- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-86-511-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Ričardas Gilys, Eligijus Gladutis (pran.)
- Nuteistasis
- A. U.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 3 d. areštu trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ir BK 65 str. nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2005-07-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo, 2005-08-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo, 2005-10-04 Joniškio rajono apylinkės teismo, 2005-11-08 Kelmės rajono apylinkės teismo, 2006-03-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, 2006-06-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2006-08-18 nuosprendžiu ir 2006-09-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2006-11-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies bausmes sudedant, prie griežčiausios bausmės (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-07-27 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. skirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant po dalį švelnesnių bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, ir A. U. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams šešeriems mėnesiams penkiolikai dienų bausmė, atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas visas laisvės atėmimo bausmės laikas, atliktas pagal 2005 m. liepos 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2005 m. rugpjūčio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2005 m. spalio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2005 m. lapkričio 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2006 m. kovo 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2006 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2006 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2006 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. U. nuteistas už tai, kad jis, 2005 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą dieną bei valandą atvykęs į nukentėjusiosios V. Z. namus, esančius Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai užvaldyti nedidelės vertės svetimą turtą, iš V. Z. paėmė 150 litų, žadėdamas už šią pinigų sumą tą pačią dieną pristatyti dizelinio kuro, tačiau kuro neatvežė ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai V. Z. padarydamas 150 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. U. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės. Apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į tai, kad jis atskleidė baudžiamojo nusižengimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, aplinkybes, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos atsisakė, prašo panaikinti penkiolikos parų arešto bausmę. Iš skundo esmės seka, jog apeliantas faktiškai prašo prie ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepridėti dalies skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ką ir sudaro skunde minimos 15 parų. Apeliantas, be to, nurodo, kad 2006-12-05 nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus 2006-12-01 nuosprendžiui, todėl prašo peržiūrėti 2006-12-05 nuosprendį ir juo paskirtą bausmę teisingai subendrinti su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais teismo nuosprendžiais.
Nuteistojo A. U. gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. U. nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus už savanaudiškas nusikalstamas veikas, todėl teismas pagrįstai skyrė griežčiausią bausmės rūšį numatytą straipsnio sankcijoje – areštą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. U. prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką, pats padėjo ją išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dar kartą į tai atsižvelgti nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusioji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, taip pat nesudaro pagrindo mažinti paskirtą bausmę, nes duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs žalą, nėra. Už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Todėl A. U. paskirta trisdešimties parų arešto bausmė yra tik šiek tiek didesnė už numatytos arešto bausmės vidurkį. Daugybė A. U. atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių rodo, jog apeliantas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas darė sistemingai, pasirinkęs būtent tokį gyvenimo būdą, todėl įvertinus A. U. asmenybę, šią bausmę laikyti ją per griežta nėra pagrindo.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, apylinkės teismas turėjo subendrinti su to paties teismo 2006-12-01 nuosprendžiu paskirta bausme. Bylos teisminio nagrinėjimo metu duomenų apie tokio nuosprendžio priėmimą nebuvo. Be to, jei nuosprendis, kaip nurodo apeliantas, priimtas 2006-12-01, tai 2006-12-05 jis dar nebuvo įsiteisėjęs, o neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės skundžiamame nuosprendyje negalėjo būti bendrinamos. Įsiteisėjus abiems nuosprendžiams, bausmių vykdymo procese, nuosprendžių vykdymo tvarką pagal BPK 347 str. taisykles turi nustatyti paskutinį nuosprendį priėmęs teismas ar kitas tos pakopos ar aukštesnysis teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą.
BK 63 str. 9 d., nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš bylos duomenų matyti, kad A. U. baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nubaustas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2005 m. sausio mėn., po to A. U. atžvilgiu bylos duomenimis buvo priimti septyni apkaltinamieji nuosprenžiai (įsiteisėję), t.y., priimti 2005-07-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo, 2005-08-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo, 2005-10-04 Joniškio rajono apylinkės teismo, 2005-11-08 Kelmės rajono apylinkės teismo, 2006-03-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo, 2006-06-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo (pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2006-08-18 nuosprendžiu) ir 2006-09-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ( pakeistas 2006-11-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu). Todėl pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. U. paskirtą bausmę su kitais aukščiau paminėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis teisingai bendrino pagal LR BK 63 str. nustatytas bausmių subendrinimo taisykles bei vadovaudamasis BK 65 str. nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis – vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai. Teismas pagrįstai taikė bausmių dalinio sudėjimo būdą – prie griežčiausios iš bausmių - vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-07-27 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2d., iš dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu bei kitais išvardintais nuosprendžiais paskirtas bausmes, į bausmės laiką įskaitė atliktą bausmės laiką pagal ankstesnius nuosprendžius.
Bausmių apėmimas gali būti taikomas tik esant BK 63 str. 5d. numatytoms sąlygoms, t.y., kai yra idealioji nusikaltimų sutaptis, arba, kai padarytos nusikaltstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ir 11 straipsnius, arba, kai už vieną veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokių sąlygų A. U. taikyti bausmių apėmimą nėra. Nors skundžiamu nuosprendžiu A. U. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, o griežčiausia bausmė buvo paskirta už nusikaltimą, taigi, veikos priklauso skirtingoms rūšims pagal BK 10str., tačiau šios veikos labai nesiskiria pagal savo pavojingumą. Visomis nusikalstamomis veikomis, už kurias išvardintais nuosprendžiais nuteistas A. U., jis kėsinosi į svetimą nuosavybę, veikos padarytos tiesiogine tyčia, panašiomis aplinkybėmis, skiriasi tik užvaldytos pinigų sumos. Todėl šios veikos nelaikytinos labai besiskiriančiomis pagal pavojingumą ir bausmių apėmimo būdas netaikytinas. Paskirtoji subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, nes skundžiamu nuosprendžiu teismas faktiškai pridėjo tik 15 parų, t.y., pusę naujai paskirtosios bausmės.
Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti priimtą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.