- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- e2YT-5339-1175/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00730-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė, „Turto bankas“, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, VĮ Valstybinė teritorijų planavimo
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos R. P. atstovas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu – (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai).
Teismui pateiktame pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė V. Č., kuri (duomenys neskelbtini) taip pat mirė. Po jos mirties jos palikimą priėmė pareiškėja. Po pareiškėjos tėvų mirties jai liko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu - (duomenys neskelbtini), bei jame esantys Statiniai. Minimu adresu pareiškėja gyvena virš 30 metų ir čia yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Po tėvų mirties pareiškėja liko viena gyventi minimame gyvenamajame name, ji viena rūpinasi šiuo namu, žemės sklypu ir kitu nekilnojamuoju turtu. Minimame name anksčiau taip pat gyveno pareiškėjos teta E. Č., tačiau po jos mirties visu namu naudojosi tik pareiškėjos tėvai ir pareiškėja, niekas kitas į šį turtą nepretendavo. Priėmusi tėvų palikimą, pareiškėja, siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, prašydama atlikti paveldėjimo pagrindu įgyto nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir apmokėjo už VĮ „Registrų centras“ suteiktas paslaugas. 2022 m. lapkričio 30 d. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas VĮ „Registrų centras“ pateikė 1964-1990 ūkinių knygų kopijas apie J. Č. vardu registruotą ūkinį kiemą, tačiau VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas 2022 m. gruodžio 16 d., 2022 m. gruodžio 20 d. surašė sprendimus, kuriais atsisakė įregistruoti atitinkamus pastatus bei pareiškėjos nuosavybės teises į juos. Nors pareiškėjos vardu nebuvo įregistruotos daiktinės nuosavybės teisės į iš tėvų paveldėtus Statinius, tačiau Statinius nuo pat jų paveldėjimo, t. y. jau daugiau nei septyniolika metų valdo ir naudojasi šiuo nekilnojamuoju turtu kaip savu turtu, juo atvirai bei nepertraukiamai naudojasi: gyvena šiame būste, prižiūri, tvarko, rūpinasi, remontuoja. Pareiškėja pažymi, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnyje numatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi minimas turtas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, jis įgytas sąžiningai, teisėtai, atvirai ir ne per prievartą, niekas į jį nepretenduoja, Statiniai nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Kitų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į Statinius nėra. Pusė statinių priklausė jos tėvo seseriai E. Č., kuri yra mirusi. Taip pat miręs kartu su E. Č. gyvenęs jos brolis A. Č..
Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad pateikė patikslintą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadangi registruoti Statinius kliūtis buvo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos metų neatitikimas anksčiau parengtoje bei teismui pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Neatitikimas atsirado dėl to, kad matininkė, rengusi dokumentus, nesutikrino faktinių šių pastatų pastatymo metų. Visgi, šie statiniai jau yra pastatyti seniai ir jų įregistravimui yra taikomas Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), pagal kurio 2.1 punktą, Statiniams registruoti nėra jokių teisinių kliūčių. Remiantis byloje nustatytais faktais, prašo pareiškimą tenkinti. Statinių atvirumo, teisėtumo ir sąžiningumo fakto niekas neginčijo, trūkumai dėl Statinių pastatymo metų neatitikimo pašalinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas teisės aktų nustatytas sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu turėtų būti įsitikinta, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, į kurį ji prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo sukurtas teisėtai ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Išnagrinėjus įrodymus dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų statinių pastatymo ir valdymo, galima bus spęsti apie jos prašymo, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrįstumą, taip pat įsitikinti, kad pareiškime nurodyti statiniai nepriklauso valstybei. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus, prašo pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Civilinę bylą prašo nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Statiniai nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjos pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį. Civilinę bylą prašo nagrinėti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. prašymų įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimais netenkino. Inspekcija, pateikdama nuorodas į kasacinio teismo nutartis, nurodo, kad pareiškėja, teismo prašydama nustatyti Statinių nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad Statinių statyba buvo teisėta, t. y. nagrinėjant pareiškimą, privaloma įsitikinti, pagrindžiant įrodymais, kad Statinių statyba buvo vykdoma teisėtai. Pažymi, jog iš byloje kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų, tačiau nepateikus jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurie pagrįstų Statinių statybos teisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Statiniai buvo statomi teisėtai. Iš kadastrinių matavimų bylos žinoma ir tai, kad statinių statybos pradžios metai yra 1920, o pabaigos metai – 1988. Tačiau pareiškėja kartu su pareiškimu dokumentų, patvirtinančių, kad Statiniai buvo pastatyti jų statybos metu (1920-1988 metais) galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė. Šiuo atveju pareiškėja teismui nėra pateikusi jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas statinius suformuoti kaip nekilnojamąjį daiktą. Todėl, nesant įregistruoto nekilnojamojo daikto, negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį. Remdamiesi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis prašo teismo bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus, Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja L. J. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėja ir jos tėvais buvo kaimynai. Apie 1979 m. E. ir J. Č. gyveno pareiškėjai šiuo metu priklausančiame name, adresu - (duomenys neskelbtini). Viename namo gale gyveno pareiškėjos tėvai, o kitame – A. ir E. A. buvo E. brolis, jie abu mirę. Pareiškėja buvo vienu metu išsikrausčiusi, atvažiuodavo pas tėvus į svečius. Po savo tėvų mirties pareiškėja viena prižiūrėjo sodybą, grįžo į ją gyventi. Kiti asmenys sodyboje negyvena. Ar po E. ir A. mirties jų namo dalyje pareiškėjos tėvai gyveno, negali pasakyti, tačiau jokie kiti žmonės ten negyveno. Pareiškėjos brolis miręs. Šalia pareiškėjos namų valdos yra jos žemė, ją dirba, mato, kaip pareiškėja prižiūri savo tėvų sodybą. Kitų asmenų, kurie naudotųsi pareiškėjos tėvų sodyba ar galėtų pretenduoti į ją, nežino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. P. tėvas J. Č.. Rokiškio rajono 3-ojo notarių biuro 2012 m. sausio 11 d. rašte Nr. 11 nurodoma, kad po J. Č. mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė V. Č., po kurios mirties (duomenys neskelbtini), jos turtą paveldėjo pareiškėja.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise 2006 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. IVVR-7253 pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu - (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis šiuo adresu pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1991 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. kovo 17 d. Rokiškio rajono savivaldybės Jūžintų seniūnijos 2019 m. kovo 18 d. pažyma patvirtina, kad minėtu adresu pareiškėja gyveno viena. Tos pačios institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. pažymoje nurodoma, kad Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos 1991-1997 m. ūkinės knygos Nr. 21, asmeninėje sąskaitoje Nr. 1146, ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos 1998-2003 m. ūkinės knygos Nr. 18 asmeninėje sąskaitoje Nr. 955, nėra duomenų kieno vardu įregistruoti Statiniai. Šiame name gyvena pareiškėja.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. AV-926 „Dėl adresų suteikimo“, statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini).
Priėmusi tėvų palikimą, pareiškėja, siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, prašydama įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2022 m. gruodžio 16 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu prašymą atmesti, netenkino pareiškėjos prašymo įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą motyvuojant tuo, kad Šiaulių regiono Valstybės archyvo Panevėžio filialo su 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. D7-1.19(10 3. 8) „Dėl ūkinių knygų kopijų“ pateiktų ūkinių knygų kopijų duomenys apie J. Č. priklausančius statinius (gyvenamojo namo statybos metai - 1918) nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (gyvenamojo namo statybos metai - 1920), taip pat šiame dokumente nurodyta, kad ūkiui be gyvenamojo namo priklauso tvartas ir pirtis, pastatyti 1960 metais, tačiau kadastro duomenų byloje pastatai, pastatyti 1960 metais, neužfiksuoti. VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyrius 2022 m. gruodžio 20 d. nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į Statinius, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pažymėjo, kad Šiaulių regiono Valstybės archyvo Panevėžio filialo 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. D7-119 (10.3.8) „Dėl ūkinių knygų kopijų“ pateiktų ūkinių knygų kopijų duomenyse apie J. Č. priklausančius statinius nurodoma tik 1/2 pastatų dalies nuosavybė. Nepateikti dokumentai dėl likusios dalies nuosavybės teisių.
Pagal pateiktą archyvinę medžiagą adresu - (duomenys neskelbtini), 1988 m. vasario 19 d. užfiksuoti: gyvenamasis namas, malkinė, tvartas, rūsys, viralinė, šulinys ir tualetas.
Pateiktos VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (kadastrinių duomenų nustatymo data 2022 m. spalio 17 d.) duomenimis gyvenamojo namo, adresu - (duomenys neskelbtini), statybos metai nurodyti 1920 m., duomenų, apie 1960 m. pastatytus statinius nėra. Tuo tarpu Šiaulių regiono Valstybės archyvo Panevėžio filialo su 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. D7-1.19(10 3. 8) „Dėl ūkinių knygų kopijų“ pateiktų ūkinių knygų kopijų duomenimis apie J. Č. priklausančius statinius, matyti, kad J. Č. priklausė 1/2 gyvenamojo namo, kurio statybos metai 1918 m., ir po 1/2 tvarto bei pirties, pastatytų 1960 m.
2023 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio metu pateiktoje VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (kadastrinių duomenų nustatymo data 2023 m. rugpjūčio 17 d.) minėto gyvenamojo namo pastatymo metai nurodyti 1918 m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatymo metai nurodyti 1960 m.
Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad minėtame gyvenamajame name, t. y. vienoje jo pusėje, iki mirties gyveno tėvo sesuo E. ir jos brolis A. Po jų mirties toje namo pusėje niekas daugiau negyveno, o pareiškėja tą namo dalį tvarko ir prižiūri kaip savo daugiau kaip 17 metų. Šiame gyvenamajame name be jos daugiau niekas negyveno ir negyvena, į juos niekas pretenzijų per tą laiką nepareiškė, ką iš esmės patvirtino ir teisme apklausta liudytoja.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad Statiniai nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuo pat palikimo priėmimo 2006 m., iki dabar, R. P. Statinius sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo ir jais naudojasi. Šis nekilnojamasis turtas nėra nei valstybės, nei savivaldybės administracijos nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo R. P. valdė Statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Tuo tarpu teismui pateikta VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (kadastrinių duomenų nustatymo data 2023 m. rugpjūčio 17 d.), kurio pašalintos suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės dėl Statinių statybos datų neatitikimo, nurodytų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (kadastrinių duomenų nustatymo data 2022 m. spalio 17 d.), o pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad po palikėjų E. Č. ir jos brolio A. Č. mirties jų valdytos 1/2 nekilnojamojo turto dalies niekas nepaveldėjo ir jų dalimi niekas daugiau, išskyrus pareiškėjos tėvus ir ją pačią, nesinaudojo. Tuo tarpu, remiantis Nutarimo 2.1 punktu, Statinių registracijai nėra reikalinga pateikti statybą leidžiančius dokumentus, kurie pagrįstų Statinių statybos teisėtumą, todėl suinteresuotų asmenų atsiliepimuose keliamos abejonės šiuo klausimu atmestinos kaip nepagrįstos.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodyto nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į Statinius, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjos prašomą nustatyti faktą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07806 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” pareiškėja 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.