- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- Ik-904-629/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00084-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Liuda Arlauskienė, Nijolė Šidagienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, I. R.
- Trečiasis asmuo
- I. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Juozas Šeškevičius
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės, Nijolės Šidagienės,
dalyvaujant pareiškėjos 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovams D. J. ir advokatui Juozui Šeškevičiui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaukaitei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei I. R. dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 2.3-3509-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.), pardavimo I. R.“ (toliau – ir Įsakymas).
Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-3509-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v.), pardavimo I. R.“, kuriuo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, taip pat nustatyta, jog iš 3101 kv. m ploto žemės sklypo 17 kv. m dalis priklauso I. R., o 3084 kv. m dalis yra valstybinė žemė, 17 kv. m sklypo dalis parduodama I. R. bei pavesta patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, jog skundžiamas įsakymas buvo atsiųstas 2009 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. S18-1231 ir gautas 2009 m. gruodžio 14 d.
Skunde taip pat nurodė, jog minėtame 3101 kv.m žemės sklype (buvęs kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvęs adresas (duomenys neskelbtini) a) pastatyti bei įrengti požeminiai 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių garažai ir susikūrusi bei įregistruota ši bendrija.
Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 2334-01 buvo nustatyta kita speciali žemės sklypo naudojimo paskirtis (garažams eksploatuoti). Iš 2009 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. S18-1231 ir 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-3509-(01) pareiškėja sužinojo, kad pakeista jos naudojamo ir garažų užimto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, nustačius, jog yra kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, ir kad šio sklypo, kurio pakeista naudojimo paskirtis, dalis (17 kv. m) parduodama I. R.
Pareiškėjos teigimu, skundžiamu įsakymu pakeitus tikslinę žemės sklypo paskirtį pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/01-40, 19 ir 19.1 p. sklype tapo galimos naujos statybos, nors sklype yra pastatyti ir eksploatuojami požeminiai dviejų aukštų garažai.
Šalies argumentai
Pasak pareiškėjos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.7 p., šių Taisyklių 14.5 p. bei žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 2.2 p. nustato, kad parduoti statiniams priskirtus žemės sklypus, keisti šių sklypų tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį galima tik sudarius detaliuosius planus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p., 19, 20, 21, 22 str. detalieji planai turi būti rengiami ir suderinti nustatyta tvarka.
Pareiškėja pažymėjo, jog iš Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-3509-(01) matyti, jog jis negrindžiamas jokiu nustatyta tvarka suderintu ir patvirtintu teritorijos detaliuoju planu, su 415-ąja garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ar jos nariais toks dokumentas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, nederintas. Tad, skundžiamu įsakymu pakeitus žemės sklypo, kuriame eksploatuojami požeminiai garažai, naudojimo tikslinę paskirtį, būdą bei pobūdį ir dalį sklypo su pakeista paskirtimi parduodant fiziniam asmeniui, esmingai pažeisti pareiškėjos, jos narių interesai, kadangi pažeista 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.1-2.7 p., juo patvirtintų Taisyklių 2 p., išsipirkti žemės sklypą garažams eksploatuoti. Tad, anot pareiškėjos, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-3509-(01) šį teisės aktų numatytą išsipirkimą padarė neįmanomą.
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 1 p., 1.10 p. nuo 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija likviduota, o pagal 5.2 p. iškilus ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šio nutarimo 5.2 ir 5.3 p. nenumatytuose kituose ginčuose dėl apskričių viršininkų (apskričių viršininkų administracijų) sprendimų atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) atstovauja tos institucijos, kurios atlieka šias funkcijas po apskričių viršininkų administracijų likvidavimo (5.4 p.), todėl 2010 m. rugsėjo 15 d. protokoline nutartimi buvo pakeistas atsakovas, t. y. iš bylos proceso pašalinta Vilniaus apskrities viršininko administracija, vietoj jos įtraukiant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 135-137), tokiu būdu visi veiksmai, atlikti procese iki Vilniaus apskrities viršininko administracijos dalyvavimo, yra privalomi Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (LR ABTĮ 55 str. 2 d.)) atsiliepime (b. l. 105-107) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, jog 415-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkei D. J. apie Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 2.3-3509-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v.) pardavimo I. R.“ buvo pranešta 2009 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. S18-1231, tad, atsakovės manymu, pareiškėjos skundas dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, nes jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gruodžio 11 d.
Atsakovės teigimu, pagal LR ABTĮ 57 str., proceso šalys privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Tačiau skunde nėra pagristų įrodymų, kuriais remiantis reikėtų tenkinti pareiškėjos reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2.3-1629-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“ pripažino pasibaigusia valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą su 415-ąja garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Šio įsakymo pagrindu 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai. Pasak atsakovės, pareiškėja neįrodo ir nepateikia dokumentų arba faktų, kurie patvirtintų, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė pareiškėjos teises.
Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 p., šalių susitarimu, yra numatyta galimybė, remiantis detaliuoju planu, pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, tačiau toks sprendimas turi būti priimtas garantuojant viešąjį interesą. Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-3509-(01), kuriuo yra tik patikslinama valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, be to, žemės sklypas nėra niekam išnuomotas.
Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-3509-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v.) pardavimo I. R.“ neteko galios, kadangi I. R. per įsakymo 7 p. nustatytą terminą neįvykdė 5.1 įsakymo papunktyje nurodytų įpareigojimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – atsiliepime (b. l. 111-115) pareiškėjos skundą prašė išnagrinėti ir priimti sprendimą atižvelgiant į atsiliepime pateiktus argumentus. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėja ginčydama administracinį aktą – skundžiamą įsakymą, nenurodo jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. numatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 415-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nėra žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkė, nes vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2.3-1629-(01) Žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią 415-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai buvo išnuomotas 3101 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nutraukta.
Pagal LR ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p. ir 57 str. 4 d. pareiškėjai tenka pareiga įrodyti skundo pagrindą, t. y. jog skundžiamas įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymui Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pagrindiniai pareiškėjos argumentai dėl to, jog Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3509-(01) žemės sklypo naudojimo tikslinės paskirties, būdo bei pobūdžio pakeitimas, žemės sklypo su pakeista tiksline naudojimo paskirtimi, būdu bei pobūdžiu dalies pardavimas pažeidžia 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių teisę, numatytą LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.1-2.7 p., juo patvirtintų Taisyklių 2 p., išsipirkti žemės sklypą garažams eksploatuoti, yra tokie, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-3509-(01) negrindžiamas jokiu nustatyta tvarka suderintu ir patvirtintu teritorijos detaliuoju planu.
Nurodė, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį apibrėžė taip: žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje (2 str. 50 p.); žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika (2 str. 51 p.). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija 2 str. 56 ir 57 p. analogiškai apibrėžia šiuos terminus. Analogiškai šios sąvokos yra apibrėžiamos ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, ginčijamo įsakymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 str. 4 p. numatė, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p. numatyta, kad detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos); 2 str. 32 p. teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Taigi, pasak atsakovės, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis yra privalomas detaliojo plano sprendinys. Šie sprendiniai gali būti keičiami tik detaliuoju planu, atsižvelgiant į detaliojo teritorijų planavimo uždavinį detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus (19 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 str. apibrėžiamas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas ir žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis priskiriamas prie privalomų detaliojo plano sprendinių. Detalusis planas yra ypatingas teritorijų planavimo dokumentas, detalizuojantis aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju ginčo teritorijoje nėra detalaus plano. Šioje teritorijoje galioja 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas (skelbiamas viešai www.vilnius.lt). Pagal Bendrąjį planą ginčo sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos zoną, pagal kurią numatytos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai. Bendrajame plane numatyti galimi šios žemės paskirties naudojimo būdai pagal kitą paskirtį: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendro naudojimo teritorijos. Taigi Bendrajame plane yra numatyti tik galimi žemės sklypo naudojimo būdai. Konkretus būdas yra nustatomas detaliuoju planu, tikslinant aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentą.
Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtis kita (kitai specialiai paskirčiai). Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3509-(01) patikslino, kad valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos.
Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija, pagal kurią inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypo naudojimo būdas yra nustatomas visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, inžinerinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijoje, o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų ir statybos žemės sklypo naudojimo pobūdis yra nustatomos žemės sklypuose, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime, be kita ko, nurodė jog kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, pagal kurių 2.2 p. asmenys gali įsigyti žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų). Žemės sklypai prie garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus arba pagal žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 p. numatyta, jog pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą.
Tretysis suinteresuotas asmuo – I. R. – atsiliepime (b. l. 103) pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėja skundą padavė praleidus naikinamąjį terminą skundui paduoti. Pareiškėja apie skundžiamą aktą sužinojo dar 2008 m. rudenį, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo pareiškėją apie I. R. prašymą išpirkti dalį žemės sklypo.
I. R. nurodė, jog elgėsi sąžiningai, sklypo dalį naudoja, apmokėjo už žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 2.3-3509-(01).
Pažymėjo, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjos teisių nepažeidžia, sklypo paskirtis nepakeista, o tik patikslinta, nurodant žemės naudojimo pobūdį. Tokiam patikslinimui detaliojo planavimo nereikia.
Bendrija atstovauja narių interesus, todėl bendrijos teisės negali būti pažeistos. Bendrijos narių pretenzijų nėra ir negali būti, kadangi kiekvienas iš narių turi teisę į naudojamo sklypo dalį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovas advokatas Juozas Šeškevičius prašė tenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (b. l. 144-149). Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3509-(01) pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 22 str. 1 d. 3-4 p., kadangi turi būti rengiamas detalusis planas, taip pat ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Skundo padavimo terminas nėra praleistas, kadangi pareiškėja apie skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 2.3-3509-(01) sužinojo tik 2009 m. gruodžio 14 d., o skundas paduotas 2010 m. sausio 14 d.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovė D. J. prašė tenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (b. l. 144-149). Papildomai paaiškino, kad 2009 m. vasario 5 d. jokių pranešimų iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos negavo.
Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaukaitė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 144-149). Papildomai paaiškino, jog ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3509-(01) nebuvo pakeista žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtis, ji tokia ir išliko, o tik patikslintas pavadinimas pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą. 1997 m. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu, kai buvo nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis, dar negaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“. Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu, kurio pareiškėja neskundė. Ginčijamo įsakymo 2 p. yra nurodyta, kad žemės sklypo dalis, kuri reikalinga garažų eksploatacijai yra valstybinė žemė.
Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo I. R. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 144-149). Papildomai paaiškino, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas, žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta ir negalioja. 415-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija neturi teisės į žemės nuomą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260, tokias teises turi tik kiekvienas iš bendrijos narių. Žemės paskirtis nebuvo keičiama. Skundžiamas įsakymas netrukdo eksploatuoti garažų. Prašė priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pastatyti požeminiai garažai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) priimti naudoti 1996 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės aktu (b. l. 9-10, abi lapo pusės). Garažo 1G2b, bendras plotas 3326,08 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje) techninės apskaitos bylos kopija (b. l. 91, antra lapo pusė – 97, abi lapo pusės) patvirtina, jog šio garažo valdytojas 1996 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo pareiškėja ir jos valdoma dalis – 3326,08 kv.m. VĮ Registrų centro 2009 m. balandžio 20 d. duomenys (b. l. 53-58, abi lapo pusės) patvirtina, jog pastate, kurio paskirtis garažų, 1G2b, bendras plotas 3326,08 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 109 boksai, kurie nuosavybės teise priklauso 127 savininkams.
415-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija įregistruota 1995 m. spalio 23 d., tai patvirtina įstatai ir registravimo pažymėjimas (b. l. 5-7, 8).
Vilniaus miesto valdyba 1996 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2092V nustatė, kad 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos požeminių garažų (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini)) sklypas yra 3101 kv. m dydžio bei leido išnuomoti žemės sklypą 99 metams (b. l. 11).
1997 m. gegužės 30 d. 415-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą su prašymu išnuomoti 3101 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 98).
1997 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija įsakymu Nr. 2334-01 įsakė išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams 415-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 3101 kv. m žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini)) bei nustatė, kad žemės sklypas naudojamas kitai specialiai paskirčiai (garažams eksploatuoti) (b. l. 12).
1997 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 415-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai išnuomota 3101 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) ne aukciono tvarka 99 metams, kurioje nurodyta, kad jos žemė išnuomojama kitai specialiai paskirčiai (garažams eksploatuoti) (b. l. 82). Žemės sklypas ir jo ribos nurodytos žemės sklypo plane (b. l. 85). 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filiale (b. l. 80-81) pagal 1998 m. sausio 21 d. prašymą (b. l. 87, antra lapo pusė).
Byloje pateikti duomenys, jog pareiškėja mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už 3101 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2009 m. (b. l. 13).
2008 m. sausio 14 d. I. R. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (b. l. 78) prašydamas parduoti jam dalį žemės sklypo, esančio prie jam priklausančio garažo adresu (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. I. R. nėra 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys, tai patvirtina bendrijos pirmininkės 2009 m. lapkričio 16 d. sudarytas bendrijos narių sąrašas Nr. 18 (b. l. 26-29).
Faktą, kad garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso I. R. patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 75, antra lapo pusė, 63), garažo techninis pasas (b. l. 79), VĮ Registrų centro 2009 m. balandžio 20 d. duomenys (b. l. 53, antra lapo pusė – 58, pirma lapo pusė). 2008 m. birželio 19 d. I. R. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė papildomus dokumentus dėl žemės sklypo dalies pirkimo (b. l. 74, 75).
2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (31)-1.2-4303-(3.31) (b. l. 65, antra lapo pusė) Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo 415-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, kad į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kreipėsi fizinis asmuo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies pirkimo. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso statiniai valstybinės žemės sklype, žemės sklypo dalys apskaičiuojamos proporcingai kiekvienam bendraturčiui priklausančioms pastatų (patalpų) dalims, bendrija turi kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, patikslinant 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą. Nurodė, jog kitu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 str. 1 d. 3 p. minėta nuomos sutartis su 415-aja garažų statybos ir eksploatavimo bendrija bus nutraukta prieš terminą.
2009 m. vasario 5 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-1629-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“ (b. l. 61, antra lapo pusė, 65) pripažino pasibaigusia valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą su 415-aja garažų statybos ir ekploatavimo bendrija.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. S18-179 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą informuodamas, jog 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinė žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta su 415-ąja garažų statybos ir ekploatavimo bendrija, pripažinta pasibaigusia ir prašydamas išregistruoti ją iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 64, antra lapo pusė).
2009 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra duomenų apie su 415-ąja garažų statybos ir eksploatavimo bendrija sudarytą 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64), todėl laikytina, jog minėta sutartis buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Tą faktą patvirtina ir 2010 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 21).
Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3509-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilniaus m. k.v.), pardavimo I. R.“ (b. l. 16-17, 73, abi lapo pusės), vadovaudamasis įsakyme nurodytais teisės aktais bei tenkindamas I. R. 2008 m. sausio 14 d. ir 2008 m. birželio 19 d. prašymus, patikslino, kad valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos; nustatė, kad savininkams (naudotojams) priklauso tokios 3101 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., kurio ribos žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-4, dalys, apskaičiuotos proporcingai kiekvienam bendraturčiui priklausančioms pastatų (patalpų) dalims: I. R. – 17 kv.m, valstybės žemė – 3084 kv.m; nutarė parduoti I. R. 17 kv.m valstybinės žemės sklypo dalį. Taip pat įsakyme nurodyta, jog I. R. nesumokėjus į Vilniaus apskrities viršininko administracijos nurodytą sąskaitą 441 Lt per vieną mėnesį nuo įsakymo įteikimo dienos, laikyti, jog įsakymas netenka galios.
I. R. apie Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 2.3-3509-(01) buvo informuotas 2009 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S20-1565 (b. l. 23).
2009 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja, vadovaudamasi 2009 m. vasario 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1629-(01), kuriuo buvo pripažinta pasibaigusia 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties sudarymo su 415-ąja garažų statybos ir ekploatavimo bendrija (b. l. 62).
Nustatyta, kad pareiškėja apie Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. priimtą įsakymą Nr. 2.3-3509-(01) buvo informuota 2009 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S18-1231 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 14-15), kuriuo buvo atsakyta į 2009 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjos prašymą bei paaiškinta, kad patikslinta valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis bei, kad atsakovė įsakymo dėl valstybinės žemės išnuomojimo 415-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai projektą galėtų rengti tik įregistravus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 2.3-3509-(01) bei pasiūlyta pareiškėjai atsiskaityti už kadastro duomenų patikslinimą. Pareiškėja minėtą 2009 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. S18-1231, 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 2.3-3509-(01) ir kitus priedus gavo 2009 m. gruodžio 14 d., tai patvirtina pašto siuntos vokas (b. l. 19). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja nepraleido skundo padavimo administraciniam teismui termino bei atsakovės argumentai šiuo aspektu vertintini kritiškai.
Pažymėtina, kad 2010 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S18-18 „Dėl duomenų pateikimo“ pareiškėjos atstovą advokatą Juozą Šeškevičių informavo, jog žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis su I. R. nepasirašyta (b. l. 22), tačiau, teismo vertinimu, pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymas dar nereiškia, kad tretysis suinteresuotas asmuo I. R. neįvykdė ginčijamo Įsakymo 5.1 p. nurodytų įpareigojimų ir, kad ginčijamas Įsakymas, jame įtvirtinto 7 p. pagrindu, turėtų būti laikomas netekusius galios, nes tokių duomenų byloje nėra.
Be to, atsakovės žemės pirkimo – pardavimo sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu I. R. nesudarymas gali būti įtakotas ir pačios pareiškėjos, nes 2010 m. sausio 12 d. pareiškėja, atsakydama į 2009 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. S18-1231, nurodė, jog 415-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nesutinka mokėti už žemės sklypo, esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimą (b. l. 50), o atsakovė lėšų šiam veiksmui atlikti taip pat neturi (b. l. 14-15, 67-68).
Pažymėtina, kad pagrindiniai pareiškėjos argumentai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3509-(01) žemės sklypo naudojimo tikslinės paskirties, būdo bei pobūdžio pakeitimas, žemės sklypo su pakeista tiksline naudojimo paskirtimi, būdu bei pobūdžiu dalies pardavimas pažeidžia 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių teisę, numatytą LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.1-2.7 p., juo patvirtintų Taisyklių 2 p., išsipirkti žemės sklypą garažams eksploatuoti, yra tokie, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2.3-3509-(01) negrindžiamas jokiu nustatyta tvarka suderintu ir patvirtintu teritorijos detaliuoju planu, taip pat priimtas sprendimas nederintas su 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) redakcija žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį apibrėžė taip: žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje (2 str. 50 p.); žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika (2 str. 51 p.). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija 2 str. 56 ir 57 p. analogiškai apibrėžia šiuos terminus. Analogiškai šios sąvokos yra apibrėžiamos ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 4 p. (redakcija galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) nustatė, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p. nustato, kad detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos); 2 str. 32 p. teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Taigi, teismo vertinimu, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis yra privalomas detaliojo plano sprendinys. Šie sprendiniai gali būti keičiami tik detaliuoju planu, atsižvelgiant į detaliojo teritorijų planavimo uždavinį detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus (TPĮ 19 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 str. apibrėžiamas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas ir žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis priskiriamas prie privalomų detaliojo plano sprendinių. Detalusis planas yra ypatingas teritorijų planavimo dokumentas, detalizuojantis aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtis kita (kitai specialiai paskirčiai) (b. l. 21, 64, 76-77). Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2.3-3509-(01) patikslino, kad valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu 2005 m. sausio 20 d. Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ patvirtino Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį. Iš šio teisės akto 19 p. matyti, kad inžinerinės infrastruktūros teritorijos (žemės sklypo naudojimo būdas) yra visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, inžinerinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos, o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (žemės sklypo naudojimo pobūdis) – tai žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtintoje Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje yra įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl žemės sklypų naudojimo būdo bei pobūdžio.
Tuo tarpu tokio žemės naudojimo būdo bei pobūdžio koks buvo įtvirtintas 1997 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 2334-01 2 p., t.y., kad žemės sklypas naudojamas kitai specialiai paskirčiai (garažams eksploatuoti) nebeliko, o iš aukščiau išdėstyto matyti, kad susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (žemės sklypo naudojimo pobūdis) reiškia žemės sklypus, kuriuose, be kita ko, yra esamos arba numatomos statyti automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės).
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo teritorijoje galioja 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas (skelbiamas viešai www.vilnius.lt), tuo tarpu, detaliojo plano ginčo teritorijoje nėra. Pagal Bendrąjį planą ginčo sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos zoną, pagal kurią numatytos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai. Bendrajame plane numatyti galimi šios žemės paskirties naudojimo būdai pagal kitą paskirtį: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendro naudojimo teritorijos. Taigi Bendrajame plane yra numatyti tik galimi žemės sklypo naudojimo būdai. Konkretus būdas yra nustatomas detaliuoju planu, tikslinant aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentą.
Pažymėtina, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 2.2 p. asmenys gali įsigyti žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų). Žemės sklypai prie garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus arba pagal žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 p. numatyta, jog pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą.
Taigi, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovės bei trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija, kad atsakovė tik patikslino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo būdą bei pobūdį, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą po 1996 metų, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.
Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymui Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, todėl pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą.
2010 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo I. R. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 135-137), pateikė 2010 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitą Serija RHA Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaitą – faktūrą RT Nr. 10 (b. l. 133, 134) bei išrašą, kad UAB „RHETOR“, be kita ko, vykdo teisinę veiklą (b. l. 143), kurie prijungti prie bylos medžiagos.
LR ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. LR ABTĮ 44 str. 5 d. yra reglamentuota, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 d. nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, apginant trečiojo suinteresuoto asmens teises. Vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 6 d., tokiu atveju pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 d. nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 str. 2 d. nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios rekomendacijos buvo patvirtintos LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).
Byloje tretysis suinteresuotas asmuo I. R. pateikė įrodymus, kad už teisines konsultacijas, susipažinimą su pareiškėjo, bendraatsakovo pateiktais teismui dokumentais sumokėjo 800 Lt, o už atsiliepimo parengimą 300 Lt (b. l. 133-134). Teismo posėdžių metu tretysis suinteresuotas asmuo I. R. savo interesus atstovavo pats (b. l. 135-137, 144-149).
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų paskaičiavimą bei jų pagrindimą (LR ABTĮ 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas teismas neturi pagrindo jas priteisti.
Teismo vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens I. R. pateikti dokumentai pagrindžia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo surašymo, tačiau nurodytą išlaidų dydį, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei specialių žinių reikalingumą, teismas vertina kritiškai. Teismo vertinimu, taip pat vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, protingos išlaidos pateikto atsiliepimo (b. l. 104) surašymui bei susipažinimui su pateiktais dokumentais sudaro 200 Lt, todėl jos ir priteistinos iš 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos trečiojo suinteresuoto asmens I. R. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos 415-osio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens I. R., g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (LT – 01105), naudai 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos 415-osio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, į. k. 224877020, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (LT – 06304).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.