- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-1158-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z., Varėnos
Teisėjas D.Žilionis Proc. sprendimo kategorijos:121.15;121.18;122.4;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. A. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos V. A. pareiškimas dėl termino priimti palikimą po senelės J. A. mirties pratęsimo, suinteresuoti asmenys V. Z., Varėnos 2-as notarų biuras, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja V. A. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti terminą palikimui priimti po senelės J. A. mirties 2009-04-07, nurodant, kad paveldimą turtą sudaro trys žemės sklypai, įregistruoti VĮ Registrų centre J. A. vardu, 4.200 ha žemės sklypas, uniklus Nr. 4400-1762-7399; 0.6500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1762-7655; 0.8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr.4400-1762-7555, esantys Margionių kaime Varėnos rajone ir gyvenamasis namas bei ūkio pastatai, esantys Margionių kaime Varėnos rajone su žemės sklypu po pastatais.
Nurodė, kad jos tėvas V. A. mirė 2008-01-29. Daugiau vaikų J. A. neturėjo. Pareiškėja vienintelė mirusios senelės J. A. anūkė. Po senelės mirties liko jai priklausęs turtas: gyvenamasis namas su ūkio statiniais, esančiais Margionių kaime Varėnos rajone, taip pat Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-10-09 sprendimu J. A. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 4.2 ha žemės sklypą; 0.8 ha žemės ir 0.65 ha žemės sklypus Margionių kaime Varėnos rajone. Pareiškėja apie turtą nieko nežinojo ir manė, kad senelė turto neturi, nes pareiškėja gyveno pas globėją V. Z.. Suinteresuotas asmuo V. Z. 2009-11-10 paskambinusi pareiškėjos motinai pranešė, jog po senelės mirties likusį turtą paveldės ji, ir reikalavo, kad pareiškėja atsisakytų jai priklausančio po senelės mirties palikimo: žemės sklypo (miško) 4,2 ha, esančio Margionių kaime, Varėnos rajone. Be to, V. Z. sumelavo, jog kito turto nėra, o senelės namai liko jai. Pareiškėja po pokalbio su V. Z. 2009-11-13 kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo po J. A. mirties ir sužinojo, kad V. Z. yra pradėjusi paveldėjimo bylą. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi tik po V. Z. skambučių 2009-11-10 pareiškėjos motinai pradėjo domėtis palikimu, rinkti įrodymus. Iš VĮ Registrų centro pažymos sužinojo, kad žemės sklypai yra registruoti J. A. vardu, kaip ir gyvenamasis namas su ūkio statiniais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad J. A., mirusi 2009-04-27 yra jos teta. Ji po 2005-10-30 persirgto insulto tapo neįgali, negalėjo judėti be pašalinių asmenų pagalbos, pasirūpinti savimi ir įgyvendinti savo teisių. V. Z. tetą iš gydymo įstaigos parsivežė į namus ir prižiūrėjo, globojo iki jos mirties. Teismo 2006-02-08 nutartimi J. A. buvo nustatyta rūpyba ir rūpintoja paskirta V. Z.. Vėliau J. A. sveikata dar labiau pablogėjo, todėl teismo 2008-04-24 sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia, o teismo 2008-06-27 nutartimi jai buvo paskirta globa ir globėja paskirta V. Z.. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių, kadangi niekada nesidomėjo J. A. priežiūra, neteikė jai išlaikymo. Pareiškėja nėra priėmusi palikimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėja net nedalyvavo J. A. laidotuvėse. Pareiškėja žinojo apie J. A. turtą ir palikimą, kadangi jos tėvas V. A. gyveno kartu su motina. Beje, pareiškėjos tėvą V. A., taip pat palaidojo V. Z.. Už V. A., kaip palikėjo skolas, atsakė ji, o ne pareiškėja. Po V. A. mirties J. A. priklausantis gyvenamasis namas liko tuščias, todėl vėliau buvo parduotas įstatymų nustatyta tvarka, globėjai gavus teismo leidimą. Be to, pareiškėja žinojo apie atkuriamas nuosavybės teises į J. A. priklausančius žemės sklypus.
Suinteresuoti asmenys Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija ir Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė atsiliepimais į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškimas atmestas. Iš V. A. į valstybės biudžetą priteisti 35 litai bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad apie J. A. mirtį pareiškėja sužinojo 2009-04-07 būdama 21 metų amžiaus, tačiau į jos laidotuves neatvyko dėl jai nepatogių aplinkybių (nebuvo gero susisiekimo su Margionių kaimu Varėnos rajone su pareiškėjos gyvenamąja vieta), jokių pastangų priimti palikimą nedėjo. Pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo teismui pateiktas 2009-12-10. Teismo vertinimu, pareiškėja būdama palikėjos vaikaitė žinojo, kad J. A. yra neįgali, jai reikalinga priežiūra, tačiau nesiekė tapti jos globėja, jos turimu turtu nesidomėjo, nors J. A. turtas ir buvo registruotas viešajame registre ir žinomas tretiesiems asmenims. Be to, J. A. padėjo investiciniais čekiais pareiškėjai privatizuojant butą. J. A. atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) buvo reikalinga atlikti daugelį veiksmų, tačiau pareiškėja J. A. įgyvendinti savo teisių nepadėjo, neprisidėjo prie to, kad pagerėtų jos turtinė padėtis. Palikimą, kaip penktos eilės įpėdinė priėmė buvusioji mirusios J. A. dukterėčia ir globėja V. Z., paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biure. V. Z. viena rūpinosi ir globojo J. A., remdamasi įteisinta globa, todėl teismo vertinimu, pareiškėja neturėjo teisės reikalauti, kad J. A. globėja veiktų ne tik pagal nustatytą globą, bet dar ir teiktų informaciją giminaičiams. Teismas konstatavo, jog pareiškėja paveldėjimo teisės atsiradimą grindė atstovavimo teise, atsiradusia po pareiškėjos tėvo V. A. mirties, kadangi jis mirė anksčiau, negu jo motina. Teismas nustatė, jog po tėvo mirties pareiškėja palikimo nepriėmė, tėvo skolas apmokėjo ir palikimą priėmė V. Z., todėl teismas įvertinęs pareiškėjos elgesį padarė išvadą, jog V. Z. neturėjo pareigos laikyti įpėdine pareiškėją V. A., kai ji pati neišreiškė valios priimti palikimo. Teismo vertinimu, termino palikimui priimti pratęsimas negali būti siejamas ir grindžiamas subjektyviomis pareiškėjos aplinkybėmis. Konstatuojamas faktas dėl šių teisinių santykių reguliavimo – pareiškėja nuo palikėjos mirties momento sužinojo apie palikimo atsiradimo faktą ( žinojo, kad senelė turėjo nekilnojamojo turto – namą), o tas faktas, kad pareiškėja nežinojo apie palikimo turto kiekį, dydį, vertė ir pan., neturėjo esminės reikšmės termino palikimo priimti pratęsimui.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėja kategoriškai reikšdama savo reikalavimus paveldėti atstovavimo teise (kaip absoliučia teise), taip pat kategoriškai privalėjo laikytis palikimo priėmimo terminų ir nustatytų sąlygų jam priimti (tokiais pačiais pagrindais). Pareiškėja žinojo arba kaip apdairus, rūpestingas paveldėtojas pagal giminystės ryšį, turėjo žinoti, kad giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais. Mirus senelei J. A., baigėsi jai, kaip neveiksniam asmeniui įsteigta globa. Pareiškėja aiškiai ir suprantamai žinojo, kad ji yra pirmesnės eilės įpėdinė, negu gali būti kiti asmenys. Taigi turėjo teisę palikimą priimti ir jį įgyti bet dėl neapdairumo savo subjektines teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl teismas nenustatęs svarbių aplinkybių dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti pareiškimą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja V. A. atskiruoju skundu prašo nutartį pakeisti ir pratęsti terminą palikimui atsiradusiam po J. A. mirties priimti.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, kas lėmė neteisingos nutarties priėmimą. Pareiškėjos tėvas V. A. mirė 2008-01-29. Iki mirties tėvas gyveno su savo motina Margonių kaime, Marcinkonių seniūnijoje, Varėnos rajone, todėl po jo mirties jam priklausantys daiktai liko J. A.. 2009-04-07 mirė J. A., senelis J. A. mirė 1980 metais. Pareiškėja vienintelė likusi J. A. anūkė. J. A. 2008-06-27, Varėnos rajono apylinkės teimo nutartimi buvo pripažinta neveiksnia jos globėja paskiriant V. Z.. Apie močiutės laidotuves pareiškėja sužinojo tik išvakarėse, todėl iš Kauno atvykti nespėjo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dar močiutei J. A. esant gyvai globėja V. Z. gavusi teismo leidimą pardavė močiutės gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus su žemės sklypu ir močiutės mirties dieną nurodyto turto J. A. vardu nebuvo, todėl teismo išvada, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai apie J. A. nuosavybės teise valdytą namą bei ūkinius pastatus, nepagrįsta. Globėjai V. Z. pardavus turtą, J. A. vardu negalėjo likti registruoto turto. Apie tai, jog močiutei Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-10-09 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,00 ha žemės, pareiškėja sužinojo tik prasidėjus procesui dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, J. A. jau buvo pripažinta neveiksnia, tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino. Nepagrįstas teismo argumentas, jog VĮ Registrų centro duomenys visiems prieinami, nes duomenys teikiami tik pačiam asmeniui prašant duomenų apie turtą ar įstatymo nustatyta tvarka užklausus advokatui. Pareiškėja pateikdama pareiškimą teismui tinkamai pagrindė svarbias aplinkybes dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti: iki močiutės mirties pareiškėjai žinomas turtas, namas ir ūkiniai pastatai buvo parduoti. Iki V. Z. 2009-11-10 reikalavimo atsisakyti pareiškėjai priklausančio palikimo – žemės sklypo (miško) esančio, Margionių kaime, Varėnos rejone, jai nebuvo žinoma apie močiutei atkurtas nuosavybės teises, tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino. Teismas neįvertino, jog pareiškime dėl palikimo priėmimo V. Z. melagingai nurodė, jog kitų įpėdinių nėra. Pareiškime notarui V. Z. nurodė, kad palikėja skolų neturėjo, tuo tarpu teismo posėdžio metu ji teigė priešingai, tačiau įrodymų apie sumokėtas skolas teismui nepateikė. Teismas nutartyje neteisingai nurodė, kad pareiškėja pas V. Z. domėjosi dėl testamento, nes šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu paneigė pati V. Z.. Nepagrįsta teismo išvada, jog palikėja J. A. pareiškėjai suteikė investiciniais čekiais suteikė paramą privatizuojant butą, nes byloje įrodymų apie tai nėra. Teismas neįvertino, jog terminas palikimui priimti praleistas nedaug tik keturis mėnesius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą; valstybės naudai iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (1.7)-S-1132-10)
Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog jos tėvas iki mirties 2008-01-29 gyveno pas J. A., nes po 2005-10-30 persirgto insulto ji tapo neįgali ir buvo prižiūrima globėjos V. Z.. Pareiškėjos tėvas vienas gyveno J. A. priklausančiame name ir jam mirus V. Z. jį palaidojo ir padengė jo skolas. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog apie J. A. laidotuves ji sužinojo tik išvakarėse, nes apie jos mirtį pareiškėjai buvo praneštą J. A. mirties momentu 2009-04-07. Pareiškėjos argumentai prieštaringi, nes pareiškime ji teigė, jog iki 2009-11-10 nieko nežinojo apie J. A. turtą, tuo tarpu skųsdama teismo nutartį, ji nurodo, kad teismo proceso metu jai tapo žinoma apie J. A. atkurtas nuosavybės teises į 5,00 ha žemės sklypą. Skunde pareiškėja nurodė, kad močiutės mirties dieną jos vardu nebuvo registruotas joks nekilnojamasis turtas, toks teiginys nepagrįstas, nes pareiškėja J. A. dar esant jaunesnei ir sveikai dažnai pas ją lankydavosi ir žinojo kam priklauso namas, ji taip pat žinojo apie J. A. atkuriamas nuosavybės teises į 5,00 ha žemės sklypą.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pareiškėja atskirajame skunde kelia praleisto termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimą, todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.
Byloje nustatyta, kad palikimas į kurį pretenduoja pareiškėja atsirado 2009 m. balandžio 7 d., ir tą aplinkybę patvirtina mirties liudijimas.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti būdai kuriais galima priimti palikimą, o šio straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieją asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti termino palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek pareiškėjai prašančiai patenkinti jos prašymą dėl termino pratęsimo, tiek ir suinteresuoto asmens V. Z. teisių ir pareigų apimčiai, vertina visas aplinkybes ir priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti.
Pareiškėja yra vienintelė mirusiosios J. A. anūkė. Jos tėvas V. A., miręs 2008 m. sausio 29 d. buvo vienintelis veliopnės J. A. sūnus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos ir suinteresuoto asmens kaip paveldėtojų statusas yra skirtingas.
Sutinkamai su Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, suinteresuotas asmuo V. Z. kaip J. A. dukterėčia laikytina penktos eilės įpėdine, gi pareiškėja atstovavimo teise (CK 5.12 str.) įgijo teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, o jų nesant laikytina vienintele įpėdine atstovavimo teise.
Paveldėjimo teisę reglamentuojantys įstatymai nesieja paveldėjimo teisės su palikėjo išlaikymu ar kitokios pagalbos palikėjui teikimu. Svarbu tai, kad palikėja nėra apribojusi įpėdiniams teisės priimti palikimą. Byloje nėra įrodyta (CPK 177 str., 178 str.), kad pareiškėjai būtų atimta palikimo teisė. Bylos medžiaga patvirtina, kad palikėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarų biurą 2009 m. lapkričio 13 d., praleidusi 4 mėnesių ir 6 dienų terminą palikimui priimti.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos amžių, jos teisinį išprūsimą, į tai, kad pareiškėja mažai bendravo su senele J. A. iki pareiškėjos pilnametystės, į J. A. sveikatos būklės pablogėjimą ir jos negalėjimą suprasti savo veiksmų, juo labiau aptarti klausimų susijusių su palikimu, įvertinusi V. Z. suinteresuotumą palikimo savo naudai priėmimu (CPK 177 str., 178 str.), vadovaudamasi Civilinio kodekso 1.5 straipsniu sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nedaug, todėl atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes tenkina pareiškėjos V. A. prašymą pratęsti terminą palikimui atsiradusiam po J. A. mirties priimti.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš suinteresuoto asmens V. Z. pareiškėjos V. A. naudai priteistinos 131 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant pareiškimą dėl įstatymu numatyto praleisto termino pratęsimo, o valstybės naudai priteistinos 19,60 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir pareiškėjos V. A. prašymą, pratęsti terminą palikimui priimti, patenkinti.
Pratęsti V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui atsiradusiam po J. A. mirusios 2009 m. balandžio 7 d. priimti.
Priteisti iš V. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 131 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai 19,60 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.