Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios V. C. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. (S.C.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves atemimu šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. I bausmes laika iskaitytas laikas išbutas sulaikyme ir suemime nuo 2004-06-14 iki 2004-12-14 imtinai ir S. C. laikomas bausme atlikusiu.

V. C. civilinis ieškinys del 22550 Lt turtines ir neturtines žalos atlyginimo atmestas.

S. C. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 11 d., apie 23.50 val., prie visuomeninio transporto stoteles ,,Gerosios Vilties“, esancios Vilniuje, Savanoriu pr., šalia 66-o namo, pasivijes M. C. , iš asmeniniu paskatu, bendru muštyniu metu, tycia sudave M. C. apie penkis smugius i ivairias kuno vietas, sukeldamas jam fizini skausma.

Nukentejusioji V. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendi: S. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 129 str. 2 d. 8 p. arba BK 132 str., ir nuteisti ji minetu straipsniu sankciju ribose, taip pat patenkinti civilini ieškini: iš S. C. priteisti jos naudai 7550 Lt turtines žalos ir 15000 Lt neturtines žalos atlyginimui. Apeliante mano, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagristas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu neabejotinai nustatyta, kad S. C. dalyvavo muštynese prie interneto kavines Savanoriu pr., kur buvo rastas mires M. C. , taip pat nustatyta, kad S. C. muše M. C. prieš pat pastarojo parkritima ir mirtina sužalojima. Apeliantes manymu, butent S. C. turejo realia galimybe suduoti smugi, nuo kurio M. C. parkrito ir mirtinai susižalojo. Mano, kad nuteistojo parodymai del nusikalstamu veiksmu vietos vertintini kritiškai. Teismas taip pat neatsižvelge i tai, kad S. C. keleta metu lanke kikboksingo treniruotes, yra fiziškai gerai pasirenges ir jam butu nesunku suduoti nukentejusiajam toki smugi, nuo kurio pastarasis parkristu. Be to, S. C. jau ne pirma karta tampa ikiteisminio tyrimo subjektu už analogiškus neteisetus veiksmus. Apeliante nesutinka su teismo nuomone, kad negalima S. C. apkaltinti M. C. nužudymu, nes neirodyta, kad jo veiksmai nukentejusiojo M. C. atžvilgiu buvo priežastiniame ryšyje su M. C. mirtimi. Apeliantes manymu, yra pakankamas pagrindas S. C. patraukti baudžiamojon atsakomyben pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., o nesant pakankamai irodymu patraukti S. C. baudžiamojon atsakomyben pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., yra pagrindas patraukti ji baudžiamojon atsakomyben pagal BK 132 str., nes tam, apeliantes manymu, yra surinkta pakankamai irodymu.

Nukentejusioji V. C. prašo jos apeliacini skunda patenkinti.

Nukentejusiosios atstovas advokatas L.Pcelincevas prašo nukentejusiosios apeliacini skunda patenkinti iš dalies, t.y. S. C. pripažinti kaltu pagal BK 132 str.

Prokurore, nuteistasis S. C. ir jo gynejas prašo nukentejusiosios apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusiosios apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, byloje ištirtus irodymus ivertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatu, savo išvadas del S. C. kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagrinde ištirtu irodymu visetu.

Kolegijos nuomone, S. C. pagristai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. Jokiu objektyviu irodymu, kuriu pagrindu butu galima teigti, jog butent nuteistojo smurtiniai tyciniai ar neatsargus nusikalstami veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis, t.y. M. C. mirtimi, byloje nera. Tokiu irodymu nepateikta paciame nukentejusios apeliaciniame skunde, ju apeliante nepateike ir apeliacines instancijos teismo posedyje.

Iš teismo medicinos specialisto išvados, padarytos atlikus M. C. lavono tyrima nustatyta, kad mirtis ivyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio paviršine muštine žaizda su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva pakaušyje, pakauškaulio lužiu, nueinanciu i pamata, galvos smegenu sumušimu ir pan. Šie mirti sukele sužalojimai galejo buti padaryti griunant ir pakaušio sritimi atsitrenkiant i kieta buka paviršiu, jie kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrukdymu, ko pasekoje ir ivyko mirtis. Visi kiti daugybiniai kuno sužalojimai kvalifikuoti lengvais, neturejusiais jokios itakos kilusioms pasekmems. Konstatuota, jog po galvos sužalojimo, kurio metu lužo pakauškaulis ir buvo sumušti galvos smegenys, mirtis turejo ivykti greitai.

Kaip seka iš S. C. parodymu ikiteisminiame tyrime ir teisme, jis visuomet pripažino mušesis su M. C. ir liudytoju V. K. , suduodami vieni kitiems smugius, ka patvirtina byloje esancios teismo medicinos specialisto išvados. Tuo paciu pasakytina, kad S. C. visuomet nuosekliai neige, kad pasivijes ant šaligatvio prie interneto kavines begancius minetus asmenis, butu sudaves M. C. toki smugi ar ji pastumes, del ko pastarasis butu nugriuves atsitrenkdamas pakaušiu i šaligatvio danga. Pasak S. C. , jis, pasivijes beganti M. C. , tik atstume pastarojo ranka, kuria minetas asmuo norejo smogti, po ko nusivijo jaunesniji nubeganti vyriški. Šie nuteistojo parodymai nepaneigti ištirtais kitais irodymais.

Negincijamai nustatyta, kad grupines muštynes vyko ir tesesi ne vienoje vietoje, o priklausomai nuo jose dalyvavusiu asmenu skaiciaus bei bandant M. C. ir V. K. pabegti, persikeldavo vis i kita vieta.

Liudytoja A. B. parode, kad mate kaip V. K. ir M. C. bego i kita gatves puse, juos vijosi 3-4 asmenys, kuriu tarpe buvo ir S. C. Šia aplinkybe patvirtino ir liudytojas V. K. , kuris patvirtino paragines M. C. begti ir pats nubeges i kita gatves puse. Kitoje gatves puseje prie visuomeninio transporto stoteles juos pasivijo S. C. , kuris pasiule muštis, mušesi trise. Muštyniu metu nugriuvo ant suoliuko, pasikeles pamate atbegancius keturis vaikinus, du iš ju stambius, todel išsigandes paragino M. C. begti ir pats nubego, atsisukes mate, kad iš paskos bega ir M. C. , S. C. ir dar grupele žmoniu. Užbeges už namo kampo dar mate, kad M. C. spardo ji pasivijusi grupe žmoniu.

Pažymetina, kad daugiau liudytoju, kurie butu mate kaip buvo mušamas M. C. toje vietoje, kurioje ir aptiktas jo lavonas, nera. Asmenys, kurie pasak liudytoju A. B. ir V. K. , vijosi M. C. ir ji sparde, nenustatyti.

Nesurinkus irodymu ir nesant galimybes nustatyti, kas sudave M. C. smugi, nuo kurio jis parkrito, galva atsitrenke i šaligatvio grindini ir patyre sunkia galvos trauma, teismo išvada apie tai, kad neirodyta, jog butent S. C. smurtiniai veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su M. C. mirtimi, laikytina teisinga ir pagrista.

Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad butent S. C. turejo realia galimybe suduoti smugi, nuo kurio M. C. parkrito ir mirtinai susižalojo, apie S. C. gera fizini pasirengima suduoti toki smugi bei neviena ikiteismini tyrima S. C. atžvilgiu už analogiškus smurtinius veiksmus, nera ir negali buti pripažinti negincijamais objektyviais S. C. kaltes irodymais nužudžius M. C. . Jau vien iš šiu teiginiu formuluotes ir turinio akivaizdu, kad tai yra tik nukentejusiosios subjektyvi nuomone, pagrista galimomis prielaidomis.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ivertinus minetas byloje nustatytas aplinkybes kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagristai S. C. pripažino kaltu ir nuteise pagal BK 140 str. 1 d. Tenkinti nukentejusiosios apeliacini skunda jame išdestytais argumentais, S. C. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ar 132 str., nera pagrindo. Nesant irodymu, kad butent S. C. smurtiniai veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmemis, t.y. M. C. mirtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti byloje pareikšta nukentejusiosios civilini ieškini del turtines ir neturtines žalos atlyginimo, laikytinas teisingu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentejusiosios V. C. apeliacini skunda atmesti.