- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- I1-611-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02281-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 17 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 17 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) drausmės grupėje netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui teko mažesnis plotas nei nustatyta teisės aktuose, dalį ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, nebuvo užtikrintas šilumos pakankamumas ir bendros sanitarinės sąlygos. Nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. į 10 kv. m ploto pasivaikščiojimo kiemelius turėjo eiti 9 asmenys, todėl pareiškėjas atsisakė į juos eiti. Nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. į kiemelius iš viso nebesiūlė eiti, todėl 24 valandas per parą pareiškėjas praleido kameroje. Pasivaikščiojimo kiemuose nėra jokių šiukšlių kibirėlių, peleninių, yra tik vienas suoliukas, ant kurio telpa 2 asmenys, o likusiems 7 asmenims tenka stovėti. Nėra stogelių pasislėpti nuo lietaus ar sniego. Kameroje unitazas kartu su kriaukle buvo iš nerūdijančio plieno, kurie buvo sujungti. Per tokį tualetą plinta įvairios ligos. Pareiškėjas buvo priverstas plauti indus tualete, nes prie kriauklės nėra paprasta prieiti. Be to, tualeto patalpoje yra ir dušas, kuriame nėra užuolaidėlių, todėl maudantis nebuvo užtikrintas privatumas. Iš tualeto sklido blogas kvapas, tualetas nėra uždengiamas. Naudojantis tualetu taip pat nebuvo užtikrintas privatumas.
Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas jautė diskomfortą, emocinę depresiją, fizinius skausmus, papildomus psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo pareiškėjo orumas, reputacija.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 9–13) nurodė, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 1 miegamąjį, kuris yra 34,75 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos. Sanitarinio mazgo, esančio patalpoje, plotas 2,85 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu priskirtas drausmės grupei ir bausmę atlikinėjo Drausmės grupėje. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą patalpų oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, dirbtinę apšvietą. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. 4, 5 ir 6 lokalinių sektorių, taip pat uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Šiuose sektoriuose kiekviename miegamajame yra įrengtas tualetas, kuriame yra 1 unitazas ir 1 praustuvė, taip pat kiekvieno būrio bendrojo naudojimo patalpose yra virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, dušinė, kurioje įrengti 5 dušo rageliai. Taip pat dušo kabinos yra įrengtos ir kiekviename 12 būrio miegamojo sanitariniame mazge. 5 lokalinio sektoriaus kieme yra įrengti trys pasivaikščiojimų kiemai, kurie savo konstrukcijoje neturi stogo, todėl įrengti 1,2 m pločio stogeliai nuo kritulių. Teisės aktai nenumato suoliukų, šiukšliadėžių, peleninių įrengimo kiemeliuose. 12 būrio pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, jie yra naujai pastatyti 2019 metais ir atitinkantys higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji įdarbinti tvarkinių pareigose). Pasivaikščiojimo kiemus, kuomet juose būna nuteistieji, nuolat prižiūri patruliuojantis pareigūnas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 17 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
Byloje pateikti įrodymai (b. l. 14, 15) patvirtina, kad vertinamuoju laiku pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose – 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,75 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,86 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, jų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrinta pakankama šiluma ir neužtikrintos bendros sanitarinės sąlygos. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 10) nurodo, kad Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir užtikrina, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra būtų šiltuoju metų periodu 18°C - 28°C, šaltuoju - 18°C - 22°C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju - 35-60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25 m/s, šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau.
Byloje nėra duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, be to, pažymėtina, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamų sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 17 d., t. y. šiltuoju metų laikotarpiu, todėl pareiškėjo grumentai dėl šilumos neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teiginys, jog nebuvo užtikrintos bendros sanitarinės sąlygos, vertintinas kaip deklaratyvus, pareiškėjas nenurodė kokios konkrečiai sąlygos nebuvo užtikrintos, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, todėl šis teiginys vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemelių netinkamu įrengimu, ir tvirtina, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengta šiukšliadėžių, peleninių, nėra pakankamai suoliukų, nėra stogelių pasislėpti nuo kritulių, taip pat mažas kiemelio plotas.
Kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), reglamentuojančios pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose, kurių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktas). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas). Higienos normos HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentuoja. Taigi, teisės aktuose nėra reglamentuotas privalomas suoliukų įrengimas pasivaikščiojimo kiemuose, nenurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemuose privalo būti šiukšliadėžės, peleninės, taip pat nereglamentuojama vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma. Atsakovo atstovas į bylą pateikė pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukas (b. l. 20), iš kurių matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengti stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, per mažo jų ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. į kiemelius iš viso nebesiūlė eiti, todėl 24 valandas per parą pareiškėjas praleido kameroje. Iš į bylą pateikto 2019 m. rugpjūčio 6 d. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko Nr. 4-3750 (b. l. 17) matyti, kad 12 būrio pasivaikščiojimo laikas nustatytas nuo 8.30 val. iki 10.30 val. ir nuo 10.30 val. iki 12.30 val. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas grafikas nebuvo vykdomas. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad atsisakė eiti į pasivaikščiojimus dėl per mažo kiemelio ploto, byloje nėra jokių duomenų, jog skundėsi Alytaus PN administracijai dėl teisės pasivaikščioti neužtikrinimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo ir dušo įrengimo, nes kriauklė buvo sujungta su unitazu, iš tualeto sklido blogas kvapas, nes jis buvo be dangčio, dušai buvo be užuolaidėlių, todėl naudojantis tualetu ir dušu nebuvo užtikrintas privatumas.
Atsakovo atstovas nurodė, kad 5-jo lokalinio sektoriaus sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengta praustuvė, mechaninė vėdinimo sistema. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, taip pat sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas dušas su užuolaidomis (b. l. 54). Taip pat pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad bendroje dušinėje dušai vienas nuo kito atskirti sienelėmis (b. l. 21). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo neužtikrinimo nekonstatuotini. Praustuvės įrengimas sanitarinio mazgo patalpoje taip pat neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Teismas pažymi, kad jei pareiškėjui kilo sunkumų naudojantis tualetu dėl nepritvirtinto klozeto dangčio ar blogo kvapo tualete, pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.