- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-317-460/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Savinijus Katauskas
- Pareiškėjas
- Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-317-460/2009
Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorijos
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2009 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Savinijaus Katausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sigito Lečo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. Nutarties civilinėje byloje Nr.2-2094-778/2008, kuria atsisakyta priimti pareiškimą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Sigito Lečo, ginančio O. M. interesą, pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Gargždų skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas O. M. interesus, 2008-11-05 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. mergautinė pavardė R., nuo 1946-12-01 iki 1949-01-15, nuo 1949-02-01 iki 1949-12-15 bei nuo 1950-01-17 iki 1950-08-25 dirbo Gargždų valsčiaus vykdomajame komitete – ėjo reikalų vedėjos, mašininkės pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-11-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Nurodė, kad pagal CPK 144 straipsnį prašyti nustatyti juridinį faktą gali tik asmuo, kurio asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo to juridinio fakto. Pareikšti tokio pobūdžio pareiškimą įstatymas prokurorui teisės nenumato. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareikšti tokio pobūdžio pareiškimą gali tik pati O. M. ar jos tinkamai įgaliotas atstovas ir, kadangi pareiškimą O. M. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas atsisakė priimti pareiškimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-18 nutartį panaikinti ir perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo. Nurodo, kad O. M. nurodė, kad yra senatvės pensininkė, dirbusi visą gyvenimą ir gaunanti mažą senatvės pensiją. Dėl sveikatos problemų labai sunkiai vaikšto, jai atlikta širdies operacija, serga nepagydomomis ligomis: išemine širdies liga, dešinės krūtinės vėžiu. Didelę dalį pensijos išleidžia vaistams, sunkiai vaikšto ir negali nuvykti susirinkti reikiamų dokumentų, įrodančių sunkią turtinę padėtį, kad galėtų pasinaudoti nemokama teisine pagalba. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu tam, kad būtų atkurta pažeista teisė. Šiuo atveju, teismui atsisakius priimti pareiškimą, neįgalaus žmogaus interesai bus pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime išaiškino, kad „viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt.“ LR CPK 137 str. 2 d. išvardytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra išsamus ir jo negalima aiškinti plečiant. Atsisakymas priimti ieškinį kitais, LR CPK 137 str. 2 d. nenumatytais pagrindais, yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu. Negalima atsisakyti priimti ieškinio remiantis tuo, kad jame yra aiškiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiškė akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo. Ar ieškinį teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialiuoju teisiniu požiūriu, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar įgalioti pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teismine tvarka (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimas). Paminėtina, kad Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtinti atitinkami įgaliojimai – pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu tam, kad būtų atkurta pažeista teisė.
Dirbantys viešojo intereso gynimo srityje prokurorai privalo reaguoti į bet kurią įstatymo nustatyta tvarka pateiktą informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, ją išanalizuoti ir patikrinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. M. yra senatvės pensininkė, dirbusi visą gyvenimą ir gaunanti mažą senatvės pensiją. Dėl sveikatos problemų labai sunkiai vaikšto, jai atlikta širdies operacija, serga nepagydomomis ligomis: išemine širdies liga, dešinės krūtinės vėžiu. Didelę dalį pensijos išleidžia vaistams, sunkiai vaikšto bei negali nuvykti susirinkti reikiamų dokumentų, įrodančių sunkią turtinę padėtį, kad galėtų pasinaudoti nemokama teisine pagalba. Galiojantys teisės aktai įtvirtina ir prokuroro teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, įstatymų leidėjui nustatytais atvejais preziumuojant viešojo intereso buvimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakyti priimti prokuroro pareiškimą motyvuodamas viešojo intereso byloje nebuvimu pirmosios instancijos teismas negalėjo. Aplinkybė, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, nepriskiriama prie procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų, o yra teisės į ieškinio patenkinimą viena iš sąlygų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas sprendžia, ar viešasis interesas buvo pažeistas, t. y. ar prokuroro ieškinio pagrindas yra įrodytas ar ne ir tai yra pagrindas atitinkamai ieškinį tenkinti ar atmesti.
O. M. turi sveikatos problemų, yra neįgali, turi judėjimo sutrikimų. Šiuo atveju teismui atsisakius priimti O. M. interesams atstovaujančio prokuroro ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tokia situacija neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-18 nutartis naikintina ir prokuroro pareikšto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.