais pagrindais (4 t., b. l. 18-27).
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu A. M. vartoja vaistus, yra prižiūrimas mamos, nuolat lankosi pas psichiatrą, tačiau, nevartojant vaistų, jo elgesys neprognozuojamas, visiškai negali susivaldyti, nebenori lankytis pas medikus. Skunde taip pat pažymėta, kad kitoje byloje yra pripažintas nepakaltinamu, yra teismo paskirtas ambulatorinis stebėjimas, todėl, apeliantų vertinimu, ir šioje byloje A. M. turėtų būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje asmuo jau buvo tirtas kitų ekspertų, naujai skirtos ekspertizės išvadoms neturi įtakos, kadangi visi ekspertai dirba individualiai ir nepriklausomai, kitų ekspertų atlikto darbo nevertina ir dėl jau pateiktų išvadų nepasisako. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šioje byloje esančiomis ekspertų išvadomis, juo labiau, kad byloje pateikti 3 ekspertizės aktai ir jų išvados sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. M. psichikos sveikatos būklė buvo įvertinta išsamiai ir visapusiškai, ekspertams atsižvelgiant į A. M. ligos istorijoje pateiktą informaciją, stebint jo elgesį ekspertizės įstaigoje. 2021 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai įvertinus nuteistojo psichikos sveikatos būklę, nepateikta naujų, kardinaliai priešingų išvadų, nei prieš tai pateiktos ekspertų nuomonės, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie tokius nuteistojo psichikos sveikatos sutrikimus, kurie sąlygotų jo negebėjimą suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taigi, atsižvelgiant į šiuos argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė A. M. pakaltinamumo faktą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, dėl kurio jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir aplinkybė, kad po nusikalstamos veikos padarymo, vykstančio baudžiamojo proceso metu nuteistajam būtų konstatuotas toks psichikos sutrikimas, kuris sąlygotų jo nepakaltinamumą. Dėl šios priežasties nuteistojo pakaltinamumo klausimas skundžiamame nuosprendyje išspręstas teisingai.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies
16. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
17. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).
18. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta alternatyvų neturinti bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas A. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Minėta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1235,24 Eur dydžio bauda.
19. Nuteistasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, kuris susijęs su siekiu įgyti neteisėtos turtinės naudos. Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pripažino vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad A. M. padarė pavojingą nusikaltimą, susijusį su psichotropinių medžiagų platinimu, o nuteistojo G. G. teigimu, šia veikla jie su apeliantu užsiėmė apie pusę metų. A. M. vaidmuo, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nebuvo antraeilis, kadangi pats su įslaptintu liudytoju aptarė nelegalios medžiagos įsigijimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti rimtas ir efektyvias sankcijas, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Be to, siekiant sulaikyti asmenis nuo panašių nusikaltimų darymo, nuteistojo A. M. atžvilgiu turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto, vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatytas 50 proc. darbingumas. Iš byloje esančių ekspertizės aktų matyti, kad A. M. 2018 metais diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nuo 2013 m. ne kartą buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse, pripažintas neįgaliu (50 proc. darbingumo lygis). 2021 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas ir paranoidinės šizofrenijos medikamentinė remisija, nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. A. M. padaryta nusikalstama veika kitiems asmenims neigiamų pasekmių nesukėlė, šiomis psichotropinėmis medžiagomis realiai nebuvo disponuojama, kadangi nuteistojo neteisėta veika buvo teisėsaugos kontroliuojama ir laiku užkirsta. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo būdą, kilusius padarinius ir kitas aplinkybes yra mažesnis, nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje bausmėms tikslams pasiekti A. M. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau, dėl jo sveikatos būklės, turimų psichikos sveikatos sutrikimų, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, savo dydžiu ne tokią griežtą, kokią ją nustatė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas A. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubausti kaltininką. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. M., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslinga skirti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
nuteistojo A. M. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.
A. M., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1235,24 Eur dydžio baudą.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.