Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. nuteistas 1997 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 206 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 234 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime pataisos įstaigos direktorius nurodo, kad nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Pataisos namuose M. R. stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra, šiuo metu nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, yra devyniolika kartų paskatintas. Vertinimo metu M. R. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 51 balas pagal OASys metodiką.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Taigi, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmės rūšį. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog M. R. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, yra lankomas priklausančių pasimatymų metu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (įvairiuose turnyruose, maratonuose, viktorinose), per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 19 kartų, šiuo metu ieško galimybių įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“, be to, jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų, nuteistasis supranta poreikį laikytis tam tikrų visų pripažintų elgesio normų, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbūvio kūrimo.

Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada Nr. 62-2061 patvirtina, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, M. R. yra nustatyta vidutinė – 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 13 balų. Analizuojant šią išvadą matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (31 balas). Šie balai kintantys, kas reiškia, jog jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo teigiamu, nepriekaištingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (rizikos nusikalsti balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau, svarstant jį, būtina įvertinti ir M. R. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau galima taikyti švelnesnę bausmės rūšį.

Kolegijos nuomone, labai svarbi yra ir nuteistojo darbinė motyvacija. Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti aiškinamasi ir jo požiūris į darbą. Pažymėtina, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti į visuomenę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis M. R. iki suėmimo niekur nedirbo, mokytis noro nepareiškė, o 2007 m. vasario 19 d. atvykęs į pataisos įstaigą, neišsakė noro dirbti administracijos siūlomo darbo. Nors šiuo metu nuteistasis teigia ieškantis galimybių įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“, tačiau, teisėjų kolegija aktyvių M. R. veiksmų, siekiant darbinio užimtumo, nenustatė. Bausmę nuteistasis jau atlieka daugiau nei dvidešimt metų, tačiau poreikio dirbti neturėjo, siekis įsidarbinti deklaruojamas tik pastaruosius metus (tačiau neįgyvendinamas), kas rodo, jog nuteistojo mąstysena pozityvia linkme keičiasi itin lėtai.

Teikimą nagrinėjanti kolegija įvertina ir tai, kad M. R. bausmės atlikimo metu 13 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 7 kartus yra baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nesugebantį prisitaikyti prie nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Kolegijos vertinimu, tam tikri nuteistojo poelgiai, už kuriuos jis baustas drausmine tvarka, liudija, kad nuteistasis ne visada geba adekvačiai elgtis, turimą energiją išlieja stokodamas savitvardos bei savivokos. Pavyzdžiui, M. R. yra baustas dėl kambario sienų daužymo, t. y. pataisos įstaigos turto niokojimo. Nuteistajam nuobaudos yra skirtos ir dėl draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefono) turėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. R., net ir tiesiogiai pastebėtas su draudžiamu turėti daiktu, vis tiek neigė turintis telefoną, susidariusią situaciją vadino nesusipratimu, kas patvirtina, jog nuteistasis yra linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus vengia.

Asmens bylos medžiaga patvirtina, jog M. R. yra dalyvavęs bado akcijoje, t. y. norimų pasiekti rezultatų nuteistasis siekia kraštutinėmis, drastiškomis priemonėmis, o ne konstruktyviais metodais, kas suteikia pagrindą manyti, jog ir būdamas laisvėje jis elgsis ne racionaliai, apgalvotai, tačiau pakankamai impulsyviai ar net radikaliai. Nors M. R. teigia norįs būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau asmens bylos medžiaga liudija, kad jis ne kartą yra atsisakęs balsuoti seimo, savivaldybės rinkimuose. Taigi, jis nesidomi šalies politiniu, ekonominiu gyvenimu, nors kiekvienas pilietis turėtų aktyviai dalyvauti, sprendžiant visai valstybei aktualius klausimus – renkant šalies Prezidentą, Seimo narius ir pan.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keturi M. R. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį), gyvenimo stilius ir draugai (praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Pažymėtina, kad šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis dėlto, įvertinus M. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, nagrinėjamu atveju nėra.

Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistojo vardu pataisos įstaiga yra gavusi du vykdomuosius dokumentus dėl 1030,47 Eur išieškojimo, tačiau išieškota tik 54,74 Eur suma. Tokia atlygintos žalos dalis laikytina formalia bei simboline. Iš to galima daryti išvadą, kad M. R. iš esmės vengia ieškinio atlyginimo, nedirba, gyvena iš artimųjų jam siunčiamų piniginių perlaidų. Ši informacija teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, jog nuteistasis siekia minimizuoti savo neteisėtų veiksmų padarinius. M. R. mąstysena vis dar yra ydinga, jis patenkintas savimi, tuo, kokia asmenybė yra, todėl mažai tikėtina, jog nuteistasis dės reikiamas pastangas keisti savo netinkamą elgesį. M. R. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistojo ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo.

Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad terminuotas bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam M. R. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam pakeitus bausmės rūšį, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.