- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-129-50/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) atstovo P. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. balandžio 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-04-22 į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo P. P. , prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį. Pareiškimas buvo motyvuojamas tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. S. pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. bei 2009-01-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartį per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalėjo bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, antspaudą ir turtą pagal finansinę atskaitomybę, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-03-31 raštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. S. dėl turto ir dokumentų perdavimo, tačiau pastarasis reikalaujamų dokumentų ir turto neperdavė, todėl turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-04-22 nutarimu buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė nutarime nurodė, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-06 nutartis Nr. 2K-47/2009) BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma besąlygiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto. Teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas, pirmiausia, yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė, numatyta dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, turi būti taikoma tik išnaudojus visas civiline ir administracine tvarka numatytas galimybes ir priemones. Prokurorė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą. Prokurorės manymu, Įmonių bankroto įstatyme yra numatytos priemonės, padedančios užtikrinti 2009-01-16 Klaipėdos apygardos teismo nutarties įvykdymą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-19 nutartimi atmetė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens P. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-22 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pritardamas prokurorės išvadai, jog BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma besąlygiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, o teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas, pirmiausia, yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys ir baudžiamoji atsakomybė, numatyta dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, turi būti taikoma tik išnaudojus visas civiline ir administracine tvarka numatytas galimybes ir priemones. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. būtų pritaikyta Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nustatyta procesinė poveikio priemonė. Teismo manymu, dėl teismo nutartimi nustatytos pareigos nevykdymo pirmiausia kyla administracinė ar civilinė, tačiau ne baudžiamoji atsakomybė.
Šalies argumentai
UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo P. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-19 nutartį ir nurodo, kad 2009-04-20 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė minimalius galimo nusikaltimo požymius, t. y. tai, kad buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. S. nevykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. BPK 2 str. numatyta, kad prokuroras kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. įtvirtinta, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti tik tuomet, kai pareiškime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens P. P. nuomone, šiuo atveju yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo skunde nurodytų motyvų, nutartyje nėra teisinės šių motyvų analizės. Pažymi, kad buvusio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str., sudėtis, nes jis iki šiol nėra įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bankrutavusios įmonės dokumentų ir turto. Ši įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo nutartis, nesusijusi su bausme, atitinka BK 245 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties dalyką. Pareiškėjo manymu, A. S. tyčia, sąmoningai nevykdo teismo nutarties, nesusijusios su bausme, todėl jo veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pareiškėjas nesutinka, kad tarp Baudžiamojo kodekso ir bankroto įstatymo normų yra konkurencija ir abu įstatymai nustato atsakomybę už tuos pačius veiksmus, mano, kad nagrinėjami visuomeniniai santykiai savo prigimtimi neturi jokio ryšio su baudžiamuoju įstatymu. P. P. nuomone, BK 245 str. ir ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustato skirtingas atsakomybės rūšis, kurios viena kitos nepaneigia ir nėra vienodos. Pažymi, kad BK 245 straipsniu siekiama užtikrinti, saugoti teisingumo sistemos normalų funkcionavimą, o ĮBĮ 10 straipsnio nustatyta tvarka teismas gali asmeniui taikyti procesines poveikio priemones už jo procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, siekiant užtikrinti privalomą teismo nutarties vykdymą. Nurodo, kad pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. teismas gali, bet neprivalo skirti atsakovo atstovui už jo procesinių pareigų nevykdymą iki 10 000 Lt dydžio baudą, o BK 245 str. įtvirtinta formali nusikalstamos veikos sudėtis, kuri realizuojama nuo neteisėto neveikimo pradžios, ir prokuroras neturi jokios diskrecijos teisės dėl šio straipsnio taikymo. Pareiškėjo nuomone, tarp BK 245 str. ir ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. konkurencijos nėra, šios įstatymų normos skirtingos savo prigimtimi ir paskirtimi, todėl asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 str. netrukdo taikyti jam ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatytą procesinę poveikio priemonę – baudą. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad A. S. savo veiksmais daro didelę žalą įstatymo saugomam interesui užtikrinti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą, dėl to paneigiamas nutarties privalomumas ir trukdoma UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procesui, nes bankroto administratoriui neperdavus dokumentų, užsitęsia bankroto procedūrų vykdymas, negalima nustatyti įmonės turto bei pajamų, patvirtinti finansinių reikalavimų, išanalizuoti, ar nėra sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus. P. P. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad BK 245 str. ir procesinių normų reglamentuojančių baudos skyrimą klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007, publikuotoje 2008 m. Teismų praktikoje Nr. 28, todėl šiuo išaiškinimu yra privalu remtis. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi už įpareigojimo nevykdymą A. S. paskyrė 5 000 Lt baudą, tačiau dokumentai vis dar nėra perduoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Aukštesniojo teismo nuomone, motyvai, kuriais remdamasi ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-22 nutarimo panaikinimo, yra pagrįsti.
BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika, darytina išvada, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).
Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi teisės principu, kuris teigia, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą (ultima ratio). Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks visuomeninių santykių apsaugos diferencijavimas yra visapusiškai naudingas: pirma, didinama galimybė spręsti klausimus įvairiose teisės šakose nustatytomis normomis, antra, siaurinamas pačių griežčiausių baudžiamosios teisės represinių priemonių panaudojimas. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė, numatyta dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, turi būti taikoma tik išnaudojus visas civiline ir administracine tvarka numatytas galimybes ir priemones.
Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo nuomone, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Kartais baudžiamasis procesas negali būti užbaigtas tokiu rezultatu.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-04 nutartimi buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. S. paskyrė 5000 Lt baudą, todėl yra galimybė, kad teismo sprendimas bus įvykdytas taikant Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nustatytą procesinio poveikio priemonę.
Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai neleidžia abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Todėl atsižveldamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) atstovo P. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.