Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui Šarūnui Sabalevskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu, gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M50/2023 nustatyta, kad T. A. mirė nuo šautinio galvos sužalojimo. Nutarimu įvykio kaltininku, t. y. asmeniu, atėmusiu T. A. gyvybę, buvo pripažintas nusižudęs S. K..

Dėl įvykio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, dėl T. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), nužudymo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyriuje buvo pradėtas ikiteismini tyrimas Nr. 01-1-48985-22, tačiau 2023-04- 25, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodkeso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jis buvo nutrauktas, nes buvo konstatuota įvykio kaltininko mirtis.

Su atsakovės Sprendimu pareiškėja nesutinka, nes kaip motyvas atmesti prašymą buvo nurodyta aplinkybė, jog pagal Įstatymą kompensuojama tik teismo sprendimu iš kaltininko priteista žala arba avansu gali būti kompensuota žalos dalis, kurią nukentėjusysis baudžiamajame ar civiliniame procese siekia prisiteisti iš kalto asmens.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja atitiko visus aukščiau nurodytus kriterijus: 2023-04-25 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. Č. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48985-22 (toliau – Nutarimas) buvo konstatuota faktinė aplinkybė, numatyta Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nustatyta aplinkybė, jog nutrauktas baudžiamasis procesas mirusiajam kaltininkui S. K..

Smurtinis nusikaltimas buvo padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), esančioje pobūvių salėje. Pareiškėja negavo kompensacijų iš už žalą atsakingo asmens, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų. Prašymas dėl žalos atlyginimo pateiktas nepraėjus 10 metų nuo žalos atsiradimo dienos (nusikaltimas įvykdytas 2022-12-30). Taigi pareiškėja atitiko visas sąlygas gauti kompensaciją už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Be to, Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas avansu – smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kai nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Taigi nei teismo nuosprendis, nei civilinio ieškinio pareiškimas ar pripažinimas nukentėjusiuoju nėra būtini. Todėl Sprendimas atsisakyti visas sąlygas atitinkančiai pareiškėjai išmokėti avansu Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos kompensaciją yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Įstatyme nustatyti atvejai, kai valstybė, esant Įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, įsipareigoja kompensuoti avansu nukentėjusiam asmeniui smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad avansu dėl turtinės žalos padarymo mokama kompensacija negali viršyti pusės šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių ir civilinio ieškinio dydžio. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad avansu dėl neturtinės žalos padarymo mokama kompensacija sudaro pusę šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių, tačiau negali viršyti civilinio ieškinio dydžio. Paminėtos Įstatymo nuostatos suponuoja, kad avansu mokamos kompensacijos dydis yra susietas su civilinio ieškinio dydžiu, o pareiškėja, kaip matyti iš prašymo, prokuroro nutarimo bei skundo, civilinio ieškinio nereiškė. Nesant teisiniam pagrindui pareiškėjai avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, buvo priimtas sprendimas prašymo netenkinti.

Sisteminis Įstatymo vertinimas ir jo aiškinimas suponuoja, kad valstybė, esant Įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, yra įpareigota ne apmokėti nusikaltimu padarytus nuostolius, bet laikinai už kaltininką atlyginti žalą, kuri kilo dėl pastarojo padaryto smurtinio nusikaltimo. Nukentėjusiesiems išmokėtos kompensacijos regreso tvarka išieškomos iš kaltininko (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia reikalavimas atlyginti padarytą žalą privalo būti nukreiptas į patį kaltininką. Tai akcentuojama Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nurodant, jog valstybės išmokama kompensacija negali viršyti civilinio ieškinio dydžio. Pagal Įstatymą kompensuojama tik teismo sprendimu iš kaltininko priteista žala, o avansu gali būti kompensuota žalos dalis, kurią nukentėjusysis baudžiamajame ar civiliniame procese siekia prisiteisti iš kalto asmens.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Pareiškėja buvo apklausta liudytoja, o po to gavo Nutarimą. Remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, akcentavo, kad Įstatymas nereikalauja, jog asmuo ikiteisminiame tyrime būtų pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Pareiškėja yra nužudytojo sutuoktinė, todėl turi teisę į žalos atlyginimą pagal Įstatymą, kuris neįpareigoja jos atlikti jokių papildomų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovėss 2023-05-25 Sprendimo, kuriuo atsisakyta kompensuoti pareiškėjai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

2023-04-25 Nutarimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-48985-22 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, dėl T. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), nužudymo, nutraukti, nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo (S. K.) yra miręs.

2023-05-10 pareiškėjos Prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, patektas atsakovei, kuriame nurodė: 1. Padarytas smurtinis nusikaltimas: BK 129 straipsnoi 1 dalis; 2. Smurtinio nusikaltimo padarymo aplinkybės: 2022-12-30 apie 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), esančioje pobūvių salėje, preliminariais duomenimis kilus asmeniniam konfliktui, S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pistoletu „Makarov”, serijinis Nr. EK2526, vieną arba du kartus šovė į T. A., gim. (duomenys neskelbtini), po ko minėtu ginklu pats nusišovė į galvą. Įvykio vietoje konstatuota S. K. mirtis, o T. A. sunkios būklės išvežtas į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu, gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M50/2023 nustatyta, kad T. A. mirė nuo šautinio galvos sužalojimo. Nutarimu įvykio kaltininku, t. y. asmeniu, atėmusiu T. A. gyvybę, buvo pripažintas nusižudęs S. K.; 3. Ikiteisminį tyrimą dėl smurtinio nusikaltimo atliekanti (atlikusi) institucija ir (ar) baudžiamąją bylą nagrinėjantis (išnagrinėjęs) teismas: 3.3. Jeigu baudžiamasis procesas nutrauktas: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48985-22, 2023-04-25 nuarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą; 4. Nukentėjusio asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, vardas, pavardė, gimimo data, buvusi gyvenamoji vieta: T. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 5. Kiti nukentėję asmenys, turintys teisę į smurtiniu nusikaltimu, kuriuo buvo atimta gyvybė, padarytos žalos kompensavimą avansu: R. A., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė, (duomenys neskelbtini); 6. Smurtiniu nusikaltimu buvo padaryta 271209,68 eurų turtinė žala, kurią sudaro: 6.1. 270067,68 Eur (1875,47 Eur x 12 mėn. x 12 m) eurų negautų pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta T. A., kaip vidurinės grandies pareigūnas, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 73 str. 2 p., turėjo tarnauti iki 60 metų, t. y. 2034 m., todėl šeima neteko pajamų už laikotarpį nuo 2022 iki 2034 m, t. y. už 12 metų. Vidutinis T. A. atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 1875,47 Eur (2023-05-08 Pažyma apie socialinį draudimą pridedama); 6.2. 1142 eurų laidojimo išlaidos, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė Sąskaita ir kasos kvitas už laidojimo paslaugas pridedami; 7. Atlyginta ar kompensuota ši žala: Neatlyginta; 8. Iš viso atlyginta 0 eurų turtinė žala ir 0 eurų neturtinė žala. (prašymo 7 punkte nurodytos atlygintos žalos suma) 9. Prašau kompensuoti 271209,68 eurų turtinę žalą ir 80000 eurų neturtinę žalą.

2023-05-25 atsakovės Sprendimas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus Nutarimą buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, atliktas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje (T. A. nužudymas), buvo nutrauktas mirus asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką. Nei Nutarime, nei kituose pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja R. A. būtų pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, o pareiškėjai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydis nurodomas tik prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, avansu dėl turtinės žalos padarymo mokama kompensacija negali viršyti pusės Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių ir civilinio ieškinio dydžio, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad avansu dėl neturtinės žalos padarymo mokama kompensacija sudaro pusę Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių, tačiau negali viršyti civilinio ieškinio dydžio. Paminėtos Įstatymo nuostatos suponuoja, kad avansu mokamos kompensacijos dydis yra susietas su civilinio ieškinio dydžiu, o pareiškėja, kaip matyti iš prašymo ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, civilinio ieškinio nereiškė. Įstatymu įtvirtintas kompensacinis mechanizmas suponuoja, kad valstybė, esant Įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, yra įpareigota ne apmokėti nusikaltimu padarytus nuostolius, bet laikinai už kaltininką atlyginti žalą, kuri kilo dėl pastarojo padaryto smurtinio nusikaltimo. Nukentėjusiesiems išmokėtos kompensacijos regreso tvarka išieškomos iš kaltininko. Pirmiasia, reikalavimas atlyginti padarytą žalą privalo būti nukreiptas į patį kaltininką. Jeigu nukentėjusysis iš kaltininko nereikalauja žalos atlyginimo, tai pagal Įstatymą kompensacija negali būti išmokama. Pagal Įstatymą kompensuojama tik teismo sprendimu iš kaltininko priteista žala arba avansu gali būti kompensuota žalos dalis, kurią nukentėjusysis baudžiamajame ar civiliniame procese siekia prisiteisti iš kalto asmens. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerija neturi teisinio pagrindo avansu kompensuoti R. A. šiuo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Įstatymu, Ministerija – Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja nusprendė: R. A. prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą netenkinti. Šiuo metu galiojantis Įstatymas nenumato galimybės avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos asmenims, kurie nebuvo pareiškę civilinio ieškinio. Pažymi, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą, prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą gali būti pateiktas per 10 metų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo dienos.

Ginčo santykius reglamentuojančio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo (toliau – nukentėjęs asmuo) – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, arba jei toks asmuo nužudytas – kitas šioje dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis asmuo, kuris dėl to pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad Smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas avansu – smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, kai nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį įstatymą kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių.

Įstatymo 8 straipsnis nustato smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu sąlygas. Strapsnio 1 dalis nustato, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Straipsnio 2 dalis nustato, kad žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 ar 5 punkte, 3¹ straipsnio 1 dalyje arba 3² straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingo asmens atlygintos, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto šiame punkte nurodyto termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas patvirtinančius dokumentus.

Prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimo, sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priėmimo ir išmokėtų kompensacijų išieškojimo iš atsakingų už žalą asmenų ir asmenų, kurie neturėjo teisės į žalos kompensavimą, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019-10-28 įsakymu Nr. 1R-292, (toliau – Aprašas) 5 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjęs asmuo turi pateikti šiuos dokumentus: 5.1. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 5.2. turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus; 5.3. nutarimą ar nutartį, kuria nukentėjęs asmuo pripažintas civiliniu ieškovu, arba įsiteisėjusį prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimą ar teismo nuosprendį, kuriame konstatuota viena iš toliau nurodytų aplinkybių: 5.3.1. smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 5.3.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 ar 5 punkte, 3¹ straipsnio 1 dalyje arba 3² straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 5.3.3. padarytas smurtinis nusikaltimas ir nukentėjusiam asmeniui priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas; 5.4. dokumentą (-us) (informaciją), patvirtinantį (-ius) (patvirtinančią) šiame prašyme nurodytos asmeninės sąskaitos finansų ir (ar) kredito įstaigoje turėjimą; 5.5. jeigu šį prašymą pateikia nukentėjusio asmens atstovas, kartu turi būti pridedamas atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas; 5.6. prireikus kitus dokumentus, patvirtinančius šiame prašyme nurodytas aplinkybes.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė nuo šautinio galvos sužalojimo. Nutarimu ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-48985-22 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjos sutuoktinio nužudymo buvo nutrauktas, nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo (S. K.) yra miręs. Iš Nutarimo nustatyta, kad pareiškėja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime pareiškėja nebuvo pripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove. Pareiškėja, gavusi Nutarimą, 2023-05-10 pateikė atsakovei Prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

2023-05-25 atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus Nutarimą buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, atliktas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje (T. A. nužudymas), buvo nutrauktas mirus asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką. Nei Nutarime, nei kituose pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja R. A. būtų pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Įstatymas nenumato galimybės avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos asmenims, kurie nebuvo pareiškę civilinio ieškinio, todėl nusprendė netenkinti pareiškėjos Prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad pareiškėja, būdama nužudytojo sutuoktine, turi teisę į žalos atlyginimą pagal Įstatymą, kuris neįpareigoja jos atlikti jokių papildomų veiksmų, nes pareiškėja atitinka Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo teismas daro išvadą, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, o tokiam asmeniui kompensuojama, kai yra 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Kad gautų kompensavimą, asmuo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šią teisę ir šias sąlygas, kaip nurodyta Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 5 punkte.

Teismas pažymi, kad teisės akto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Taikant sisteminį metodą, teisės normos turinys turi būti vertinamas aktualaus teisinio reglamentavimo visumos kontekste. Kai teisės norma aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kuriame ji yra, sistemą, galima nustatyti, ką ta norma įtvirtina - bendrąją taisyklę ar bendrosios taisyklės išimtį. Šiuo atveju Įstatymas nenumato išimčių, t. y. atvejų, kai asmuo neturi būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo turi būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala. Iš to seka, kad pareiškėja negali pati nustatyti, koks yra jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydis, nes kompensacijos dydį įvertina ir nustato teismas. Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, bei atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, atsakovė neturėjo įgaliojimų atlyginti pareiškėjai žalą avansu, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, jog atitinka nustatytas sąlygas, t. y. pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Atsakovė Sprendime nustatė, kad pareiškėja nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio, ir, vadovaudamasi Įstatymu, netenkino pareiškėjos Prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Be to, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta atsakovės valia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Nustačius, kad atsakovės Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2023-05-10 Prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkintinas, todėl prašymas pareiškėjos naudai priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.