Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-882/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-28
Bylos Nr.
2A-882/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei ,,Registrų centras“, VĮ "Registų centras" „Jurbarkai"
Ieškovas
Jurbarko rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-882/2009Procesinio sprendimo kategorijos 114.4.; 33.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams Jonui Bučinskui, R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-743-1/2007 pagal ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinį Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) ,,Jurbarkai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei ,,Registrų centras“, dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“, prašydamas:

1) nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ir naudojamo pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką, pripažįstant, kad šiame garaže Jurbarko rajono savivaldybei priklauso 335,79 kv.m. patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-13;

2) nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ir naudojamo pastato – kultūros namų-kontoros – esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, pripažįstant, kad Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso 529,65 kv.m. ploto patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-13 (236,19 kv.m.), 2-1 (21,28 kv.m.), o taip pat ½ dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 kv.m.), ir rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo R-1 iki R-14 (170 kv.m.);

3) įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 335,79 kv.m. ploto patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-13 – įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovės „Jurbarkai“ vardu, ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teises į šią pastato dalį;

4) įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti pastato – kultūros namų-kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 529,65 kv.m. ploto patalpų, kurias sudaro patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-13 (236,19 kv.m.), 2-1 (21,28 kv.m.), ½ dalies patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 kv.m.), ir rūsio patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo R-1 iki R-14 (170,93 kv.m.) – įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovės „Jurbarkai“ vardu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teises į nurodytas šio pastato dalis.

Nurodė, jog Jurbarko rajono tarybos 1992 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 151 ir 1992 m. gegužės 29 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkio laikinosios administracijos vadovas perdavė Jurbarko apylinkės viršaičiui komunalinių objektų aptarnavimui tokias pagrindines priemones: tris garažų boksus (12 vietų), esančius pastate garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuos objektus LR Vyriausybės įgaliotas asmuo, Tauragės apskrities valdytojas 1996 m. vasario 26 d. perdavimo ir priėmimo aktu, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, perdavė Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn. Ieškovas nurodė, jog analogiška situacija susiklostė ir dėl dalies pastato – kultūros namų-kontoros (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovo nuosavybėn. Remiantis LR Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 162, kurio 4.2 punktas suteikė galimybę žemės ūkio įmonėms vietoj privalomos įmokos į agrarinės reformos fondą perduoti į rajono valdybos balansą nekilnojamąjį turtą, 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo ir perdavimo aktu Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkio laikinosios administracijos vadovas perdavė į Jurbarko rajono savivaldybės balansą kultūros namams pirktą inventorių ir kultūros namų patalpas: kultūros namų salę, kino aparatinę, ½ buitinių patalpų, esančių pirmame aukšte ir pagalbines patalpas, esančias rūsyje. Šis turtas 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo aktu kaip valstybės turtas buvo perduotas Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn. Nors atsakovas Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ neprieštaravo dėl nuosavybės teisių perdavimo ieškovui ir niekada netrukdė ieškovui juo naudotis, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teises į visą ginčo turtą. VĮ Registrų centras 2006 m. lapkričio 15 d. ir 2007 m. vasario 9 d. sprendimais atmetė ieškovo prašymą dėl ieškovo daiktinių teisių į ginčo turtą įregistravimo, motyvuodamas tuo, kad šio pastato savininku Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovas. Tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovo teisė valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Atsakovas ŽŪB ,,Jurbarkai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas niekada neįgijo nuosavybės teisių į ginčo pastatų patalpas ir neįregistravo į jas savo nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre nustatyta tvarka. Garažų boksai, esantys gelžbetonio blokų garaže, negalėjo būti perduoti 1992 m. gegužės 29 d. turto perdavimo-priėmimo aktu, kadangi pagal Jurbarko rajono tarybos 1992 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 151 galėjo būti perduoda tik „technika“, o minėti garažų boksai priskirtini „priemonėms“. Be to, perdavimo-priėmimo akte nenurodyti perduodamus garažų boksus identifikuojantys duomenys – jų buvimo vieta ir unikalus numeris. Kadangi ginčo garažai dar 1992 m. gegužės 20 d. buvo perduoti atsakovo nuosavybėn, VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė įregistruoti ieškovo daiktines teises į šį turtą. Ieškovo įrodinėjant nuosavybės teises į kultūros namus-kontorą pateiktas 1992 m. balandžio 14 d. turto priėmimo-perdavimo aktas nėra patvirtintas Jurbarkų apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovo. Be to, šį turtą perdavė ne komisija, o tik vadovas. Tai, kad ieškovas, atsakovui leidus, naudojosi kultūros namų-kontoros dalimi, nepaneigia atsakovo ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybės teisių į ginčo turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jis yra ginčo pastatų bendraturtis ir tuo pagrindu turi teisę reikalauti nustatyti jo dalis tose patalpose. Teismas nustatė, kad 1992 m. gegužės 29 d. ir 1992 m. balandžio 14 d. aktuose, kuriais ieškovas grindžia savo nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimą, nenurodytos konkrečios patalpos, jų paskirtis ir plotai. Ginčo pastatų patalpų plotai ir indeksai buvo nurodyti tiktai 2005 m gruodžio 16 d. UAB korporacija „ Matininkai“ sudarytuose planuose. Be to, ieškovas pagal tuo metu galiojusio CK normų reikalavimus viešajame registre neįregistravo savo nuosavybės teisių į ginčo patalpas ir į VĮ Registrų centras kreipėsi tik tuomet, kai ginčo pastatai – garažas ir kultūros namai-kontora – buvo įregistruoti atsakovo vardu. Todėl VĮ Registrų centras savo 2006 m. lapkričio 15 d. sprendime pagrįstai atsisakė įregistruoti ieškovo nurodytų patalpų nuosavybę jo vardu ir nurodė, kad ieškovo pateiktas 1992 m. gegužės 29 d. aktas rodo, kad turtas perduotas antrą kartą. Teismas kritiškai vertino liudytojų parodymus, nes jie taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios ginčo pastatų patalpos buvo perduotos ieškovui. Ieškovas taip pat neginčija 1992 m. gegužės 20 d. akto, kuriuo Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ kolūkis perdavė žemės ūkio bendrovei „Jurbarkai“ ginčo pastatus—64 vietų automobilių garažą ir kultūros namus-kontorą ir kurio pagrindu buvo registruota šios bendrovės nuosavybės teisė į tuos pastatus, teisėtumo. Ieškovui neįrodžius, kad jis yra ginčo patalpų bendraturtis, jo reikalavimai nustatyti tų patalpų dalis bei naudojimosi jomis tvarką ir panaikinti jų teisinę registraciją atsakovų vardu yra nepagristi, todėl atmestini.

Šalies argumentai

Ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino ir atmetė ieškovo pateiktus įrodymus – 1992 m. gegužės 29 d. ir 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo aktus, kuriais ieškovui buvo perduoti autogaražai (3 boksai, 12 vietų), kultūros namų salė, kino aparatinė, 1/2 buitinių patalpų, esančių pirmame aukšte, ir pagalbinės patalpos, esančios rūsyje, kurių balansinė vertė 278 493 rub. Teismas, nurodydamas, kad šiuose aktuose nebuvo nurodytos konkrečios patalpos, jų paskirtis ir plotai, neįvertino, kad jos 1992 m. negalėjo būti nurodytos, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu ginčo pastatai nebuvo inventorizuoti ir tai buvo padaryta tik 2005 m. gruodžio 16 d. UAB korporacijos „Matininkai“ sudarytuose planuose. Be to, turto perdavimo faktą patvirtina liudininkų M. G., A. P. ir V. G. parodymai. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas iki šiol netrukdomai naudojasi tiek kultūros namų patalpomis, tiek autogaražais, dėl ko jai priklausančias pastatų dalis identifikavo pagal esamus pastatų planus.

2. Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, nenurodė, kokiu pagrindu atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad kultūros namai savivaldybei buvo perduoti ne neatlygintinai, o vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 162 nuostatomis. Perdavus šį turtą ieškovui, buvo užskaityta „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės dirbančiųjų privalomoji 5 proc. įsigyto turto vertės įmoka į agrarinės reformos fondą. Tokiu būdu teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 išdėstytų įrodymų rinkimo ir vertinimo principų.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 1992 m. gegužės 20 d. aktas, kuriuo „Gegužės pirmosios“ kolūkis perdavė ŽŪB „Jurbarkai“ ginčo pastatus – 64 vietų automobilių garažą ir kultūros namus-kontorą – buvo pakankamas atsakovo nuosavybės teisių į šiuos pastatus registravimo pagrindas. Iš 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo akto matyti, kad ieškovui perduotos kultūros namų patalpos buvo įvertintos 278493 rub., ši suma nurodyta ir kituose ieškovo pateiktuose dokumentuose, įrodančiuose šio turtinio įnašo įskaitymą į agrarinės reformos fondą. Tuo tarpu ŽŪB „Jurbarkai” perduoto turto buhalterinė vertė, nurodyta 1992 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akte – 100254 rub., kas patvirtina, kad, perduodant turtą atsakovui, buvo atimta ieškovui perduotos turto dalies vertė.

4. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, nes nuosavybės teisė į Jurbarkų kultūros namų patalpas, kuriomis naudojasi visi Jurbarkų kaimo gyventojai, be pagrindo buvo pripažinta priklausančia privačiam juridiniam asmeniui – ŽŪB „Jurbarkai“.

Atsiliepimas

Atsakovas ŽŪB „Jurbarkai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo turtas buvo perduotas ieškovui nuosavybėn. Ieškovo pateikti perdavimo-priėmimo aktai, kuriuose nenurodytos konkrečios patalpos, jų plotai ir paskirtis, parodo tik galimą ketinimą perduoti ginčo patalpas arba teisės laikinai jomis naudotis suteikimą, tačiau galiausiai šios patalpos buvo perduotos atsakovo nuosavybėn. Dėl šios priežasties atsakovas nuo 1992 metų naudojosi paminėtu turtu ir 2006 m. kovo 3 d. įregistravo savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Tai, jog ginčo patalpų dalimi šiuo metu naudojasi ieškovas, neįrodo patalpų priklausymo ieškovui fakto. Jurbarko rajono savivaldybės seniūnijos Kultūros skyrius paprašė atsakovą leisti naudotis ginčo patalpomis ir atsakovas geranoriškai sutiko. Už tai ieškovas prižiūri ir remontuoja ginčo patalpas. Ta aplinkybė, kad turtas buvo perleistas ŽUB „Jurbarkai“, nepažeidžia apelianto teisių. Priešingu atveju, apeliantas turėtų ginčyti turtą perdavusios laikinosios administracijos veiksmus, o ne reikšti ieškinį sąžiningam įgijėjui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, kas yra privatizuoto valstybės turto – kultūros namų-kontoros pastato ir garažo dalies – savininkai. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo turtą pripažinimo, į kurį yra įregistruotos atsakovo Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybės teisės, atsakovo nuosavybės teisių į ginčo turtą registravimo panaikinimo ir Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimo, o taip pat naudojimosi tvarkos ginčo turtu nustatymo. Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus, nes sprendė, jog ieškovas neįrodė Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo pagrindo. Ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundą grįsdamas netinkamu įrodymų vertinimu.

Dėl nuosavybės teisių kultūros namų-kontoros pastatą

Ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija siekia Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teisių į kultūros namų-kontoros pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-13 (236,19 m²), 2-1 (21,28 m²), rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo R-1 iki R-14 (bendras plotas 170,93 m²), ir ½ dalį patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²), pripažinimo, atsakovo Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybės teisių į šias patalpas registracijos panaikinimo ir savo nuosavybės teisių įregistravimo.

Privatizavimą reglamentavę teisės aktai valstybei priklausiusio turto pardavimą siejo su prievolės sumokėti privalomąją įmoką į agrarinės reformos fondą atsiradimu. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 87 patvirtintų Agrarinės reformos fondo nuostatų 2.1 punktu, vienas iš agrarinės reformos fondo šaltinių buvo įplaukos, gautos apmokėjus pinigais ne mažiau kaip 5 procentus įsigyto žemės ūkio įmonės turto (gamybinio technologinio komplekto, pajaus), privatizuojamo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą pardavus žemės ūkio įmonių turtą. LR Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 162 Dėl papildomų priemonių agrarinei reformai vykdyti 4.2 punkte žemės ūkio įmonėms, pastačiusioms iš savo lėšų kultūros namus, buvo numatyta galimybė šią privalomąją įmoką į agrarinės reformos fondą padengti, perduodant šiuos objektus į rajono valdybos balansą. Tokiu būdu vietoje privalomosios piniginės įmokos į savivaldybės balansą perduoti kultūros namai tapdavo vieša nuosavybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo aktu „Gegužės pirmosios“ kolūkis į Jurbarkų savivaldybės balansą perdavė kultūros namų salę, kino aparatinę, ½ buitinių patalpų, esančių pirmame aukšte, pagrindines patalpas, esančias rūsyje, kurių balsinė vertė 278 493 rub., ir kultūros namams pirktą inventorių, kurio vertė 9304 rub., iš viso turto už 287 797 rub. (1 t., b.l. 20). Tą aplinkybę, jog šis turtas buvo perduotas į rajono valdybos balansą, siekiant padengti privalomąją „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės į agrarinės reformos fondą mokėtiną įmoką, patvirtina 1992 m. balandžio 9 d. LR Jurbarko rajono valdybos Žemės ūkio skyriaus patvirtintas Jurbarko rajono objektų sąrašas (1 t., b.l. 130-131) ir LR Jurbarko rajono valdytojo 1992 m. balandžio 30 d. potvarkis Nr. 111 V Dėl žemės ūkio įmonių turto, įskaitomo į agrarinės reformos fondo privalomąją įmoką, patvirtinimo (1 t., b.l. 126-129). Iš šių įrodymų matyti, jog „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės privalomosios 1 351 100 rub. dydžio įmokos į agrarinės reformos fondą dalis buvo padengta, perduodant į žemesnės pakopos Jurbarkų savivaldybės balansą kultūros namus ir kultūros namų inventorių, kurių vertė 287 797 rub., tokiu būdu įskaitant privalomosios įmokos dalies, kuri yra lygi perduoto turto vertei, sumokėjimą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir paties „Gegužės pirmosios“ kolūkio parengta 1992 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. 626, kurioje pateikiamas į agrarinės reformos fondą mokėtiną 5 procentų dydžio privalomąją įmoką sudarančių lėšų apskaičiavimas ir jų mokėjimo šaltiniai, nurodant, jog tame tarpe yra ir Jurbarkų apylinkei perduotini kultūros namai, kurių vertė 287 797 rub. (1 t., b.l. 123).

Iš byloje esančio 1992 m. gegužės 20 d. Jurbarko rajono „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės turto perdavimo-priėmimo akto matyti, jog ši žemės ūkio įmonė žemės ūkio bendrovei „Jurbarkai“, remiantis pajų pasirašymo sutartimi, patvirtinta 1992 m. gegužės 6 d. rajono privatizavimo komisijos pirmininko, perdavė kultūros namus-kontorą, kurios pradinė vertė 100 254, o likutinė vertė 92 831 (1 t., b.l. 53-60). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog šio akto pagrindu yra įregistruotos atsakovo Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybės teises į visą kultūros namų-kontoros pastatą (1 t., b.l. 28-29)

Atsižvelgiant į tai, kad 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo akte yra aiškiai apibrėžta į žemesnės pakopos Jurbarkų savivaldybės balansą perduotų kultūros namų dalis (kultūros namų salė, kino aparatinė, ½ buitinių patalpų, esančių pirmame aukšte, pagrindinės patalpos, esančios rūsyje) ir jos vertė (278 493 rub.) (1 t., b.l. 20), bei į tai, kad 1992 m. gegužės 20 d. turto perdavimo-priėmimo akte pateikiami iš esmės skirtingi duomenys apie žemės ūkio bendrovei „Jurbarkai“ perduotų patalpų pavadinimą, paskirtį ir vertę (kultūros namai-kontora, kurios vertė 100 254 rub.) (1 t., b.l. 60), darytina išvada, kad pagal minėtus turto perdavimo-priėmimo aktus į žemesnės pakopos Jurbarkų savivaldybės ir į žemės ūkio bendrovės „Jurbarkai“ balansus buvo perduotos skirtingos Jurbarko kultūros namų dalys, t.y. atsakovo Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybėn buvo perduota ta kultūros namų dalis, kuri buvo likusi po dalies kultūros namų perdavimo į žemesnės pakopos Jurbarkų savivaldybės balansą.

Vadovaujantis 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu, numatančiu savivaldybių įstaigų valdomo valstybinio turto (laisvalaikio organizavimo įstaigų (kultūros namų)) priskyrimą savivaldybių nuosavybėn, bei 4 straipsnio 3 dalimi, LR Vyriausybės įgaliotas asmuo Tauragės apskrities valdytojas 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo aktu Jurbarkų kultūros namų pastatą perdavė Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn (1 t., b.l. 22-24). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn buvo perduota žemesnės pakopos Jurbarkų savivaldybės balanse 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu buvusi Jurbarko kultūros namų dalis, turėjusi viešosios nuosavybės teisinį statusą.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teisių į kultūros namų-kontoros 529,65 m² ploto patalpas, kurias sudaro patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-13 (236,19 m²), 2-1 (21,28 m²), ½ patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (101,25 m²), ir rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo R-1 iki R-14 (170,93 m²), pripažinimo, kadangi ieškiniu prašoma pripažinti Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teises į tą kultūros namų-kontoros dalį, kurią ji įgijo 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu. Kultūros namų salę atitinka patalpa, plane pažymėta indeksu 1-13 (236,19 m²), kino aparatinę – patalpa, plane pažymėta indeksu 2-1 (21,28 m²), ½ buitinių patalpų, esančių pirmame aukšte – patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²), pagrindines patalpas, esančias rūsyje – patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo R-1 iki R-14 (170,93 m²) (1 t., b.l. 31-34). Atsakovas neginčija, kad ieškinyje nurodytas 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo aktu perduotų patalpų identifikavimas atitinka VĮ Registrų centro kadastrinėje byloje esančiuose šio pastato planuose nurodytą patalpų išdėstymą.

Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog, atlikus aukščiau pateiktų byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas, remiantis 1992 m. gegužės 20 d. turto perdavimo-priėmimo aktu, įgijo nuosavybės teises tik į dalį kultūros namų-kontoros patalpų, t. y. tą dalį, kuri nebuvo perduota, siekiant padengti „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės į agrarinės reformos fondą mokėtiną privalomąją įmoką, pripažįsta atsakovo nuosavybės teisių registraciją šio akto pagrindu į visą kultūros namų-kontoros pastatą neteisėta. Sistemiškai įvertinus 1992 m. balandžio 14 d. priėmimo-perdavimo akte ir 1992 m. gegužės 20 d. turto perdavimo-priėmimo akte bei kultūros namų pastato planuose pateiktus duomenis, darytina išvada, kad atsakovas Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ 1992 m. gegužės 20 d. turto perdavimo-priėmimo akto pagrindu įgijo nuosavybės teises į kultūros namų-kontoros pastato ½ patalpų, esančių pirmame aukšte, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²) bei antro aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 2-2 iki 2-16 (bendras plotas 181,92 m²). Todėl atsakovo nuosavybės teisių registracija į kitas kultūros namų-kontoros patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pripažintina neteisėta, o Nekilnojamojo registro duomenys – nuginčytais. Viešojo registro tvarkytojas privalo vykdyti tokį teismo sprendimą.

Dėl naudojimosi kultūros namų-kontoros pastatu tvarkos nustatymo

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovui Jurbarko rajono savivaldybei kultūros namuose-kontoroje, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-13 (bendras plotas 236,19 m²), 2-1 (bendras plotas 21,28 m²), rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo R-1 iki R-14 (bendras plotas 170,93 m²), ir ½ patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²). Atsakovui Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybės teise priklauso ½ patalpų, esančių pirmame aukšte, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²) bei antro aukšto patalpos, plane pažymėtas indeksais nuo 2-2 iki 2-16 (bendras plotas 181,92 m²). Pažymėtina, jog ginčo šalys, įgydamos nuosavybės teises į konkrečiai identifikuotas kultūros namų patalpas, o ne tų patalpų dalį, jas įgijo nuosavybės teise. Todėl naudojimosi tvarkos tarp ginčo šalių nustatymo objektas gali būti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, t.y. patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 202,5 m²), kurios ginčo šalims priklauso lygiomis dalimis – po ½ dalį (CK 4.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesprendžia dėl naudojimosi tvarkos kultūros namų-kontoros rūsio, antro aukšto patalpų ir pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-13, atžvilgiu nustatymo.

Kaip matyti iš ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinio reikalavimų, jis siekia, kad, nustatant naudojimosi kultūros namų-kontoros patalpomis tvarką, būtų pripažinta jo teisė naudotis ½ dalimi patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²). Tačiau toks abstraktus reikalavimas neatspindi konkretaus pasiūlymo dėl naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo, iš kurio būtų matyti, kokiomis patalpomis ar šių patalpų dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovas siekia naudotis atskirai, o kokiomis – bendrai su atsakovu. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, nevertino ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos nustatymo pagrįstumo, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos šioje dalyje negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos nustatymo iš naujo, ieškovas turėtų pateikti pasiūlymą dėl naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto patalpomis tvarkos, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti, ar bendraturčio pasirinktas pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti, o jeigu prašoma nustatyti naudojimosi ginčo patalpomis tvarka nustatytų tam tikrų patalpų pakeitimus, teismas turėtų patikrinti ir tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Dėl nuosavybės teisių į garažo pastatą

Ieškovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija siekia Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teisių į pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), 335,79 m² patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-13, pripažinimo, atsakovo Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybės teisių į šias patalpas registracijos panaikinimo ir savo nuosavybės teisių įregistravimo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 1992 m. gegužės 29 d. turto perdavimo-priėmimo aktu „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonė kaip pagrindinę priemonę, skirtą komunalinių objektų aptarnavimui, Jurbarko rajono tarybos 1992 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 151 pagrindu perdavė į žemesnės pakopos Jurbarko savivaldybės balansą tris 12 vietų garažų boksus, kurių pradinė vertė 75 075 (1 t., b.l. 8-9). Įsigaliojus 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymui Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn, kurio 3 straipsnio 3 dalyje buvo numatytas į savivaldybių balansą įeinančių socialinės paskirties objektų ir kito turto priskyrimas savivaldybių nuosavybėn, 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo aktu LR Vyriausybės įgaliotas asmuo Tauragės apskrities valdytojas perdavė Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn trijų boksų autogaražą, kurio balansinė vertė – 10 514 Lt (1 t., b.l. 10-12). Šiuos dokumentus ieškovas nurodo kaip Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą į ginčo garažo patalpas patvirtinančius įrodymus.

Atsakovo Jurbarko rajono ŽŪB „Jurbarkai“ nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į ginčo garažą buvo įregistruotos 1992 m. gegužės 20 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu (1 t., b.l. 15-19). Iš 1992 m. gegužės 20 d. perdavo-priėmimo akto matyti, jog „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonė, remdamasi pajų pasirašymo sutartimi, patvirtinta 1992 m. gegužės 6 d. rajono privatizavimo komisijos pirmininko, kaip pagrindinę priemonę perdavė žemės ūkio bendrovei „Jurbarkai“ 64 vietų automobilių garažą (1 t., b.l. 53-60).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pripažįsta, jog ieškovas neįrodė, kad 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo aktu jam perėjo nuosavybės teisės į ginčo garaže esančias 335,79 m² ploto patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-13, kadangi nei šiame akte, nei 1992 m. gegužės 29 d. turto perdavimo-priėmimo akte perduodamas garažo pastatas ar jo dalis nebuvo tinkamai identifikuoti, t. y. nenurodytas perduodamų garažų boksų adresas, jų plotas, kiti perduodamus boksus identifikuojantys duomenys. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti, ar minėtuose perdavimo-priėmimo aktuose nurodytas trijų boksų dvylikos vietų garažas ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 335,79 m² ploto patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-13, yra tas pats nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas. Nesant galimybės nustatyti, koks garažas buvo perduotas ieškovui, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovo nuosavybės teisių į ginčo garažo patalpas registraciją viešame registre neteisėta ir pažeidžiančia ieškovo teises. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šioje dalyje pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą, Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teises į kultūros namų-kontoros pastato dalį, kurias ji įgijo 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu, įpareigojant VĮ Registrų centrą atlikti atitinkamus atsakovo nuosavybės teisių registracijos panaikinimo ir ieškovo nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmus (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nesant tinkamai suformuluoto ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, civilinė byla toje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad kultūros namų-kontoros pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-13 (236,19 m²), 2-1 (21,28 m²), rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo R-1 iki R-14 (bendras plotas 170,93 m²), ir ½ patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²).

Įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovės „Jurbarkai“ (įmonės kodas 158174818) nuosavybės teisių registravimą į kultūros namų-kontoros pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-13 (236,19 m²), 2-1 (21,28 m²), rūsio patalpas, plane pažymėtos indeksais nuo R-1 iki R-14 (bendras plotas 170,93 m²), ir ½ patalpų, plane pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 101,25 m²), ir įregistruoti Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybės teises į šias patalpas.

Civilinę bylą dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kultūros namų-kontoros pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-14 iki 1-17 (bendras plotas 202,5 m²), perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasVigintas Višinskis