Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2007-725/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2019-06-13Kauno apylinkės teismas
  2. T-2007-725/2019Nutartis · 2019-09-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-2007-725/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18091-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2007-725/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18091-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės L. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. K., gimęs 1963 m. liepos 7 d., Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje vairuotoju – paramediku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019 m. gegužės 1 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė nukentėjusiąją A. M. Š., dėl ko ji nugriuvo ant žemės, ir taip nukentėjusiajai A. M. Š.padarė muštinę žaizdą kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. Š.sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 17.45 val. pamatęs, kad kaimynė A. M. Š. neša kibirą ir ketina kibiro turinį pilti į kampą prie savo namo, greitu žingsniu ėjo link jos sakydamas, kad piltų viską už garažo. Ji jam paprieštaravo ir užsimojo kibiro turinį pilti ant jo. Tada jis nelaukdamas spyrė į jos laikomą kibirą, bet kaltinamojo koja nuslydo ir kaltinamasis galėjo įspirti jai į krūtinę. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nepamena, ar jis jai su ranka pastūmė į krūtinę. A. M. Š. nukrito ant nugaros, po to pati atsistojo ir nuėjo į kambarį. Tikslo sumušti kaimynę A. K. neturėjo. Greitai atvyko kaimynės anūkas – J. S., su kuriuo kaltinamasis žodžiais sukonfliktavo, vėliau atvažiavo kitas kaimynės anūkas – T. S., policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Dėl savo elgesio labai gailisi, kaimynės A. M. Š. atsiprašė (b. l. 96–97, 104–105).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji A. M. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 17.30 val. ji išėjo į kiemą, išnešė kibirą su vandeniu, norėjo palieti gėles. A. K. pamatęs, kad ji neša vandenį, pradėjo šaukti ant jos. Nukentėjusioji neklausė, išneštą vandenį supylė ant prie namo esančių gėlių nuo kaimyno pusės, A. K. paaiškino, kad tai ne šlapimas, o švarus vanduo. A. K. greitu žingsniu priėjo prie jos ir su kažkuria ranka, greičiausiai dešine, pastūmė ją vieną kartą į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Krisdama ant žemės, nusibrozdino kairės rankos riešą ir susitrenkė galvą. Atsikėlusi grįžo į kambarį, paskambino anūkui J. S., pasakė, kad ją mušė kaimynas. Anūkas atvažiavęs išvijo iš nukentėjusiosios kiemo A. K.. Vėliau atvažiavo dukra G. S., kuri iškvietė policiją. Atvyko greitoji medicinos pagalba, sutvarstė jos ranką, davė vaistų. Į ligoninę nukentėjusioji vykti atsisakė (b. l. 28–29).

Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 17.47 val. savo mobilus ryšio telefone radusi motinos praleistą skambutį, iš karto perskambino ir jos telefonu atsiliepė sūnus T. S., kuris pasakė, kad kaimynas pastūmė ar užpuolė močiutę. Ji iš karto atvažiavo pas motiną į namus, kur jau buvo abu jos sūnūs, o motina A. M. Š. sėdėjo lauke ant suoliuko, verkė, jos kairė ranka buvo sutvarstyta. Motina jai papasakojo, kad lauke pylė vandenį ant gėlės, atlėkė girtas kaimynas A. K., ją pastūmė ir ji nugriuvo. Ji suprato, kad kaimynas ją vieną kartą pastūmė ranka ir ji nugriuvo, į kiemo betoninį grindinį susimušė galvą, nusibrozdino kairę ranką. Sūnus T. S. paskambino policijai (b. l. 37–38).

Liudytojas J. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. 17.48 val. jam paskambino močiutė A. M. Š., kuri pasiskundė, kad kaimynas A. K. užsipuolė, ją pastūmė ir ji nugriuvo, sakė, kad kaimynas girtuokliauja, ant jos rėkauja. Liudytojas atvažiavęs į močiutės kiemą, pamatė, kad neblaivus kaimynas A. K. stovi prie namo virtuvės lango ir žiūri pro langą į vidų. Liudytojas priėjo prie A. K. iš nugaros, ranka sugriebęs jam už rūbų apykaklės, laikydamas, kad jis negriūtų, nes buvo girtas, traukė jį nuo lango, sakydamas, kad eitų į savo kiemą. Liudytojas susiginčijo su A. K.. Vėliau atvažiavo jo brolis T. S. su draugu G. P., į kiemą išėjo verkianti močiutė, kurios dešinė ranka buvo kažkuo apvyniota. Brolis T. S. iškvietė policiją, kuri A. K. išvežė iš namų (b .l. 43–44).

Liudytojas T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. 17.48 val. į brolio J. S. mobilaus ryšio telefoną paskambino močiutė A. M. Š.. J. S. trumpai pakalbėjęs su močiute, pasakė, kad A. K. kažką padarė močiutei, ir, įsėdęs į savo automobilį, išvažiavo. Liudytojas su draugu G. P. taip pat savo automobiliu nuvažiavo paskui brolį J. S. pas močiutę į namus. Močiutės namų kieme pamatė, kad bendrame įvažiavime į abu kiemus kaimynas A. K. kalbasi su J. S.. Tuo metu močiutė A. M. Š. buvo savo kieme prie namo, jos kažkuri ranka buvo paraudusi. Močiutė paaiškino, kad, išėjusi į kiemą, norėjo išpilti vandenį nuo skalbinių, kad prie jos atėjo A. K. ir ją bardamas stūmė, ji griuvo ir susimušė galvą, rodė sužalotą ranką. Ranka buvo prakirsta virš riešo, nežymiai kraujavo. Kambaryje sutvarstė močiutei ranką, paskambino policijai, kurie atvykę sulaikė A. K., iškvietė greitą medicinos pagalbą, nes močiutė jautėsi blogai, ji verkė, buvo išsigandusi (b. l. 49–50).

Liudytojas G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. jam būnant su draugais T. S. ir J. S., apie 18.00 val. J. S. paskambino jo močiutė A. M. Š., kuri pasakė, kad sukonfliktavo su kaimynu A. K.. J. S. iš karto savo automobiliu išvažiavo pas močiutę. Liudytojas su T. S. taip pat jo automobiliu paskui J. S. atvažiavo pas A. M. Š. į namus. Įvažiavę į kiemą pamatė, kad J. S., stovėdamas kieme, kalbasi su A. K.. Kieme, prie namo, stovėjo A. M. Š., jos kažkuri ranka virš riešo buvo nubrozdinta. Jie su T. S. nuėjo į namo vidų, sutvarstė A. M. Š. ranką. Išėjusi į kiemą, draugų močiutė paaiškino kas įvyko. Vėliau atvažiavo G. S., o T. S. iškvietė policiją (b. l. 55–56).

Specialisto išvadoje Nr. G1087/2019(02) nurodyta, kad A. M. Š. konstatuota muštinės žaizdos kairėje plaštakoje, kairio riešo srityje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gegužės 1 d. (b. l. 26).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kauno r., Vilkijoje, Čekiškės g. 49 (b. l. 1–3, 7–9).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 774 užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 1 d. 20.40 val. įtariamajam A. K. nustatytas 2,74 promilių girtumas (b. l. 59).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. K. namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė nukentėjusiąją A. M. Š., dėl ko ji nugriuvo ant žemės, ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl jo veiksmų kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą – patvirtina nukentėjusiosios A. M. Š. parodymai, liudytojų G. S., J. S., T. S., G. P. parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis A. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kad būtent turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant A. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas (b. l. 74–75), baustas administracine tvarka (b. l. 71–73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje gydėsi nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. (b. l. 81), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 80), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2019 nurodyta, kad A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 86), dirbantis (b. l. 69).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per 9 (devynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant A. K. neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

A. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė