Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, kurios faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016-02-07 13.00 val iki 2016-02-08 7.30 val., būdama bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), pateko į bendrabučio vedėjos T. B. kabineto vidų, kur radusi kabinete buvusio seifo raktą, jį atrakino ir iš vidaus pagrobė 400 eurų grynųjų pinigų, po ko nuėjo į bendrabučio kambarį Nr. 2, iš kurio pagrobė T. B. priklausantį turtą, o būtent: rudeninius batus – 60 eurų vertės, dirbtinio kailio striukę – 50 eurų vertės, šilkinį šaliką – 20 eurų vertės, palaidinę – 20 eurų vertės, liemenėlę – 10 eurų vertės, 3 vnt. apatinių kelnaičių – 10 eurų vertės, iš kambaryje buvusios rankinės – 600 eurų grynųjų pinigų, auksinius auskarus su bespalviu akmenuku – 200 eurų vertės, auksinį žiedą – 100 eurų vertės, t. y., patekusi į patalpą pagrobė svetimą, T. B. priklausantį 1470 eurų vertės turtą.

Kaltinamoji J. J. apklausiama teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl vagystės prisipažįsta, tačiau to tikrai nebūtų padariusi. Buvo namuose, bendrabučio kambaryje ir jai paskambino brolis, kuris paprašė paskolinti pinigų, kadangi jo dukra serga epilepsija ir reikia ją vežioti į Santariškių klinikas. T. B. tuo metu buvo išvažiavusi ir ji pagalvojo, jog iki ryto spės šiai atiduoti pinigus. Pasiėmė pinigus, batus, paltuką. Pinigus pasiėmė iš užrakinto seifo, kadangi T. B. ja pasitikėjo, kartais palikdavo prižiūrėti, tad ji žinojo, kur yra seifo raktas. Kambaryje Nr. 2 T. B. jai leidusi pagyventi, kol susiras darbą. Dabar tiksliai nelabai prisimena, bet atrodo, kad šaliko ir palaidinės neėmė. Buvo susinervinusi, šoke dėl brolio vaiko, gali būti, kad ir paėmė, bet tikrai neprisimena. Auksinių žiedų bei auskarų jai tikrai nereikėjo. 360 eurų sumą iš seifo tikrai paėmė. Santykiai su T. B. buvo labai geri, visada padėdavo, ištiesė pagalbos ranką. Paėmė pinigus, su broliu buvo susitarę susitikti stotyje. Su broliu buvo susitarę, kad iš karto važiuoja į ligoninę, o ryte jis jai grąžins visus pinigus. Valandą laiko pralaukė, bet brolio taip ir nesulaukė, bandė skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Susinervino, nuėjo į barą ir viską pragėrė. Batus ir paltuką nešiojo. Maiše nešėsi brendžio butelį, priklausantį T. B.. Maišelis su brendžiu irgi buvo kabinete. Batus išsinešė rankoje, nes žinojo, kad juos apsiaus, norėjo atrodyti tvarkingiau. Batai irgi buvo kabinete, seife. Iš rankinės pinigų neėmė, gal buvo šoke, neprisimena tiksliai. Vagystės metu išgėrė 5 laipsnių alaus skardinę. Labai atsiprašo, savo poelgį vertina neigiamai, norėtų, kad T. B. jai atleistų ir prižada iki birželio mėnesio pabaigos grąžinti pinigus. Anksčiau buvo keletą kartų nuvažiavusi, buvo galimybė parduoti sodybą, nes pas ponią T. B. liko jos sodybos nuosavybės dokumentai, kuriuos paliko kaip užstatą, kad grąžins paimtus pinigus. Buvo keletas klientų, kuriems galėjo parduoti sodybą, tačiau gavosi taip, kad pavogė jos seną telefoną ir ji nežinojo T. B. telefono numerio, o į bendrabutį važiuoti jai buvo gėda. Pagalvojo, kad su klientais nuvažiuos, pasikalbės, tačiau bankas jiems nebedavė paskolos, o dabar laukia dar vienų žmonių. Nuo balandžio pirmos dienos vėl grįš nelegaliai dirbti apželdinime. Žalą sutinka grąžinti. Iki birželio pabaigos prižada grąžinti 1000 eurų, šiuo metu jai reikia pinigų pasigydyti sveikatą, kadangi serga plaučių tuberkulioze.

Nukentėjusioji T. B. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi kaltinime minėti daiktai yra dingę. Bendrabutyje turėjo kambarį, kadangi tekdavo kartas nuo karto pasilikti Vilniuje. Jūratę buvo tuo metu jau įdarbinusi. Išvažiavo namo apsižiūrėti, o J. paliko. Jūratė visą laiką labai jai padėdavo, norėdavo visur sudalyvauti. Kai grįžo į darbą, kabinete ant stalo rado visus Jūratei priklausančio namo dokumentus, paliktus kaip užstatą ir raštą su atsiprašymu. Seife buvo darbiniai pinigai, o rankinėje pinigus laikė skirtus sūnaus buto remontui. Iš atlyginimo atidavė darbovietei pinigus. Neradusi pinigų niekam neprisipažino, ilgai tylėjo. Po kurio laiko prisipažino, pažįstama privertė kreiptis į policiją. Dingo pinigai, auskarai, batai, paltas, šalikas, palaidinė, liemenėlė, apatinės kelnaitės. Seife buvo užpajamuoti 360 eurų, dar buvo kiti – 40 eurų gulėjo lentynėlėje. Dabar sunkiai prisimena, baisu ką pameluoti. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė, rankinėje buvo 600 eurų, auskarai. Žiedo pasigedo dar namuose, kai Jūratė pas ją buvo apsistojusi ir iki šiol jis neatsiradęs. Civilinį ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja J. J. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji psichinėmis ligomis neserga, priklausomybių centre nesigydė. 2016 metų vasario mėnesį ji gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Gerai sutarė su T. B., kuri buvo šio bendrabučio vedėja, ir pasibaigus kursams leido jai laikinai pagyventi svečių kambaryje. Galimai įtarime nurodytu metu, T. išvykus iš Vilniaus ji liko kambaryje viena. Vakare, tiksliai valandos nepamena, ji nuėjo į Te. darbo kabinetą, žinojo kur T. laiko seifo raktus iš seifo paėmė 360 eurų, iš kambario paėmė, striukę, šalikėlį, batus. Iš rankinės 600 eurų neėmė, taip pat neėmė ir auksinių dirbinių, todėl kaltę pripažįsta iš dalies (b. l. 51).

2018-01-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai J. J. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2015 metų mokėsi virėjų kursuose (duomenys neskelbtini). Jai priklausė kambarys bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo minėtame bendrabutyje apgyvendinta. Baigusi mokslus turėjo iš bendrabučio išsikraustyti, nors neturėjo kur gyventi. Apie savo sunkią situaciją tuo metu papasakojo bendrabučio vedėjai T. B.. T. norėjo jai padėti ir leido pagyventi bendrabutyje neatlygintinai. Jai buvo skirtas kambarys Nr. 2, kuriame T. laikė savo daiktus, bei nakvodavo minėtame kambaryje, kai likdavo budėti bendrabutyje vietoje sargo. Minėtame kambaryje ji apsigyveno po Naujųjų metų, galimai sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, nes neprisimena. Minėtame kambaryje gyveno apie savaitę, susirado darbą ir planavo išsinuomoti būstą. Galimai įtarime nurodytą dieną T. turėjo išvažiuoti iš bendrabučio ir paprašė pabūti bendrabutyje, bei ją (T.) pavaduoti. Iki T. išvažiavimo, jos kartu išgėrė po maždaug 50 gramų brendžio. Ji sutiko pavaduoti T., dėl to pastaroji išvažiavo, o ji liko bendrabutyje. Būnant bendrabutyje jai pasidarė nuobodu, dėl to ji nuėjo iki parduotuvės ir nusipirko vieną skardinę alaus. Grįžtant iš parduotuvės jai paskambino brolis (vaikas iš antros tėvo santuokos), M. J.. M. skambino iš užsienietiško numerio ir pasakė, kad trumpam grįžo iš užsienio į Lietuvą, kadangi pas jį yra problemų su jo dukters sveikata, pastaroji serga epilepsija, ir paprašė jos finansinės pagalbos. Kaip ir minėjo, tuo metu jos padėtis buvo sunki, pinigų ji praktiškai neturėjo, bet labai norėjo padėti savo broliui, dėl to nusprendė iš T. darbo kabinete esančio seifo paimti pinigus ir juos atiduoti broliui. Grįžusi į bendrabutį, ji nuėjo į T. kabinetą, jį atrakino, kadangi žinojo, kur yra kabineto raktas. Taip pat žinojo, kur yra paliekamas minėto seifo raktas. T. ja pasitikėjo, dėl to, kur yra laikomi raktai nuo visų patalpų ji žinojo. Paėmusi seifo raktus ir jį atsirakinusi iš seifo paėmė 360 eurų grynaisiais pinigais. Daugiau iš T. kabineto nieko neėmė. Kabinete paliko savo namo, kuris yra Molėtų rajone, dokumentus, kaip garantą, kad pinigus grąžins. Tuomet grįžo į įtarime minimą kambarį Nr. 2 ir apsirengusi T. drabužius, o būtent įtarime minimus rudeninius batus, striukę ir šaliką išėjo iš bendrabučio. Bendrabučio kambarį išeidama užrakino bei raktą paliko koridoriuje, po gėlės vazonu, kur kažkada buvo liepusi raktą palikinėti pati T.. Nuvažiavo į stoties rajoną, kur turėjo susitikti su broliu, tačiau jo nesulaukė, pastarasis į skambučius neatsakė ir nuo to laiko su juo susisiekti nepavyko iki dabar. Žino, kad brolis gyvena Anglijoje ir grįžęs į Lietuvą nebuvo, tai kodėl brolis jai tuomet skambino ir prašė pagalbos paaiškinti negali. Nesulaukusi brolio susinervino, nuėjo į barą ir paimtus pinigus pragėrė, o rūbus sunešiojo. Nuo tos dienos žalingai vartojo alkoholį apie du mėnesius, dėl to ką padarė jai buvo gėda, dėl tos pačios priežasties pas T. į bendrabutį grįžusi nebuvo. Įtarime minimų aukso dirbinių, 600 eurų iš rankinės neėmė, kodėl ją tuo kaltina, ji nežino ir paaiškinti negali. Įtarime minimos palaidinės, liemenėlės ir kelnaičių taip pat neėmė, jai tie daiktai nereikalingi, be to jos ir T. kūno sudėjimai skyrėsi, dėl to drabužiai jai nebūtų tikę. Ryšium su tuo savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes teigia tikrai neėmusi visų įtarime minimų daiktų. Žalos atlyginti negali, kadangi niekur nedirba, be to šiuo metu labai pablogėjusi jos sveikata. Dėl padaryto labai gailisi, daugiau nieko pridurti negali (b. l. 59-60).

Nukentėjusioji T. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų sausio mėnesio viduryje ji priėmė pas save į bendrabučio kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), gyventi J. J., kol pastaroji susiras naują gyvenamąją vietą. Ji yra minėto bendrabučio vedėja ir J. priėmė į savo kambarį, kuriame pati dažnai nakvoja. 2016-02-07 iš minėto bendrabučio kambario ji išvažiavo namo apie 13.00 val., ir paliko J. vieną. 2016-02-08 apie 7.30 val., atvyko į darbą ir užėjusi į savo darbo kabinetą iš seifo pasigedo apie 400 eurų. Taip pat pasigedo rudeninių juodų batų, kurių vertė 60 eurų, juodos dirbtinio kailio striukės, kurios vertė 50 eurų, žalio šilkinio šaliko, kurio vertė 20 eurų. Iš bendrabučio kambario dingo 600 eurų, kurie buvo rankinėje, auksiniai auskarai, 200 eurų vertės, auksinis žiedas, 100 eurų vertės, nauji rūbai, o būtent palaidinė - 20 eurų vertės, liemenėlė - 10 eurų vertės ir apatiniai - 10 eurų vertės. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą įsitikino, kad visus daiktus paėmė J.. Susirašinėjant su J., pastaroji žadėjo pinigus ir daiktus grąžinti, bei prašė nesikreipti į policiją. Dėl vagystės ji patyrė 1470 eurų turtinę žalą (b. l. 20).

Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu T. B. parodė, kad ji yra bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), vedėja. Jos pareigos yra bendrabučio priežiūra ir asmenų apgyvendinimas. J. J. pažįsta nuo 2015 metų kovo mėnesio, kai J. į jos prižiūrimą bendrabutį apgyvendinimui atsiuntė (duomenys neskelbtini) centras. Kol J. mokėsi minėtame centre, gyveno bendrabutyje. Kai pastaroji baigė mokslus, bendrabučio kambarys jai nepriklausė, dėl to pastaroji turėjo išeiti. J. jai skundėsi, kad turi kažkokią gyvenamąją vietą Molėtuose, tačiau ten gyventi negali, kadangi ten gyvena sugyventinis, kuris žalingai vartoja alkoholį ir smurtauja prieš ją. Jai pagailo J., dėl to ji leido jai gyventi bendrabutyje, kambaryje Nr. 2, kol pastaroji susiras darbą ir galės išsinuomoti butą. Tuo metu kambarys Nr. 2 buvo laisvas, dėl to J. ten gyveno, nuomos mokesčio nemokėjo. Be to minėtame kambaryje ji pati kartais nakvodavo, kai pavaduodavo naktinius budėtojus. Kambaryje buvo dvi lovos, dėl to vienoje galėdavo miegoti ji, o kitoje J.. Taip pat minėtame kambaryje ji laikė savo asmeninius daiktus. 2016-02-07 apie 13.00 val. ji išvažiavo iš bendrabučio asmeniniais reikalais ir paprašė J., kad pastaroji ją trumpam pavaduotų, kadangi tuo metu turėjo atvykti moteris, kurią reikėjo apgyvendinti. J. sutiko padėti ir ji nieko blogo neįtardama išvažiavo. Visą dieną bendravo su J. telefonu ir socialinio tinklo FACEBOOK pagalba, tačiau vakare bendravimas nutrūko. 2016-02-08 apie 7.30 val. atvykusi į darbą minėtame bendrabutyje nuėjo į savo kabinetą ir ant stalo rado J. ranka rašytą raštelį, kuris yra pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Raštelyje J. prisipažino įvykdžiusi vagystę ir prašė nesikreipti į policiją. Jos kabinetas yra rakinamas, o raktas yra saugomas budėtojų kambaryje ir J. galėjo jį rasti ir paimti, kadangi paliko ją pavaduoti. Būdama kabinete suprato, kad kažkas yra negerai ir patikrinusi seifą, kuris visuomet būna užrakintas, o raktas saugomas kabinete, pastebėjo, kad iš jo dingo 400 eurų. Šie pinigai priklausė bendrabučiui, tačiau apie jų vagystę nieko neinformavo ir iš savo asmeninių lėšų padengė bendrabučio nuostolį. Po to iš karto nuėjo į kambarį Nr. 2, kuriame tikėjosi rasti J., tačiau jos nebuvo. Apžiūrėjusi kambarį pastebėjo, kad dingo jos asmeniniai daiktai, o būtent: juodi rudeniniai batai - 60 eurų vertės, juoda dirbtinio kailio striukė - 50 eurų vertės, žalias šilkinis šalikas - 20 eurų vertės, iš kambaryje buvusios rankinės dingo 600 eurų, kurie buvo atidėti sūnaus kambario remontui. Taip pat iš rankinės dingo auksiniai auskarai su bespalviu akmenuku - 200 eurų vertės, auksinis moteriškas žiedas - 100 eurų vertės. Šių juvelyrinių dirbinių įsigijimo dokumentų neturi, pirko juos labai seniai, tačiau papuošalai jai yra labai brangūs ir turi didelę dvasinę vertę. Taip pat iš kambario pastebėjo naujų, nenešiotų drabužių dingimą, o būtent: palaidinė - 20 eurų vertės, liemenėlė - 10 eurų vertės, 3 vnt. apatinių kelnaičių - bendros 10 eurų vertės. Iš karto po to, kai pastebėjo vagystę, peržiūrėjusi vaizdo kameras, kurios yra sumontuotos bendrabučio koridoriuje pamatė, kad visus minėtus daiktus pavogė J., kadangi ji (J.) buvo nuėjusi į kabinetą ir vaizdo įraše matėsi, kaip iš kambario išsineša jos drabužius, sudėtus į maišelį, bei išsineša jos minėtus batus. Taip pat vaizdo įraše pastebėjo, kaip J. iš rūsio, kuriame buvo laikomi Jūratės daiktai, atsineša savo nuotraukų albumą ir dar kažkokių smulkių daiktų. Patikrinusi rūsį pamatė, kad J. daiktai yra likę rūsyje, o nuotraukų albumas yra dingęs. Po to su J. dar bendravo telefonu ir SMS žinutėmis. Susirašinėjimo metu J. atsiprašinėjo dėl įvykdytos vagystės, žadėjo daiktus ir pinigus grąžinti, prašė nesikreipti į policiją ir po kažkokio tai laiko visai dingo, telefonu neatsiliepė, į SMS neatrašydavo. Po J. įvykdytos vagystės su ja daugiau susisiekusi nebuvo ir nebendravo. Viso dėl vagystės jai padaryta 1470 eurų vertės turtinė žala. (b.l.22)

T. B. savo noru prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėjo laišką, kuriame rašoma: „Miela, brangi T., labai prašau Jūsų atleisti man. Bet turiu brolį išgelbėti. Palaukite iki penktadienio, viską grąžinsim. Tik nesikreipkit pakolkas į policiją, labai prašau“ (b. l. 32-34).

T. B. savo noru prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėjo CD laikmeną su vaizdo įrašu. Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas yra iš bendrabučio (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matosi bendrabučio koridorius, įėjimas į bendrabutį. Matosi, kaip koridoriumi vaikšto moteris, apsirengusi tamsiais drabužiais, tamsių plaukų. Moteris būna kambaryje skirtame budėtojams, dažnai išeina į šalia esantį kambarį. Moteris rakina visas duris. Matosi, kaip moteris užeina į kambarį ir iš jo išsineša maišelį. Kas yra maišelyje, vaizdo įraše nesimato. Kitą kartą moteris išsineša batus, juos padeda ant laiptų. Vėliau moteris eidama koridoriumi ir užėjusi į laiptinę batus nusineša su savimi. Moteris išeidama apsirengia, užgesina šviesą ir išeina iš pastato (b. l. 32-33, 39).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Pati kaltinamoji J. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir apklausiama teisme paaiškino, jog buvo namuose, bendrabučio kambaryje, kuriame T. B. jai leido pagyventi, ir jai paskambino brolis, kuris paprašė paskolinti pinigų, kadangi jo dukra serga epilepsija. T. B. tuo metu buvo išvažiavusi ir ji pagalvojo, jog iki ryto spės šiai atiduoti pinigus. Pasiėmė pinigus, batus, paltuką. Pinigus, t. y. 360 Eur, pasiėmė iš užrakinto seifo, kadangi T. B. ja pasitikėjo, kartais palikdavo prižiūrėti, tad ji žinojo, kur yra seifo raktas. Batus išsinešė rankoje. Tiksliai nelabai prisimena, bet atrodo, kad šaliko ir palaidinės neėmė, tačiau buvo susinervinusi, galėjo ir paimti, tačiau nepamena. Iš rankinės pinigų neėmė, gal buvo šoke, neprisimena tiksliai. Auksinių žiedų bei auskarų jai tikrai nereikėjo. Iš seifo paimtus pinigus vėliau pragėrė. Batus ir paltuką nešiojo. Kaip užstatą, kad viską grąžins, paliko sodybos nuosavybės dokumentus. Poelgį vertina labai neigiamai. Apibendrinant kaltinamosios teisme duotus parodymus, matyti, jog ji iš esmės prisipažino pagrobusi pinigus iš seifo, nurodė, jog ten buvo 360 Eur, taip pat neneigė paėmusi nukentėjusiosios dirbtinio kailio striukę (paltuką) bei batus. Aplinkybių, ar tąsyk paėmė nukentėjusiosios šaliką bei palaidinę, taip pat pinigus iš nukentėjusiosios rankinės, tiksliai prisiminti negalėjo, tvirtino buvusi šoke, susijaudinusi po brolio skambučio. Pagrobusi kitus kaltinime nurodytus daiktus kategoriškai neigė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji taip pat nurodė panašią įvykio versiją, tačiau šiuo atveju pripažino iš seifo paėmusi 360 eurų, iš kambario – striukę, šalikėlį, batus, kitų daiktų ir pinigų vienareikšmiškai tikino negrobusi. Kaltinamosios J. J. parodymus teismas bendrai vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti gresiančią atsakomybę. Matyti, jog kaltinamosios parodymai tam tikrose detalėse prieštaringi tarpusavyje, išvadą, kad kaltinamoji nenurodė dalies tikrųjų įvykio aplinkybių, pagrindžia kiti bylos įrodymai. Nustatyti tiesą byloje itin reikšmingi nukentėjusiosios paaiškinimai. Apklausiama teisme nukentėjusioji T. B. parodė, kad visi kaltinime minėti daiktai, tame tarpe ir rankinėje buvę 600 eurų bei seife buvę pinigai, yra dingę. Tądien J. J. paliko bendrabutyje, o pati išvažiavo. Grįžusi, kabinete ant stalo rado visus J. J. priklausančio namo dokumentus, paliktus kaip užstatą ir raštą su atsiprašymu. Seife buvo darbiniai pinigai – užpajamuoti 360 eurų ir dar 40 eurų, kurie gulėjo seifo lentynėlėje, o rankinėje pinigus – 600 eurų, laikė skirtus sūnaus buto remontui. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, pastarieji atitinka jos išsamius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose T. B. detaliau išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė kitų kaltinime išskirtų pagrobtų daiktų vertę, kuri, teismo įsitikinimu, yra adekvati. Pažymėtina, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. B., priešingai nei tikino kaltinamoji J. J., taip pat nurodė, jog iš seifo pagrobta grynųjų pinigų suma – 400 eurų. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir jos tyrimo metu savanoriškai pateiktas laiškas, kuriame, kaip teigė ir pati kaltinamoji, J. J. bendrai prisipažino dėl įvykdytos nukentėjusiosios turto vagystės, pagrobto turto neįvardindama ir nedetalizuodama. Tyrimo metu apžiūrėtas ir nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip bendrabučio koridoriumi vaikšto moteris, apsirengusi tamsiais drabužiais, tamsių plaukų, ji būna kambaryje skirtame budėtojams, dažnai išeina į šalia esantį kambarį, rakina visas duris, užeina į kambarį ir iš jo išsineša maišelį, kas yra maišelyje, vaizdo įraše nesimato, kitą kartą moteris išsineša batus, kuriuos vėliau nusineša su savimi. Teismo vidinį įsitikinimą, sprendžiant dėl J. J. kaltės formuoja ir tai, jog ji iš esmės neginčijo pareikšto civilinio ieškinio, sutiko atlyginti turtinę žalą. Teismas, sujungęs visus įrodymus į vientisą grandinę sprendžia, kad jų pakanka pagrįsti išvadai, kad kaltinamoji J. J. kaltinime nurodytu metu pagrobė kaltinime nurodytą turtą, padarydama nukentėjusiajai atitinkamą turtinę žalą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimu į patalpą pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617/2005 ir kt.). Šiuo atveju, pati kaltinamoji pripažino žinojusi, kur yra tiek patalpų, tiek seifo raktai, nukentėjusioji ja pasitikėjo, todėl ji turėjo galimybę patekti į be papildomos apsaugos paliktas patalpas, o po to ir į seifą. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas kaltinamosios veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas (neteisėtas patekimas) į patalpą. Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas įsibraunant į patalpą, kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji T. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1470 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nustačius, jog nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl neteisėtų kaltinamosios J. J. veiksmų, kaltinamoji turi pareigą turtinę žalą atlyginti. Teismas, pripažinęs nukentėjusiosios parodymus patikimais, neturi pagrindo abejoti ir jos nurodyta pagrobtų daiktų verte, kuri, teismo nuomone, atitinka rinkos kainas, taip pat įvardintomis pagrobtomis grynųjų pinigų sumomis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, T. B. civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir 1470 eurų priteistini iš kaltinamosios J. J..

Dėl J. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – pagrobtas svetimas turtas įsibraunant į patalpą, veika baigta. Kaltinamoji teismo posėdžio metu dėl poelgio gailėjosi, vertino jį neigiamai, žadėjo atlyginti žalą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ji pripažino tik iš dalies, nėra pagrindo nustatyti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Tiriant J. J. asmenybę, nustatyta, jog, bylos duomenimis, ji neteista, iki veikos padarymo administracine tvarka nebausta, nedirbanti, šiuo metu jos sveikatos būklė sudėtinga (serga plaučių tuberkulioze), valstybinis kaltintojas duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar įskaitą priklausomybės ligų centre nesurinko. Atsižvelgęs į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką bei ją pačią charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant mažesnį negu šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Kaltinamajai tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios T. B. civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamosios J. J. priteisti 1470 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.