Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-296/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-22
Bylos Nr.
1A-296/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas, Rūta Mickevičienė, Violeta Ražinskaitė (pran.)
Nuteistasis
E. A., R. Z.
Nukentėjusysis
V. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-296/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Tomo Šeškausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjai Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-11-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 m., ją atliekant pataisos namuose.

Iš E. A. ir R. Z. solidariai priteista 5000 Lt nukentėjusiajam V. U. žalai atlyginti.

Iš E. A. , R. Z. ir R. K. solidariai priteista 5144 Lt Valstybinei ligonių kasai už V. Š. gydymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: R. Z. pagal LR BK 129 str. 1 d., D. K. (D. K. ) ir O. L. pagal LR BK 140 str. 1 d., o R. K. (R. K. ) pagal LR BK 135 str. 1 d., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. Z. , abu apsvaigę nuo alkoholio, 2005 m. rugsėjo 19 d., apie 18 val., kelyje Kalvarija-Sangrūda-Mockai, važiuojančio automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. EML 959 salone, po to sustoję (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų – įtardami V. Š. pavogus mobiliojo ryšio telefoną iš D. K. , E. A. tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius V. Š. į galvos-veido sritį, R. Z. spyrė į galvos-veido sritį ne mažiau kaip keturis kartus, taip jie padarė odos nubrozdinimus kaktos kairėje virš antakio, kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kairiame žande prie nosies sparnelio ir kairėje pasmakrės pusėje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, atvirus nosikaulio lūžimus, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose abipus smilkininėse srityse, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose ties apatinio žandikaulio dešiniuoju kampu bei atitinkamai išoriniams sužalojimams nosies srityje bei kairėje veido pusėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais, difuzinį galvos smegenų pažeidimą, ir dėl padarytų sužalojimų – sunkios galvos smegenų traumos V. Š. 2005 m. rugsėjo 22 d. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė. Taip jie tyčia nužudė V. Š.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai pripažino, tyrimo metu padėjo išaiškinti visas įvykio aplinkybes. Teismas nustatė, kad nuteistieji veikė netiesiogine tyčia. Tai patvirtina objektyvi aplinkybė, jog jie nukentėjusįjį iš miškelio nuvežė prie kelio ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tai įrodo, kad jie siekė nukentėjusįjį tik sužaloti, bet ne nužudyti, o tai atitinka LR BK 135 str. 1 d. kvalifikavimą. Nukentėjusysis buvo daug kartų teistas už vagystes, jo gyvenimo būdas buvo netinkamas, dėl to nuteistieji turėjo pakankamą pagrindą jį įtarti pavogus mobiliojo ryšio telefoną. Dėl šios priežasties ir įvyko konfliktas. Apeliantas pripažįsta, jog tai jo kaltės nesumenkina, tačiau tikisi, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nustatys jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir supranta, jog paskirta bausmė moralės požiūriu nėra per griežta, tačiau mano, kad teismas, įvertinęs aplinkybes, paskirs bausmę, kurios dydis labiau atitiks sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir remdamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis neginčija faktinių bylos aplinkybių, todėl sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Esminių LR BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Apeliantas teigia su draugais neturėjęs tyčios V. Š. nužudyti, jų tikslas buvo tik jį ,,pamokyti“ dėl įtartos vagystės, teismas nustatė veikus netiesiogine tyčia, todėl, apelianto nuomone, veika atitinka LR BK 135 str. 1 dalį.

Toks apelianto manymas yra neteisingas ir prieštarauja įstatymo aiškinimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkto 3 dalyje teismams išaiškinta, kad, kaltininkui veikus netiesiogine tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Byloje nustatyta, apeliantas to ir neginčija, jog stiprius smūgius į galvą, nuo kurių visumos, remiantis specialisto išvados Nr. M 1356/05 (02) duomenimis (t. 1 b. l. 39-44), mirė nukentėjusysis, sudavė tik jis ir R. Z. , todėl jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

Nuteistojo R. K. panaudotas smurtas, t. y. smūgiai į krūtinę, nugarą ir rankas, neturėjo įtakos V. Š. mirčiai, dėl to jo veika kvalifikuota skirtingai – pagal LR BK 135 str. 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą ir ją individualizavo, atsižvelgęs į E. A. aktyvesnį vaidmenį naudojant smurtą, lyginant su už tą patį nusikaltimą nuteistu R. Z.

Teismas įvertino, kad apeliantas tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrąžinamus padarinius – žmogaus mirtį. Antra vertus, atsižvelgė, jog nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma.

Iš E. A. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis teistas už veiką, padarytą vos prieš savaitę iki aptariamo nusikaltimo (t. 1 b. l. 176), be to, yra padaręs keletą administracinių teisės pažeidimų (t. 1 b. l. 163), Marijampolės seniūnijos charakterizuojamas blogai (t. 1 b. l. 181). 2000 m. jam atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą dėl chuliganizmo pagal LR BK 225 str. 1 d., susitaikius su Marijampolės seniūnijos atstovu (t. 1 b. l. 171). Nors pastaroji aplinkybė neturi tiesioginės reikšmės bausmei, tačiau ji apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, nelinkusį keisti įstatymų ir visuomenės netoleruojamo elgesio.

Teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė, įvertinus nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo didelės reikšmės, už labai sunkų nusikaltimą paskiriant bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę. Dėl to apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę negali būti patenkintas.

Nuteistasis E. A. savo apeliaciniame skunde prašo teismo nustatyti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau šio prašymo nesukonkretino, į kokias dar aplinkybes teismas galėjo atsižvelgti.

Apeliacinės instancijos teismas tokių naujų aplinkybių nenustatė. Tai, kad nuteistieji pačių sumuštą nukentėjusįjį V. Š. iš miškelio nuvežė arčiau namų ir paliko šalikelėje, negali būti pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jie tai padarė ne E. A. iniciatyva, o nuteistajam O. L. pasiūlius. Pastarasis iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą.

Nuteistasis nusikalto būdamas girtas, todėl teismas jo apsvaigimą nuo alkoholio teisingai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

LR BK 61 str. 2 d. nuostatos numato, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, visą tai įvertinęs, už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 10 metų, E. A. paskyrė trumpesnę, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nepagrįstas apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas paskirti bausmę, labiau atitinkančią bausmės vidurkį.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. A. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (LR BK 61 str.), bausmės paskirtį (LR BK 41 str.) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta RažinskaitėTeisėjai: Rūta MickevičienėTomas Šeškauskas