Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjai, būdami pretendentais, siekė, kad jiems nuosavybės teisės į išlikusį B. V. B. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) mieste būtų atkurtos natūra.

Druskininkų miesto valdyba 1992 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 241-v ir 1992 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 1 grąžino pareiškėjai O. M. C. natūra gyvenamąjį namą ir 0,0565 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . 1992 metais tik dalis išlikusio turto grąžinta natūra. Likusi žemės dalis, į kurią pretendentams buvo neatkurtos nuosavybės teisės, sudarė 0,1676 ha žemės, kuri buvo priskirta valstybės išperkamai.

Druskininkų miesto valdybos 2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 183 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) mieste“ buvo atkurtos pareiškėjų O. M. C., J. G. L. ir P. A. B. nuosavybės teisės į jų motinos B. V. B. turėtą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , atlyginant už šį nekilnojamąjį turtą pinigine kompensacija lygiomis dalimis. Pareiškėjams pagal UAB „Geomatas“ 2005-07-03 turto vertės pažymą Nr. 05/82 lygiomis dalimis buvo išmokėta 66 800,00 Lt (19 346 Eur) piniginė kompensacija.

Pareiškėjai bendrai susitarę kreipėsi į turto vertintojus, kad būtų nustatyta 0,1676 ha namų valdos žemės sklypo rinkos kaina. UAB „Dzūkas“ 2019 m. lapkričio 20 d. parengė konsultacinę pažymą dėl turto kainos. Pažymoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekto 0,1676 ha namų valdos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) , labiausiai tikėtina (galima) bendra kaina galėtų būti nuo 4000,00 Eur iki 5000,00 Eur už 1 arą. Pareiškėja O. M. C. nuvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, pateikė pažymą atsakovei susipažinti ir buvo įsitikinusi, kad kompensacija jai ir kitiems pretendentams bus skaičiuojama atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytą vertę.

Pareiškėjai, 2019 m. gruodžio 23 d. gavę skundžiamus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje, suprato, kad kompensacija apskaičiuota neatsižvelgiant į atliktą turto vertinimą.

Pareiškėjai jaučiasi apgauti, suklaidinti, dėl tinkamos informacijos nepateikimo negalėję priimti jų lūkesčius labiausiai atitinkančių sprendimų. Pareiškėjams nebuvo paaiškinta, kad valstybės išperkama žemė nebus vertinama pagal rinkos kainą, kaip buvo įsitikinę pareiškėjai, nes už gyvenamąjį namą jiems buvo kompensuota pagal rinkos vertę. Šį jų įsitikinimą dar labiau sutvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nurodymas atlikti žemės sklypo vertinimą. Pareiškėjai tik dėl to nesinaudojo kitais įstatyme numatytais atlyginimo būdais, kadangi visada buvo įsitikinę, kad gaus kompensaciją pagal rinkos vertę.

Alytaus apskrities viršininko administracijos komisija dėl valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2002 m. rugsėjo 14 d. išnagrinėjo papildomus dokumentus ir nustatė, kad buvusi savininkė B. V. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste, turėjo tris žemės sklypus: 0,0350 ha, 0,1519 ha ir 0,0372 ha, kurių bendras plotas – 0,2241 ha ir šių papildomų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti.

Atsižvelgiant į nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus O. M. C. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. V. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste valdytos 0,2241 ha žemės 0,0747 ha dalį, jai nuosavybės teisės į 0,0565 ha priklausančios žemės dalį atkurtos Druskininkų miesto valdybos 1992 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 1, grąžinant natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .

Taip pat atsižvelgiant į nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus J. G. L. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. V. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste valdytos 0,2241 ha žemės 0,0747 ha dalį, P. A. B. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. V. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste valdytos 0,2241 ha žemės 0,0747 ha dalį.

Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92.)-829 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Druskininkuose“ kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas pateikti informaciją, ar šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , yra galimybė pretendentams į buvusios savininkės B. V. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste valdytą žemę grąžinti žemę turėtoje vietoje natūra.

Druskininkų savivaldybės administracija 2014 m. liepos 7 d. raštu Nr. S12-2875-(17.36) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Druskininkuose“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrių bei O. M. C., jog prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , laisvos valstybinės žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra pretendentams turėtoje vietoje, nėra, žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes užimta daugiabučio gyvenamojo namo.

Pareiškėjai O. M. C., J. G. L. ir P. A. B. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. raštais Nr. 50SD-(14.50.92.)-563, Nr. 50SD-(14.50.92.)-564, Nr. 50SD-(14.50.92.)-565, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. raštais Nr. 50SD-(14.50.92.)-1986, Nr. 50SD-(14.50.92.)-1987, Nr. 50SD-(14.50.92.)-1988, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. raštais Nr. 50SD-(14.50.92.)-544, Nr. 50SD-(14.50.92.)-545, Nr. 50SD-(14.50.92.)-546, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštais Nr. 50SD-1579-(14.50.38), Nr. 50SD-1582-(14.50.38), Nr. 50SD-1583-(14.50.38), Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2019 m. spalio 14 d. raštais Nr. 50SD-2025-(14.50.38.), Nr. 50SD-2026-(14.50.38.), Nr. 50SD-2028-(14.50.38.) buvo kviečiami į pretendentų susirinkimus, kuriuose piliečiai pagal patvirtintą eilę turėjo teisę rinktis naujus žemės sklypus.

Pareiškėjai 2015 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. lapkričio 26 d. naujų žemės sklypų, skirtų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, pasirinkimo pagal eiliškumą susirinkime atsisakė rinktis siūlomus naujus žemės sklypus.

Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. naujų žemės sklypų, skirtų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, pasirinkimo pagal eiliškumą susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 26 d. vykusio susirinkimo metu pareiškėjai O. M. C., J.G. L., P. A. B. trečią kartą nepasirinko jiems siūlomų naujų žemės sklypų, atsisakė rinktis sklypus motyvuodami, jog suformuoti žemės sklypai nėra lygiaverčiai buvusios savininkės valdytai žemei, pageidavo gauti piniginę kompensaciją rinkos verte. Šio susirinkimo metu pareiškėjai buvo informuoti, jog ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio susirinkimo dienos jie gali išreikšti valią dėl neatlygintinai perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste gavimo.

Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjams kompensuojamos pinigų sumos apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 38 punkte numatyta, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

Pareiškėjai O. M. C., J. G. L. ir P. A. B. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. raštais Nr. 50SD-(14.50.92.)-563, Nr. 50SD-(14.50.92.)-564, Nr. 50SD-(14.50.92.)-565, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. raštais Nr. 50SD-(14.50.92.)-1986, Nr. 50SD-(14.50.92.)-1987, Nr. 50SD-(14.50.92.)-1988, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. raštais Nr. 50SD-(14.50.92.)-544, Nr. 50SD-(14.50.92.)-545, Nr. 50SD-(14.50.92.)-546, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštais Nr. 50SD-1579-(14.50.38), Nr. 50SD-1582-(14.50.38), Nr. 50SD-1583-(14.50.38), Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2019 m. spalio 14 d. raštais Nr. 50SD-2025-(14.50.38.), Nr. 50SD-2026-(14.50.38.), Nr. 50SD-2028-(14.50.38.) buvo kviečiami į pretendentų susirinkimus, kuriuose piliečiai pagal patvirtintą eilę turėjo teisę rinktis naujus žemės sklypus.

Pareiškėjai 2015 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. lapkričio 26 d. minėtų pretendentų susirinkimų metu atsisakė siūlomų naujų žemės sklypų ir Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui 2019 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą išmokėti kompensaciją už likusią neatkurtą buvusios žemės savininkės B. V. B. 0,1676 ha žemės dalį rinkos kaina.

Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 50S-24-(14.50.3.) pareiškėjui P. A. B. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės B. V. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jam priklausančią atkurti 0,0747 ha dalį, kompensuojant pinigais – 830,73 Eur, 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 50S-25-(14.50.3.) pareiškėjai J. G. L. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės B. V. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančią atkurti 0,0747 ha dalį, kompensuojant pinigais – 830,73 Eur, ir 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 50S-26-(14.50.3.) pareiškėjai O.M. C. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės B. V. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančią atkurti 0,0182 ha dalį, kompensuojant pinigais – 202,40 Eur.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.); 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje bei Atkūrimo tvarkos 38 punkte reglamentuota, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

Žemės sklypo atitinkamame mieste vidutinė vertė (pinigų suma) nustatoma vadovaujantis Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 (toliau – ir Tvarka). Šios Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad visuose miestuose žemės sklypo, už kurį piliečiui kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako arba esant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje išvardytoms sąlygoms negauna perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, kompensuojama vidutinė žemės sklypo tame mieste vertė. Tvarkos 2 punkte nurodyta, jog šios Tvarkos 1 punkte nurodyto žemės sklypo 1 aro vidutinę vertę (indeksuotą koeficientu 1,6) sudaro: Vilniuje, Kaune – 222,43 euro; Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 166,82 euro; kituose miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 30 tūkstančių gyventojų, ir rajonų centruose – 139,02 euro; miestuose, kuriuose gyvena nuo 10 tūkstančių iki 30 tūkstančių gyventojų, – 111,21 euro; miestuose, kuriuose gyvena iki 10 tūkstančių gyventojų, – 83,41 euro.