- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- 1-334-1007/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- D. E.
- Civilinis ieškovas
- mažametės A
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės mažametės A. M. atstovams pagal įstatymą – globėjo biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) centro įgaliotai atstovei Nijolei Narščiuvienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos vyriausiajam specialistui Audriui Klišauskui, įgaliotam atstovui advokatui Albertui Kruminui,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), plataus profilio darbuotoja, neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. E. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: ji 2018 m. rugsėjo 15 d., ne vėliau kaip 20.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) šeimynos virtuvės patalpoje, sėdinčiai prie stalo mažametei A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), patempė už plaukų, surištų į kasą, taip sukeldama jai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. E. kalta prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) šeimynoje nuo 8.00 val. ryto iki kitos dienos 8.00 val. ryto. Visą dieną mergaitės buvo užsiėmusios, dirbo. Ji pagamino vakarienę ir pakvietė mergaites valgyti. Kiti šeimynos vaikai jau sėdėjo prie stalo, kai E. D. ir A. M. parbėgo šaukdamos, lakstė šeimynos patalpoje, sudrausmintos žodžiu, atsisėdo prie stalo, tačiau triukšmavo, kėlė ant jo kojas, elgėsi nepagarbiai, juokėsi. Toks elgesys šeimynoje negalimas, todėl ji kelis kartus žodžiu mergaites perspėjo ramintis, tačiau jos nenurimo. Tuomet ji priėjo prie mergaitės A. M., kuri sėdėjo arčiausiai jos, ir, norėdama sudrausminti, uždėjo jai ranką ant peties, jos plaukučiai buvo surišti į kasytę, ji patempė jai už kasos. Ji norėjo ją sudrausminti, tačiau tikrai nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo. Įvykis įvyko laikotarpiu nuo 19.30 iki 20.00 val. Po tų veiksmų A. iš karto apsiramino, vaikas gal nuliūdo, kad sudrausmino, gal kiti vaikai juokėsi iš jos. A. pavalgė, išsiplovė indus ir nuėjo į savo kambarį su V. R.. Ji nematė jos verkiančios, bet kaip vaikai sakė, kambaryje ji pradėjo verkti. Pavalgiusi E. išbėgo į lauką. Kaip suprato ji nubėgo pas A. M. brolį, nes brolis neužilgo atėjo į šeimyną ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais, šaukė, kodėl ji muša jos seserį, sakė, jog ji daugiau čia nebedirs ir t. t. Brolis nuėjo į kambarį ir seserį išsivedė į savo šeimyną. Ji tai leido, nes nenorėjo sukelti didesnės reakcijos, be to, šeimynoje buvo mažamečiai vaikai. Kai ji atliko būtinus darbus, nuėjo į brolio šeimyną ir iš jos parsivedė A. M.. Atėjusi ji pamatė A. sėdinčią prie stalo su kita mergaite, ji buvo rami, jos piešė. Ji paprašė A. eiti į šeimyną, mergaitė sutiko. Ji matė Austėją verkiančią tik tuomet, kai brolis ją vedėsi iš šeimynos. Apie šią situaciją ji niekam nepranešė. Apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, sužinojo po poros savaičių, nes sekančią dieną išėjo planuotų atostogų ir buvo išvykusi į užsienį. (duomenys neskelbtini) šeimynoje ji dirbo pirmą kartą, tačiau su vaikais bendraudavo lauke, su mergaitėmis sutardavo gerai. Su visais vaikais sutarė gerai ir panašių įvykių niekada nebuvo. Nurodė, jog suėmė už kasos galiukų ir patempė, sutinka su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog patempė už plaukų. Kai ji patempė už plaukų, mergaitė palenkė galvą į priekį, tačiau jos tikrai neatlošė atgal. Pripažįsta, kad mergaitei šiuo veiksmu sukėlė fizinį skausmą, bet tikrai to nenorėjo. Tokiu veiksmu ji norėjo ją sudrausminti. Ji nežino, kaip vertinti fizinio skausmo lygį. Mano, kad patempė už plaukų neskaudžiai. Jei būtų buvęs didesnis skausmas, mergaitė būtų kažką sakiusi, pradėjusi verkti, parodžiusi savo emocijomis. Fizinis skausmas galėjo trukti iki 10 sekundžių. Mano, kad kai plaukai buvo paleisti, mergaitei nebeturėjo skaudėti. Skausmas galėjo būti tik tuo metu, kai ji tempė plaukus. Nurodė, jog suvokė, ką daro, kad šis veiksmas gali sukelti fizinį skausmą mergaitei, bet to nenorėjo. Supranta, jog yra kaltinama padariusi tyčinį nusikaltimą, nurodė, jog veikė netiesiogine tyčia. Sutinka, jog mergaitei buvo padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė. Sutinka atlyginti 100 Eur. Nurodė, jog šiuo metu centre nebedirba, nes yra nušalinta nuo pareigų. Dirba kitoje darbo vietoje, jos atlyginimas yra 500 Eur – 600 Eur, todėl jai civilinio ieškinio suma yra per didelė. Nurodė, kad globos namuose vaikų priežiūrą užtikrinantį darbą dirba apie 15–16 metų. Nuobaudų dėl netinkamų pareigų atlikimo ar nesugebėjimo, ji neturėjo. Turėjo patirties, kaip elgtis visose situacijose, dalyvavo mokymuose. Žino, jog jos ar bet kurio kito darbuotojo fizinis kontaktas su globojamu vaiku yra negalimas. Pripažįsta, jog atlikdama šį veiksmą, pažeidė šią tvarką ir apie įvykį nepranešė ugdymo įstaigos direktoriui. To nepadarė, nes buvo savaitgalis ir išėjo atostogų.
Kaltinamoji savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui ir gynėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta kaip liudytoja mažametė nukentėjusioji A. M. nurodė, jog šeštadienį, rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nebepamena, šeimynos virtuvėje sėdėjo prie stalo, valgė. J. R. susigrūdo visą blyną, D. pradėjo juoktis, ji taip pat. Tada mokytoja D. E. pasakė: „gal galit ramiai valgyti ir nesijuokti.“ Jos nutilo, ji vėl susigrūdo blyną, jos vėl pradėjo juoktis. D. priėjo prie jos iš už nugaros ir vieną kartą trenkė delnu jai per galvą, o po kelių minučių jai patempė už plaukų, plaukai buvo surišti į kasą. Ji pasakė „au“. Po smūgio jai neskaudėjo. Mokytoja išėjo, tada ji apsiverkė. Jai skaudėjo, atrodė, kad plaukus nurovė. Ji apsiverkė, nuėjo atsigulti į lovą. Jai skaudėjo apie 10 min. Pasakė: „au“, nes jai skaudėjo. Apsiverkė, kai patempė už plaukų ir kai mokytoja išėjo. Nenorėjo prie mokytos verkti, nes bijojo. Ji išplovė lėkštę, atsigulė į lovą. E. D. apie tai pasakė jos broliui, kuris iškoliojo mokytoją visokiais žodžiais. Iš pradžių su auklėtoja jos gerai sutarė, draugavo, tai buvo pirmas kartas, negalėjo patikėti, kad taip ji gali padaryti. Ji šiaip yra gera auklėtoja, pajuokauja, būna net juokas iki ašarų. Mokytoja auklėja vaikus aprėkdama arba taip, kaip jai nutiko, bet su kitais vaikais ji nėra to mačiusi (t. 1, b. l. 79–81).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta kaip liudytoja nepilnametė E. D. nurodė, jog nežino, kada tai vyko, bet tai vyko jų – (duomenys neskelbtini) šeimynoje. Mokytoja D. E. jas pakvietė vakarieniauti, jos atsisėdo prie stalo, juokėsi iš J. R., nes ji kimšosi blynus. Mokytoja pasakė joms: „baikit žvengti“, jos juokėsi toliau. Mokytojai nepatiko, kad jos juokėsi. Tada mokytoja priėjo prie A., paėmė jai už plaukų galiukų ir juokdamasi, kad nesupyktų, juos patempė bei silpnu smūgiu vieną kartą delnu trenkė jai per galvą. Jos nurimo. Mokytoja nieko tada nesakė. A. pasakė: „au“, nes jai skaudėjo. A. nusiminė, valgė, sėdėdama prie stalo. Paskui mokytoja nešė blynus į kitą šeimyną, o tada A. apsiverkė. Ji sakė, kad bijojo prie mokytojos verkti. Ji pakvietė A. brolį ir pasakė, kad verkia A.. Brolis atėjęs išvadino D. visokiais žodžiais. Tą įvykį matė ji, A., J., V. R., J. R., A. V. (t. 1, b. l. 91–92).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta kaip liudytoja nepilnametė V. R. nurodė, kad vakare virtuvėje valgė blynus, visi juokėsi, auklėtoja D. E. A. subarė, kad nesijuoktų, nes ji daugiausiai juokėsi. Paėmė už kaklo, sprando. A. pradėjo verkti, auklėtoja išėjo. A. verkė valgio metu ir pavalgius, taip pat savo kambaryje. Vakar A. sakė, kad auklėtoja jai suėmė už plaukų. A. sužinojo, kad ji važiuos į apklausą, tai prašė pasakyti, kad paėmė ir už plaukų, bet to ji nematė. Ji tik matė, kaip paėmė už sprando (t. 1, b. l. 108–109).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta kaip liudytoja nepilnametė J. R. nurodė, jog D. E. yra auklėtoja. Virtuvėje vakarieniavo, valgė blynus. Ji susikišo blyną į burną, visi pradėjo juoktis. Prisimena, kad A. sėdėjo šalia jos, V. šalia A., priešais ją – B.. Mokytoja nenorėjo, kad jos juoktųsi prie stalo, todėl pasakė, valgyti tyliai. Priėjo prie A. ir patempė jai už kasos. Ji tai matė. A. galva truputį atsilošė. A. buvo nusiminusi, iš veido išraiškos tai suprato, norėjo verkti, nieko nesakė, tylėjo. Paskui mokytoja kažkur išėjo, A. nuėjo į kambarį. Ji buvo A. kambaryje, matė kaip A. verkė. Atėjęs A. brolis auklėtoją iškeikė. Praeityje tokių situacijų nėra buvę (t. 1, b. l. 113–114).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta kaip liudytoja nepilnametė B. D. nurodė, jog matė kaip auklėtoja A. dėjo neskaudžiai per galvą, patempė už plaukų. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) prieš porą savaičių, šeimynos patalpoje, kai visi valgė blynus. J. susikišo blyną į burną, visi juokėsi. D.pasakė, kad valgytų. Kai patempė, A. nieko nesakė. Mokytojai išėjus atiduoti blynų, A. nedaug verkė (t. 1, b. l. 118–119).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas kaip liudytojas nepilnametis G. J. nurodė, jog datos neatsimena, tai buvo vasaros pabaigoje, žaidė su draugais krepšinį, kai iš Vaikų namų atbėgo vaikai – E. D., J., kitų neatsimena, ir pasakė, kad verkia jo sesuo. E. pasakė, kad mokytoja patempė sesei už plaukų ir ją pastūmė. Tada jis nuėjo pas seserį A. M., ji gulėjo lovoje ir verkė, buvo išsigandusi. Papasakojo, kad valgė vakarienę ir prie stalo ji nusijuokė. Mokytoja patempė už plaukų, tada ją pastūmė ir sesė susitrenkė kelią, ji nubrozdino. Jis ją pasikvietė pas save, pabuvo kartu. Tada ėjo kalbėti su mokytoja D., kuri pasakė, kad ji nieko nedarė. Klausė mokytojos, kodėl ji taip darė, bet ji pasakė, kad nieko nedarė; nors vaikai sakė, kad ji darė. Dėl nubrozdinto kelio, sesė jam sakė, kad ją pastūmė mokytoja D. ir ji nukrito ant plytelių, dėl ko ir atsirado žaizda. Sesė sakė, kad pirmą kartą mokytoja pliaukštelėjo jai į pakaušį. Paskui, kai vėl sesę prajuokino, mokytoja patempė jai už plaukų ir pastūmė. Tai sesė jam pasakojo savo kambaryje, kur jie buvo dviese. Tada ėjo su sese pas mokytoją. Mokytoja sakė, kad nieko nedarė, kad neprilietė jo sesės. Jis buvo susinervinęs, kad taip mokytoja sesei padarė, pradėjo aiškinti mokytojai, kaip ji taip gali daryti, pasikeikė truputį. Pokalbio metu jie buvo šeimynoje ir tai girdėjo kiti vaikai (t. 1, b. l.131–132).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta kaip liudytoja nepilnametė A. M. nurodė, jog neprisimena kada tai įvyko, šeimynoje valgė vakarienę. A. pradėjo kvailioti su maistu, visi pradėjo juoktis ir mokytoja supyko, tai matė iš jos žvilgsnio. Mokytoja sakė A. baigti, bet ji nesiliovė. Tada mokytoja jai paėmė už kaklo, palaikė neilgai, būtų galima suskaičiuoti iki trijų. Tada patempė jai už plaukų. Kai pavalgė, A. apsiverkė ir nubėgo į kambarį, tada E. pakvietė A. brolį. Brolis iškoliojo mokytoją. Mokytoja atėjo pasišnekėti. Pasakė, kad patempė už plaukų, kad neėmė už kaklo. Ji gal buvo paėmusi už paties viršaus kaklo, už drabužio. A. susiraukė, kai paėmė už kaklo. Mokytoja paėmė už kaklo per rūbus. A. susijaudino, kai jai paėmė už kaklo. Pastebėjo iš veido išraiškos, nes A. buvo liūdna. A. sakė, kad jai skaudėjo, kai ji apsiverkė. J. R., V. R., E. D., E. Č. ir ji matė, kaip sugriebė už kaklo. A. plaukai buvo surišti aukštai, mokytoja paėmė už plaukų galų bei patempė. Neprisimena, kiek laiko praėjo nuo žodžių iki plaukų patempimo. Auklėtoja matė, kai A. apsiverkė, nes ji dar pasižiūrėjo į A.. A. apsiverkė prie stalo. Auklėtoja nieko nesakė (t. 1, b. l. 146–148).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta kaip liudytoja nepilnametė E. Č. nurodė, jog tikslios datos nepamena – 2018 m. žiemos pradžioje, savaitgalį, vakarieniavo šeimynoje: A. (pavardės nežino), J. R., A. M., A. (pavardės nežino), E. D., V. R. ir ji. Ji sėdėjo ant sofos ir laukė kol kiti pavalgys, nes jų yra labai daug. A. labai daug juokėsi, o mokytojai tas labai nepatiko. Mokytoja buvo už A.. Ji priėjo prie jos ir palenkė jos galvą, tai truko neilgai, būtų galima suskaičiuoti iki 10 sekundžių. Po galvos palenkimo A. nustojo juoktis ir baigė valgyti, o mokytojai išėjus, visi nuėjo nuo stalo ir A. pradėjo verkti (t. 1, b. l. 151–153).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 8 d. D. J. apklausta kaip liudytoja nurodė, jog dirba Akmenės rajono paramos šeimai centre bendrosios praktikos slaugytoja. Įvykio ji nematė ir nieko apie jį papasakoti negali. 2018 m. rugsėjo 20 d., jai atvykus į darbą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja pranešė, kad yra registruotas įvykis dėl galimo smurto prieš mažametę ir nurodė nueiti ją apžiūrėti. Nuėjusi į (duomenys neskelbtini) šeimyną A. M. paklausė, kas jai nutiko, kas įvyko, ar ji sužalota, ar jai ką skauda. Mergaitė teigė, kad jai niekas neskauda, tik yra sužalotas dešinės kojos keliukas. Apžiūrėjusi mergaitę jokių išorinių smurto požymių ant kūno nepastebėjo, ant dešinės kojos kelio buvo du apie 1 mm ilgio mažyčiai įbrėžimai, pasidengę šašu. Mergaitė nurodė, kad sužalojimai ant kelio atsirado po to, kai ją pastūmė socialinės darbuotojos padėjėja. Taip pat sakė, kad ta pati socialinio darbuotojo padėjėja patempė jai už plaukų kasytės. Po mergaitės apžiūros surašė tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 161–162).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 9 d. I. P. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad ji dirba socialinio darbuotojo padėjėja (duomenys neskelbtini) grupėje. Sekančią dieną po įvykio, datos pasakyti negali, tai galėjo būti rugsėjo mėnuo, ji atėjo į darbą ir perėmė pamainą iš D. E.. D. jai pasakė, kad jaučiasi negerai, nes auklėtinės A. M. yra apkaltinta nebūtais dalykais. Tikslaus jų pokalbio nebeprisimena. Po kurio laiko, kai vaikai buvo kviečiami į apklausas, ji šeimynoje girdėjo, kaip A. sakė kitai mergaitei, kad nenori važiuoti į apklausą, kita mergaitė atsakė, kad nereikėjo prikalbėti nesąmonių ir nebūtų buvę problemų. Tuo mergaičių kalba ir pasibaigė. Nurodė, kad D. yra gera ir draugiška, ankščiau nėra buvę jokių panašių incidentų, šeimynos vaikai ją myli ir gerbia ir dėl jos niekada nėra skundęsi (t. 1, b. l. 170–171).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 5 d. J. D. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja (duomenys neskelbtini) šeimynoje, kurioje gyvena G. J.. 2018 m. rugsėjo 15 d. ji dirbo šeimynoje. Apie 19.30–20.00 val. G. į šeimyną grįžo su savo seserimi A. ir pasakė, kad sesuo šią naktį miegos pas juos. G. buvo piktas, garsiai kalbėjo, tikslių jo žodžių neprisimena, tačiau jis išsakė tokias mintis, kad kaip galima taip gyventi, kodėl jūs auklėtoja normali, kodėl ten taip būti negali. Ji jo paklausė, kas atsitiko, mergaitė jai pasirodė tokia pasimetusi, nuliūdusi, tačiau ji nieko nesakė. G. taip pat nieko nepasakojo, jie abu nuėjo į kambarį. Su A. ir G. nebendravo, neklausinėjo, kas nutiko. A. pas juos šeimynoje pabuvo apie 15–20 min., nes į šeimyną atėjo D. E., kuri jai nieko neaiškinusi, pakvietė A. grįžti į šeimyną, ji reagavo ramiai, išėjo kartu su D.. Sekančios dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 16 d., ryte su D. susitiko (duomenys neskelbtini) šeimynos patalpose, gėrė arbatą, D. užsiminė, kad jai neramu, nes ją G. vakare iškeikė, taip pat ji skundėsi, kad mergaitės nemoka ramiai pavalgyti, susėdusios prie stalo juokiasi ir taip visus vaikus išbalansuoja. Ji D. padrąsino, kad nurimtų ir eitų ramiai atostogauti (t. 1, b. l. 173–174).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 12 d. V. S. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 20 d. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos buvo gautas raštas dėl atvejo vadybos taikymo A. M. nustačius 1 grėsmės lygį. Grėsmės lygio anketoje buvo pažymėta, kad mergaitė galimai patyrė smurtą iš jų centro darbuotojo. Tik tada sužinojo apie įvykusį incidentą. Iš karto nieko nelaukiant nukreipė A. M. pas centro slaugytoją apžiūrai, tą pačią dieną paėmė raštiškus tos šeimynos vaikų, kurie pagal amžių geba išreikšti savo mintis raštu, paaiškinimus apie įvykį. Taip pat paėmė ir raštišką A. brolio G. J. paaiškinimą. Po slaugytojos apžiūros nebuvo nustatyta jokių sužalojimų ant A. M. kūno, todėl nematė reikalingumo vežti mergaitę apžiūrai į gydymo įstaigą. Mergaitė į gydymo įstaigą buvo pristatyta 2018 m. spalio 12 d., vykdant prokuroro nurodymą (t. 1, b. l. 176–177).
2018 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą dėl galimo smurto mažametės A. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 1). Pranešime nurodoma, jog skyrius gavo A. M. pranešimą, kad šių metų rugsėjo 15 d., prieš ją smurtavo (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja D. E., ją pastūmė, ji nugriuvo ir užsigavo koją, vėliau vakarienės metu patempė ją už plaukų ir sudavė delnu per galvą (t. 1, b. l. 10). 2018 m. rugsėjo 18 d. A. M. paaiškinime nurodoma, jog 2018 m. rugsėjo15 d. socialinė darbuotoja D. abiem rankomis gana stipriai ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, užsigavo dešinę koją. Vėliau vakarienės metu socialinė darbuotoja D. skaudžiai patempė jai už plaukų ir trenkė delnu per galvą, dėl ko ji pradėjo verkti (t. 1, b. l. 11).
2019 m. vasario 12 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini)direktorės pavaduotoja V. S. pateikė (duomenys neskelbtini) vaikų paaiškinimus. 2018 m. rugsėjo 19 d. pačios ranka rašytame paaiškinime A. M. nurodė, jog D. E. ją stipriai pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, susižalojo koją. Po ko tempė už kasos ir po kelių minučių trenkė per galvą, dėl ko ji pradėjo verkti (t. 1, b. l. 178–179).
2019 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros patvirtina, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) šeimynos patalpos (t. 1, b. l. 12–22 ).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios D. E. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 3 dalyje, atskleisti ir jos kaltei įrodyti.
Kaltinamoji D. E. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, prisipažino visiškai, patvirtino, jog 2018 m. rugsėjo 15 d., ne vėliau kaip 20.00 val., (duomenys neskelbtini) šeimynos virtuvėje mažametei A. M. patempė už plaukų, surištų į kasą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
Teismo vertinimu byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti pasekmes – sukeltą fizinį skausmą. Matyti, jog nukentėjusioji apie sukeltą fizinį skausmą žodžiu pasakė vaikams, broliui, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje patvirtino, jog po to, kai jai buvo patemti plaukai, ji pasakė au, nes jai skaudėjo. Kai mokytoja išėjo, ji apsiverkė. Nors į medikus ir nebuvo kreiptasi, skausmas ilgai nesitęsė, tačiau kad tai buvo pakankamai stiprus neigiamas fizinis pojūtis, patvirtina nukentėjusiosios elgesys iš karto po įvykio, kaip matyti iš mažamečių liudytojų, kaltinamosios parodymų, D. E. patempus A. M. už plaukų, surištų į kasą, nukentėjusioji nurimo (susijaudino), nuliūdo, vėliau nuėjo į savo kambarį, kur verkė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad fizinis poveikis padarytas į skausmui jautrų ir gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį. Esant šioms aplinkybėms, nors ir vizualinių smurto naudojimo požymių nefiksuota, į medikus nesikreipta, darytina pagrįsta išvada, jog mažametei nukentėjusiajai A. M. kaltinamosios veiksmais – patempiant už surištų plaukų – buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, nes būdama suaugusi, pakaltinama, neabejotinai suvokė, kad toks veiksmas sukels pasekmes – nukentėjusysis mažametis asmuo mažiausiai patirs fizinį skausmą, ir, nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Baudžiamojoje byloje pateiktas A. K. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (t. 2, b. l. 140–157).
Teisiamojo posėdžio metu A. K. apklausta kaip liudytoja nurodė, jog kaltinamoji D. E. yra jos sesuo. Kai ji sužinojo, kad dėl jos veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kalbėjosi su ja, sesuo suprato, kad negerai padarė, dėl šio įvykio labai pergyvena, gailisi. Nurodė, jog kaltinamoji yra be galo nuoširdi, darbšti, aktyvi, patikima, jautri, labai atsakingai atliekanti darbus. Jos dažnai matosi ir kalbasi telefonu, bendrauja. Jų darbas yra panašus, todėl dažnai apie jį kalba. Ji yra neteista, galinti daryti teigiamą įtaką sesei. Kadangi sesers atlyginimas yra minimalus, dėl sunkios turtinės padėties prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. K. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba Akmenės rajono Akmenės gimnazijoje auklėtojos padėjėja, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 140–157).
Kaltinamoji D. E. taip pat prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Taigi, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji D. E. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jos atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka nebausta, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teismo posėdžio metu kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino, jog savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarė neturtinę žalą, tačiau ją vertino 100 Eur. Nurodė, jog prašoma priteisti 600 Eur suma jai yra per didelė, nes jos pajamos yra mažos, tačiau įsipareigojo atlyginti visą neturtinės žalos dydį, kurį nustatys teismas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamoji teismo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai teismo priteistą neturtinę žalą, sprendžia, jog yra pagrindas manyti, jog D. E. ateityje nevengs savo turtinės prievolės ir visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad D. E. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotoja A. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką D. E.. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją D. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos A. K. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 68² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.
Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę asmeniui padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vieną iš pagrindinių tokio pobūdžio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.
D. E. nusikalstamą veiką padarė eidama socialinio darbuotojo padėjėjos pareigas (duomenys neskelbtini). Nėra abejonių, jog socialinį darbą dirbančio asmens fizinio skausmo sukėlimas institucijos globojamam mažamečiui, yra nesuderinamas su profesiniais reikalavimais, todėl yra pagrįstas pagrindas kaltinamajai D. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą, t. y. uždrausti dirbti socialinį darbą su vaikais.
BK 68² straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, jog pats nusikalstamos veikos veiksmas – patempimas už plaukų – truko neilgai, iki 10 sekundžių, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, jokių vizualių sužalojimų neužfiksuota (paraudimo, plaukų išplėšimo), į medikus nesikreipta. Kaltinamoji D. E. darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, socialinio darbuotojo padėjėjos pareigose dirbo nuo 2007 m. rugsėjo 11 d., kaltinamoji nuolat kėlė kvalifikaciją, darbo drausmės pažeidimų, nenustatyta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo tai, jog ši nusikalstama veika yra atsitiktinė, neapgalvota, spontaniškas kaltinamosios poelgis, kuris nėra būdingas kaltinamajai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė skirtina minimaliam vienerių metų terminui.
Nukentėjusiosios mažametės A. M. atstovas pagal įstatymą Audrius Klišauskas ir atstovas pagal įgaliojimą advokatas Albertas Kruminas byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo iš kaltinamosios D. E. priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog mažametė dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius neigiamų emocinių išgyvenimų, pažeminimo, streso ir išgąsčio.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių neteisėtų D. E. veiksmų nukentėjusiajai mažametei A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris nebuvo ilgalaikis, sukėlęs kūno sužalojimus, dėl kurio nukentėjusioji būtų buvusi nukreipta medikų apžiūrai. Pripažintina, jog dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos mažametė nukentėjusioji A. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie potyriai būtų buvę žalingesni, užsitęsę ilgesnį laiką, neigiamai paveikę nukentėjusiosios sveikatą, pakenkę jos raidai. Matyti, jog kaltinamajai D. E. patempus A. M. už plaukų, surištų į kasą, nukentėjusioji nurimo (susijaudino), nuliūdo, vėliau nuėjo į savo kambarį, kur verkė, tačiau tos pačios dienos vakare nurimo ir grįžo į savo kambarį. Iš (duomenys neskelbtini) grupėje socialinio darbuotojo padėjėja dirbančios I. P. liudytojos apklausos matyti, jog po šio įvykio mažametės kasdieninis gyvenimas, elgesys nepasikeitė.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas aukščiau išdėstytomis bylos aplinkybėmis ir duomenimis, tačiau teismo vertinimu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, teismų formuojamos praktikos. Todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai mažametei A. M. neturtinės žalos atlyginimui priteistini 400 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamosios bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina kaltinamajai D. E. paskirta kardomoji priemonė – 2018 m. spalio 8 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinės plokštelės su skaitmeniniais įrašais, pridėtos prie 1 tomo bylos viršelio, paliktinos saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 6 punktu, 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, D. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą – uždrausti dirbti socialinį darbą su vaikais 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios mažametės A. M. atstovo pagal įstatymą Audriaus Klišausko ir atstovo pagal įgaliojimą advokato Alberto Krumino civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios D. E. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios mažametės A. M. naudai, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti mažametės globėją (duomenys neskelbtini), kodas 300887060.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai A. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. E. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar D. E. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajai D. E. paskirtą kardomąją priemonę – 2018 m. spalio 8 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles su skaitmeniniais įrašais, pridėtas prie 1 tomo bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.