- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-592-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02884-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo L. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje, nubaustas 10 (dešimties) parų administraciniu areštu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 21 d., apie 18.25 val., viešoje vietoje – ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pasirodė girtas, griuvinėjo, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Pažeidimą padarė, kai jam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 178 straipsnį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde L. B. nurodo, kad jis nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimu ir prašo į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertą. Teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jam po keturių galvos traumų ir operacijų pripažinta alzhaimerio liga ir jis visiškai praranda atmintį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį kviesti medicinos ekspertą, todėl šie apelianto prašymai netenkinami.
ATPK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad veiksmai, numatyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, t. y. alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, padaryti asmens, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, užtraukia baudą nuo 150 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad L. B. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai. Tai, kad L. B. viešoje vietoje pasirodė girtas, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto A. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 21 d. jis, patruliuodamas su patruliu G. B., apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo girtą vyriškį, kuris nesiorientavo aplinkoje, savarankiškai negalėjo paeiti, griuvinėjo ir šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, o pristatytas į policijos įstaigą prisistatė L. B. (1B b. l.), alkoholio kiekio matuoklio parodymai, liudijantys, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. 18:41:15 val. L. B. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas (2 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių be kita ko matyti, kad L. B. su pažeidimu sutiko, jo neginčijo (8-9 b. l.).
Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį būtina įvertinti, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-7428/2010).
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, naują administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 3 dalyje, L. B. padarė būdamas per metus už to paties pobūdžio pažeidimus baustas septynis kartus (3-5 b. l.), ir tai patvirtina, kad L. B. taikomos nuobaudos teigiamo poveikio nedaro, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – nėra sumokėjęs, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu L. B. paskirta administracinė nuobauda – 10 parų administracinis areštas – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis yra neįgalus, taip pat nėra pagrindas skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Nors pagal ATPK 29 straipsnio 3 dalies nuostatas administracinis areštas pirmos ir antros grupių invalidams negali būti skiriamas, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad L. B. yra pirmos ar antros grupės invalidas, byloje nėra. Iš byloje esančios L. B. neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jam nustatytas 40 procentų darbingumas, o pagal invalidumo grupės prilyginamo darbingumo lygiui 2012 m. birželio 28 d. aprašymą Nr. I-543, patvirtintą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, invalidumo grupės prilyginamos taip: I invalidumo grupė – 20 proc. darbingumo lygiui, II invalidumo grupė – 35 proc. darbingumo lygiui, III invalidumo grupė – 50 proc. darbingumo lygiui. Taigi, 40 procentų darbingumo lygis prilygintinas III invalidumo grupei, o skirti arešto bausmę asmeniui, turinčiam šios grupės invalidumą, įstatymas nedraudžia (ATPK 29 straipsnio 3 dalis).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, tenkinti L. B. skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą, L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.