Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., būdama darbdavė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, esant darbo sutarties požymiams, leido bendrovės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbti trečios šalies piliečiams: A. S. nuo 2015-03-20 iki 2015-04-01, R. L. 2015-04-03 ir 2015-04-07 prieš tai su jais nesudarius darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka (prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios), apie A. S. ir R. L. bei kitų objekte dirbusių trečios šalies piliečių – M. K., M. C., V. N., S. M., N. C. įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui. Šiais veiksmais R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. 3 p. 4 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje R. R. savo kaltę pripažino. Ji paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pradėjo dirbti nuo 2015 metų vasario mėnesio ir šiuo metu bendrovėje nebedirba. Bendrovei reikalingų darbuotojų paieška buvo vykdoma per UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. R. teigė, jog surasti darbininkai, šiuo atveju Ukrainos ir Moldovos Respublikų piliečiai, buvo įdarbinti, su jais sudarytos darbo sutartys, apie jų įdarbinimą buvo pranešta VSDFV. R. R. sutiko, kad kaip direktorė buvo atsakinga už tinkamą darbuotojų įdarbinimą, tačiau teisinosi nedidele darbo patirtimi. Iki 2015-04-20 (kuomet pagal anoniminį skundą į objektą atvyko darbo inspekcijos pareigūnai) bendrovėje buvo išdirbusi apie 2 mėnesius laiko. Ji nurodė, kad apie galimai įvykdytą administracinį pažeidimą sužinojo tik tada, kai buvo iškviesta į Valstybinę darbo inspekciją. Objekte dirbusiais darbininkais rūpinosi darbų vadovas J. Semionovas, kuris ir pildydavo jų darbo grafikus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius darbo sutarties požymius, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai ir darbdavio įsipareigojimas suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti aptartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).

Motyvuojamoji dalis

Taip pat pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, iš kurių viena – kai darbas dirbamas nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 25.1. punktu, <...> Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).

R. R. įvykdytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas ne tik jos paaiškinimais teismo posėdžio metu, tačiau ir nelegalaus darbo tyrimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafikais, kuriuose buvo užfiksuoti bendrovėje dirbantys A. S. bei R. L., su kuriais tuo metu nebuvo sudarytos darbo sutartys, šių asmenų paaiškinimais, VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriaus raštu pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pranešimą dėl bendrovėje dirbančių darbuotojų A. S., R. L., M. K., M. C., V. N., S. M., N. C. darbo pradžią, šių asmenų paaiškinimais.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pažymi, kad R. R. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir darbdavė, esant darbo sutarties požymiams, leido bendrovės objekte dirbti trečios šalies piliečiams A. S. ir R. L., prieš tai su jais nesudarius darbo sutarties, ir toks jų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažymėtina, kad R. R., kaip bendrovės direktorė, nustatytu laiku apie Ukrainos ir Moldovos Respublikos piliečių M. K., M. C., V. N., S. M., N. C. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo VSDFV teritoriniam skyriui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas taip pat nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas nenustatė R. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia, kad iki užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo R. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo dirbusi vos kelis mėnesius, daugiau buvo tik formali bendrovės direktorė, kuri neatlikinėjo realiai bendrovės vadovo funkcijų, dėl ko, akivaizdu iš jos parodymų teismo posėdžio metu, ji nebuvo nei tinkamai susipažinusi su bendrovės vadovo funkcijomis, nei tinkamai suvokė, savo vaidmenį bendrovėje, nei savo atsakomybės ribas. Šiuo metu R. R. minėtoje bendrovėje nebedirba. Teismas pripažįsta, jog asmens netinkamas supratimas, neįsigilinimas į pareigas ir prisiimamą kartu su pareigomis atsakomybę negali paneigti asmens atsakomybės, tačiau ši aplinkybė svarbi vertinant pažeidėjos asmenybę ir jai skiriamos nuobaudos dydį. Pažymėtina ir tai, kad su administracinio teisės protokole nurodytais asmenimis (nors su dviem iš jų ir pavėluotai) buvo sudarytos darbo sutartys ir mokami nustatyti mokesčiai. Teismas mano, kad skiriant šioje byloje administracinę nuobaudą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad 2015-06-09 Darbo inspekcijos nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu pagal ATPK VDIĮ 12(1) str. 1 d. ir nubaustas 3000 Eurų pinigine bauda, kad leido bendrovėje dirbti Ukrainos piliečiams: R. L., M. K., M. C., ir Moldovos Respublikos piliečiams: V. N., S. M., N. C., neturint įstatymo privalomo leidimo dirbti bei pažeidžiant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką.

Šiuo metu R. R. gauna 400 Eurų mėnesines pajamas, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti R. R. pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jai dėl nelegaliai dirbusio R. L., gimusio (duomenys neskelbtini)- 289 Eur baudą, dėl nelegaliai dirbusio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini)- 289 Eur baudą, dėl nelegaliai dirbusio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini)- 289 Eur baudą, dėl nelegaliai dirbusio M. C., gimusio (duomenys neskelbtini)-289 Eur baudą, dėl nelegaliai dirbusio V. N., gimusio (duomenys neskelbtini)- 289 Eur baudą, dėl nelegaliai dirbusio S. M., gimusio (duomenys neskelbtini)- 289 Eur baudą, dėl nelegaliai dirbusio N. C., gimusio (duomenys neskelbtini)- 289 Eur baudą ir iš viso paskirti R. R. 2023 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 2023 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį, įpareigojant pirmus 23 mėnesius mokėti po 85 Eur baudos, o likusį 1 mėnesį (dvidešimt ketvirtąjį) sumokėti 28 Eur baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Išaiškinti R. R., kad pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.