- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-289-806/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10332-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 27 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto bausmę, ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 15 dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 10 dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta likusia 2220,51 Eur bauda ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė su 2220,51 Eur bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. balandžio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuotas A. K. priklausantis automobilis „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 4 d. apie 12.40 val. Vilniaus r., Sužionių sen., Čubelės vs., 102 kelyje, ties Švenčionių rajono riba, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 4 d. 18.02 val., su savimi piniginėje neteisėtai laikė nedidelį kiekį, t. y. 0,052 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino iki tol, kol 2021 m. balandžio 4 d. nuo 18.02 val. iki 18.04 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, šį nedidelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai. A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas I. Manzurovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį ir A. K. paskirti kitą bausmės rūšį – baudą ar areštą, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. A. K. neginčija ir sutinka, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei aktyviai padėjo tyrimą vykdantiems pareigūnams jas išaiškinti.
2.2. Nors teismas nurodė, kad A. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nepažymėjo antrosios BK 59 str. 1 d. 2 p. sudedamosios dalies – „<...> padėjo išaiškinti šią veiką <...>“.
2.3. Nors teismas nurodo, kad A. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau tai vertinant recidyvistas recidyvistui nėra lygus. Nors teismas ir numato, kad pakanka pripažinti, kad asmuo yra recidyvistas ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau A. K. yra ligotas žmogus, priklausantis nuo alkoholio ir jį reikia gydyti, ką šiuo metu supratęs A. K. ir vykdo, o ne siųsti už grotų, tai jam dėl priklausomybės nuo alkoholio nepadės. Teismo ir baudžiamųjų įstatymų, skirtingai nuo necivilizuotų šalių baudžiamųjų įstatymų, uždavinys yra ne tik nubausti, bet ir pataisyti, kam tikrai įkalinimo įstaigoje nebus galimybės.
2.4. Nors iki šių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo jis nebuvo teigiamai charakterizuojamas, tačiau nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo 11 mėnesių ir per tą laikotarpį jis nebuvo baustas administracine ar baudžiamąja tvarka, jo atžvilgiu nepradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Jis aktyviai gydosi nuo priklausomybės ligų savo noru, t. y. dėl ko būtent ir turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti – vairavimas būnant neblaiviam. Specialistų išvados jo atžvilgiu yra teigiamos, jis taisosi ir siekia išvengti priklausomybės nuo alkoholio, ignoruoja narkotines medžiagas.
2.5. Teismas neįvertino, kad nuteistasis taisosi, dirba dviejuose darbuose, kuriuos aktyviais veiksmais pats susirado, o nesuteikė jam Užimtumo tarnyba. Turi išlaikytinių, kuriems kas mėnesį teikia išlaikymą, bendrauja su išlaikytiniais, dalyvauja pagal galimybes jų auklėjime. Nors ir su buvusia sutuoktine yra išsituokęs, tačiau santykiai su buvusia šeima yra geri, šilti ir draugiški, bendrauja su buvusia šeima.
2.6. Nors teismas nurodo, kad bausmės tikslai pagal BK 41 str. 2 d. bus pasiekti skyrus A. K. tik realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau minimame straipsnyje nurodomi tik bausmės paskyrimo tikslai, o ne bausmės rūšis, kad jam turi būti skirtas laisvės atėmimas.
2.7. Atsižvelgiant į baudžiamųjų veikų padarymo pobūdį ir aplinkybes (pirmoji Velykų diena), jų pavojingumą – nesunkus tyčinis nusikaltimas, praėjus daugiau nei pusei metų po probacijos panaikinimo, atsižvelgiant šiuo metu į nuteistojo asmenybę ir jo aktyvų norą taisytis, į esamų išlaikytinių skaičių ir norą dalyvauti jų auklėjime ir bendravime su jais, šioje konkrečioje situacijoje teismas galėjo apsiriboti bauda ar areštu, kas šių straipsnių sankcijose taip pat numatyta, nes nuteistasis nėra pavojingas visuomenei, taisosi, o kita vertus, jį įkalinus, turės būti išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais. Būdamas laisvėje duotų daugiau naudos, nei izoliuotas nuo visuomenės ir jos išlaikomas. Be to, A. K. dirba dviejuose darbuose ir pilnai gali susimokėti teismo paskirtą baudą už nusikalstamų veikų padarymą.
2.8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mano, kad teismas pasielgė per griežtai skirdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Mano, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir elgesį po nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam turėtų būti skirta kita bausmės rūšis – bauda ar areštas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. K. gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
1. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. K. apylinkės teismo paskirta bausme (bausmės rūšimi), kita nuosprendžio dalis neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
2. Baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
3. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už asmens padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
4. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacines nutartis Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
5. Byloje nustatyta, kad A. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo nuteistojo padarytos veikos pavojingumą. Taip pat A. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
6. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam A. K. griežčiausias sankcijose numatytas laisvės atėmimo bei arešto bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
7. Įvertinus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, matyti, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę atsižvelgta į visas nuteistąjį charakterizuojančias ir bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, nuteistojo kaltės formą – A. K. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika transporto eismo saugumui priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga laikytinas baudžiamuoju nusižengimu (BK 12 straipsnis). A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo nėra.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino ir tai, kad A. K. anksčiau teistas tris kartus, du kartus teistas už tos pačios rūšies nuskalstamos veikos – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, naujas nusikalstamas veikas 2021 m. balandžio 4 d. padarė praėjus mažiau kaip 1 metams po to, kai jis buvo išbrauktas (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iš probuojamųjų asmenų sąrašo kaip atlikęs bausmę po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nuteistasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nurodytos aplinkybės rodo, kad A. K. turi priklausomybę nuo alkoholio (apie gydymą nuo minėtos priklausomybės nurodoma ir apeliaciniame skunde), aktualias nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, jis taip pat neteisėtai disponavo narkotine medžiaga metamfetaminu, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
9. Spręsdamas dėl bausmės rūšies nuteistajam parinkimo, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. K. nebuvo sumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2259,60 Eur baudos, bauda neišieškota, taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. nemokėjo ir paskirtų nedidelių baudų už padarytus administracinius nusižengimus, taigi baudos bausmė nebuvo efektyvi priemonė siekiant bausmei keliamų tikslų. Taip pat ir paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, jos vykdymą atidedant, neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste nebuvo jokio pagrindo spręsti apie švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir arešto bausmė už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skyrimą.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nelaikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
11. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi šiuo atveju numatyti du alternatyvūs atsakomybę lengvinantys pagrindai: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės buvo aiškios, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taigi nebuvo reikalingas papildomas padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimas ar joje dalyvavusių asmenų nurodymas. Kita vertus, net ir nustačius, kad A. K. padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą vieką, tai jo atsakomybės dar labiau nepalengvintų, kadangi, kaip minėta, minėti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti atsakomybę lengvinantys pagrindai yra alternatyvūs ir pakanka bent vieno iš jų atsakomybei lengvinti, kas šiuo atveju nustatyta.
12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmė nepadės pataisyti nuteistojo, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vienas esminių bausmės vykdymo tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato bausmės tikslų visetą, be kita ko, ir siekį sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas); nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas); atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas); užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl turi būti siekiama visų šių tikslų realizavimo. Kaip minėta, A. K. už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui yra teisiamas jau trečią kartą. Taigi, sprendžiant dėl bausmės nuteistajam taikymo, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, bet, be kitų minėtų bausmės tikslų, ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriamos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir A. K. asmenybę, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
13. Pažymėtina, jog teismas teigiamai vertina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. K. aktyviai savo noru gydosi nuo priklausomybės, laikotarpiu nuo nusikalstamų veikų padarymo nebaustas administracine ar baudžiamąją tvarka, dirba keliuose darbuose, turi išlaikytinių, kuriuos išlaiko ir dalyvauja jų auklėjime, tačiau nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, jomis remiantis nėra pagrindo lengvinti nuteistojo atsakomybės. Aplinkybė, kad A. K. turi du nepilnamečius vaikus ir juos išlaiko, o žmona turi ribotas pajamas, nesulaikė A. K. nuo pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo, taigi jis pats šios aplinkybės nelaiko svarbia. Taip pat, nors skunde nurodoma, kad A. K. dirba keliuose darbuose ir galėtų sumokėti paskirtą baudą, tačiau jis nebuvo sumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, taip pat administracinių nuobaudų, taigi nėra pagrindo spręsti, kad baudos bausmė būtų tinkama priemonė baudžiamajai atsakomybei realizuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmes, įvertino veikas apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir tinkamai individualizavo A. K. taikytiną bausmės rūšį ir jos dydį.
14. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistajam paskirtos bausmės – adekvačios ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.