Utenos apylinkės teismo nutartis

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Janinai Damanskienei, dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui, advokatei Raimondai Venckutei, nukentėjusios M. T. atstovei Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M. teismo posėdyje sprendė dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, turinčiam 35 procentų darbingumą, neteistam, kaltinamas padarius nusikaltimą numatytą BK 153 str. 1 d., ir 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 3d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. T. (I. T.), gim. (duomenys neskelbtini), atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus bei tyčia nesunkiai sužalojo mažametį, t. y. jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2014-08-26, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad kartu gyvenanti jo dukterėčia, mažametė nukentėjusioji M. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metu, jos akivaizdoje nusirengdavo nuogai ir po kambarius vaikščiojo nuogas, nurenginėjo ją, rankomis liesdavo jos nuogą pilvą, kojas, tarpukojį ir tokiais savo veiksmais atliko mažametės nukentėjusiosios M. T. tvirkinimo veiksmus, kurių pasėkoje pastarajai buvo ilgiau nei 10 dienų sutrikdyta sveikata, t.y. M. T. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje gydyta nuo 2014-09-29 iki 2014-10-06, kuriame jai nustatytos diagnozės: Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, problemos, susijusios su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu, kurį įvykdė artimiausios aplinkos asmuo Z61.4, tai yra įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d., ir 138 str. 2 d. 1 p.

be to jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2014-08-26, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji M. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, ne vieną kartą, tačiau ne mažiau kaip vieną kartą, ranka sudavė M. T. per rankas, kojas, šlaunis, ją žnaibė ir tokiais veiksmais sukeldavo nukentėjusiajai M. T. fizinį skausmą ir dėl tokių veiksmų jis yra įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant (b.l. 91-92). Tai, kad I. T. padarė veiką už kurią numatyta atsakomybė pagal BK 153 str. 1 d., ir 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 3d. byloje patvirtinama teismo ištirtais įrodymais.

I. T., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino , kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su motina, L. T.. Ankščiau, kartu gyveno jo sesuo, J. T., ir jo dukterėčia - M. T., kuriai yra 6-ri metai. Butas yra dviejų kambarių, viename gyvena jis su motina, o kitame - ankščiau gyveno J. su M.. J. dirba (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną darbo dieną, nuo 06.00 val. iki 15.30 val. eina į dieną. Kai kada į darbą eina ir savaitgaliais. Tuo metu, kol J. būdavo darbe, M. rūpindavosi jo motina L. ir jis. Su M. sutardavo gerai. Kartais M. jo neklausydavo, todėl jis ją bardavo žodžiu, o kartais labai retai galėdavo suduoti jai su diržu per užpakalį. Būdavo atvejų, kai jis vonioje norėdamas išsimaudyti, ir jam nuogai nusirengus, į vonią buvo užbėgusi M. ir tuomet jį pamatydavo nuogą. Į M. kambarį jis užeidavo norėdams praeiti į balkoną, kuriame laiko savo įrankius. Užeidamas į M. kambarį jis būdavo apsirengęs. M. kambaryje nenusirenginėdavo ir nepersirenginėdavo. M. apsirengdavo ir persirengdavo pati, jis jai nepadėdavo. Jis dukterėčios nuogai nurengęs nebuvo. Kartais su M. žaisdavo taip, jog vienas kitą žnaibydavo ir kutendavo. Taip darydavo apsirengę (b. 1. 100-101).

Nukentėjusioji M. T., apklausta 2014-10-16 ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ji gyvena prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, mokosi mokykloje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) Gyvena kartu su mama, anksčiau gyveno su bobute ir V.. V. - jos tėtis. Jai patinka, kai V. nešioja ją ant rankų, pečių, patinka su juo būti. Nepatiko kaip jis žnaibėsi, mušėsi. V. žnaibėsi, pamiršo į kurias vietas. Nukentėjusioji ant piešinio pažymėjo, kur jai žnaibė I. T.. Kai V. ją žnaibė, jautėsi nelabai gerai. Jai skaudėjo. V. žnaibė aštuonis ar septinis kartus. Buvo mėlynės ant rankos. V. žnaibė ir kitą ranką, tempė už piršto. Žnaibė daugiau negu vieną kartą į tą pačią vietą. Kai žnaibė buvo apsirengusi pižamą, jai skaudėjo. Žnaibė tik naktį ir tikriausiai ryte. Kartais būdavo su pižama, kartais be drabužių. Miegojo su mama, kartais miegojo atskirai. Žaidžia slėpynes su V.. Kai žaisdavo slėpynių buvo apsirengusi pižama, o V. su drabužiais, kartais be drabužių. Kai žaisdavo slėpynių, slėpdavosi po savo ir bobutės lova. Kai išlipdavo iš po lovos, pamatydavo V., jis būdavo be drabužių. V. pradėjo ją žnaibyti, jai buvo gal ketveri metai. Kai gyveno su mama ir bobute, ją maudė mama ir bobutė. Be drabužių V. nematė ir jis jos nematė be drabužių. Kai neklausydavo, neprisimena ką V. darydavo. Nuo V. likdavo mėlynės ant rankų, jos užgijo. Dėdė V. žnaibėsi, mušėsi, tai jai nepatikdavo. Jis žnaibė į rankas ir viskas. Daugiau neprisimena, jautėsi blogai. V. mušėsi, mušė per rankas, koja, į šlaunį. Kai gyveno visi kartu, ji miegodavo su mama, kartais su bobute, su V. nemiegodavo. V. trenkė jai į koją, mėlynių nebuvo. Kai V. žnaibė rankas neprisimena, ar buvo drabužiai, nebuvo (b. 15-19,23-25).

Atlikus nukentėjusios M. T. teismo psichiatrijos , psichologijos ekspertizę, ekspertai nustatė, kad M. T. protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai (atmintis, mąstymas, dėmesys) atitinka statistinį amžiaus vidurkį. M. T. jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti įtariamojo su ja atliekamų fizinį skausmą sukeliančių veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir negali) suprasti su ja atliekamų seksualinių veiksmų esmės. Atsižvelgiant į visa tai bei jos būseną įvykių metu (fizinis silpnumas, kaltinamojo baimė), o taip pat situacines aplinkybes (šeimoje toleruojamas įtariamojo elgesys), ji negalėjo adekvačiau priešintis tiems veiksmams.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ M. T. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio M. T. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamoji VL, VšĮ VULSK F VRC Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje gydyta nuo 2014-09-29 iki 2014-10-06, jai nustatytos diagnozės: Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8. Problemos, susijusios su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu, kurį įvykdė artimiausios aplinkos asmuo Z61.4. Ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2015-09-15 metu taip pat diagnozuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių.

M. T. potencialiai gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. M. T. gebėjimas duoti parodymus apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu yra ribotas dėl jai daromo šeimos narių (močiutės) poveikio (išgyvendama lojalumo konfliktą artimiesiems, negalėdama jiems prieštarauti, atskleidžia tik dalį reikšmingų byloje aplinkybių). Vertinant byloje nagrinėjamus įvykius, rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, ką M. T. pasakojusi liudytojai A. G. bei specialistui V. K. - tuo metu M. T. dar nebuvo patyrusi jai daromo artimųjų poveikio (arba lauktas efektas nepasireiškė), todėl atskleidė daugiausia reikšmingų byloje nagrinėjamų aplinkybių. M. T. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiuo metu M. T. emocinė būsena bei elgesys atskleidžia sutrikusius santykius šeimoje, kurie užgožia byloje nagrinėjamų įvykių patirtį. Tačiau remiantis bylos duomenimis, yra žinoma, jog kaltinamojo veiksniai jai sukėlė baimę bei pasireiškė seksualizuotas elgesys. (t.2 b.l. 37-47 )

Liudytojas V. K., dirbantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistu ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad 2014 m. atliko M. T. gim. (duomenys neskelbtini) tyrimą. Tikslinant įvykio aplinkybes, paklausta mažametė M. T., papasakojo, kad bute, kuriame ji gyvena, neįgalus dėdė kartais mušdavo ją diržu, nusirenginėjo, nusirengusiai rankomis lietė pilvą, kojas, tarpukojų sritį, gnaibė už rankų ir kojų. Smulkiau apie padarytus sužalojimus jis nurodė specialisto išvadoje (b. 1. 43-44).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2879/14(01) matyti, kad M. T. padarytos smulkios poodinės kraujosrūvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais, ribotą, bei mažą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikimu. M. T. išorinių lytinių organų, tarpvietės, išangės srityje kūno sužalojimų nenustatyta (b. 1. 69-70).

Liudytoja O. R. parodė, kad ji dirba Utenos aps. VPK Visagino PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialiste. 2014-08-22, tikslaus laiko nepamena, su ja tarnybiniu telefonu susisiekė Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja E. Š., kuri pranešė, kad gavo anoniminį pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini), galimai yra smurtaujama prieš mažametį vaiką. Kiek sakė E. Š., anoniminio telefoninio pokalbio metu buvo nurodyta, kad senelė ir dėdė muša su lazdomis mažametę mergaitę. Tą pačią dieną, tikslaus laiko nepamena, kartu su E. Š., nuvykusios į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, jog minėtame bute gyvena L. T., jos sūnus I. T., jos dukra J. T., bei jos mažametė anūkė M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su L. T. paaiškėjo, jog jos dukra J. T. dirba (duomenys neskelbtini) šešias dienas į savaitę, nuo ankstyvo ryto iki 15.30 vai., o mažamete M. T. daugiausia rūpinasi močiutė L. T., kuri prižiūri taip pat ir savo sūnų I. T., kuriam yra nustatytas nedarbingumas. Pokalbio metu M. pakankamai noriai atsakinėjo į klausimus, pasakė, kad dėdė ją muša su diržu, taip pat parodė, kaip dėdė jai gnaibo už kojyčių. Pokalbio metu buvo judri, dažnai keitė savo padėtį. Tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. 1.30-31).

Liudytoja E. A. (Š.) parodė, kad ji dirba Visagino savivaldybės administracijoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniąja specialiste. 2014-08-22, apie 11.00 val., į Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių paskambino moteris, kuri neprisistatė, ir pranešė, jog pergyvena dėl vaiko, gyvenančio šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Moteris nurodė, jog matė, kaip minėto namo kieme senelė su sūnumi vaikosi su lazdomis vaiką - mažametę mergaitę, gyvenančią kartu su jais. Teigė, kad bijo, kad minėti šeimos nariai tą mergaitę vieną dieną neužmuštų. Tuomet susisiekė su Utenos aps. VPK Visagino PK VPS nepilnamečių reikalų specialiste O. R., su kuria buvo sutarta tą pačią dieną, apie 13.00 val., nuvykti minėtu adresu su tikslu patikslinti aplinkybes. 2014-08-22, apie 13.00 val., ji kartu su O. R. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duris atidarė L. T., kuri informavo, jog minėtame bute gyvena ji, jos sūnus I. T., jos dukra J. T. ir anūkė (J. dukra) M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, viename iš kurių, pasak L. T., gyvena ji ir I., o kitame - J. su savo dukra M.. Atėjus į minėtą butą namuose buvo L. T. ir I. T.. L. T. teigimu, J. tuo metu buvo darbe, o mergaitė - lauke. Paklausus kaip sekasi auginti anūkę, L. T. iš karto pradėjo verkti ir teisintis, kalbėjo nelogiškai. I. T. stovėjo šalia, pokalbyje nedalyvavo, nepasakė nei vieno žodžio. Paklausus mažametės M., ar ją kažkas muša namuose, ji atsakė, kad ją muša dėdė „V.“. Paklausus su kuo muša, atsakė, kad su diržu. Per kurias vietas ją muša dėdė „V.“ mergaitė nurodyti negalėjo, kadangi labai muistėsi. Paklausus už ką muša, mergaitė muistėsi vietoje ir kišo rankų delnus tarp kojyčių, lytinių organų srityje, o vėliau atsigulė ant lovos. Mažametė M. T. buvo atvirai bendraujanti, linkusi pasakoti daugiau negu jos bendraamžiai. Kadangi pokalbiui su mažamete M. T. labai trukdė šeimos nariai, buvo nuspręsta išsikviesti mažametę M. T. kartu su motina J. T. į Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių detalesniam pokalbiui. Su mažamete M. T. bendravo Skyriaus vedėja A. G.. Kiek jai žinoma, pokalbio metu mažametė M. T. vedėjai papasakojo, kad bijo dėdės V. kadangi jis ją muša diržu, taip pat ateina pas ją į kambarį ir nusirengia, taip pat kartais nurengia ją ir kutena. Mergaitė teigė vedėjai, jog ji slepiasi nuo dėdės V. po lovą, o tas sėdi ir laukia, kol ji išlis. Vėliau buvo bendraujama su L. T., kuri patvirtino, kad jos sūnus I. T. vaikšto nuogas namuose į vonią ir iš jos. Paklausus L. T., ar jai yra žinoma, kad I. T. būna nuogas anūkės M. T. kambaryje, jos atsakymas buvo pakankamai keistas, t. y. atsakė kažkaip „o ką jis turi kankintis?“. Bendraujant su L. T. susidarė įspūdis, kad jai gali būti žinoma apie jos sūnaus I. T. veiksmus jos anūkės M. T. atžvilgiu. Bendraujant su I. T. pastarasis neneigė, kad vaikšto nuogas namuose mažametės M. T. akivaizdoje, taip pat neneigė fakto, kad naudoja fizinį smurtą prieš mergaitę, t. y. muša su diržu, paaiškindamas, kad ji jo nesiklauso. Paklausus, ar jis nuogas būna mažametės M. T. kambaryje ir kaip seniai jis taip daro, I. atsakė „nepamenu“. Po kiek laiko I. T. atvedė motina L. T., kurios akivaizdoje jis jiems pranešė, kad atsiprašo ir kad daugiau taip nesielgs.

Tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio bylos tyrimo metu(b. 1. 26-29).

Liudytoja R. N. Ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad ji dirba Visagino socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja. 2014-08-26 jų centre, Visagine, Taikos pr. 13, buvo apgyvendinta J. T. kartu su savo mažamete dukra M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jos buvo perkeltos į centrą dėl galimo fizinio smurto naudojimo mergaitės atžvilgiu, bei galimo seksualinio priekabiavimo prie jos. Nuo 2014-09-11 J. T. kartu su mažamete dukra M. T. persikraustė į nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su močiute L. T. jai susidarė toks įspūdis, kad jų šeimoje yra normalus dalykas, kai dėdė vaikščioja su apatinėmis kelnaitėmis po butą, arba maudosi vonioje ir tuo metu ten užeina mažametė M. T.. Pastebėjo, kad būdama su močiute M. T. nuolat lenda prie jos bučiuotis. Jai neteko glaudžiai pabendrauti su M. T., tačiau pastebėjo, kad ji yra normalus vaikas, nesijaučia nuskriausta, norinti bendrauti su kitais vaikais. Nepastebėjo jokių jos elgesio sutrikimų. Tik iš pradžių, kiek jai pasakojo kiti jų centre besilankantys vaikai, M. T. buvo linkusi čiupinėti, žnaibyti vaikų užpakaliukus ir bučiuotis, tačiau pastebėjusi, kad nuo tokio jos elgesio vaikai nenori su ja bendrauti ir draugauti, mergaitė greitai nustojo taip elgtis (b. 1. 35-36).

Liudytoja A. G. parodė, kad ji yra Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. 2014-08-22 skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), galimai smurtaujama prieš mažametę mergaitę. Nustatyta, kad galimai smurtaujama prie mažametę M. T., taip pat ji galimai yra tvirkinama jos kartu gyvenančio dėdės I. T.. J. T. kartu su mažamete dukra M. T. buvo pakviestos į skyrių pokalbiui. Bendraujant su mažamete M. T. apie 15-20 minučių. Mergaitė pasakojo kad ji yra baudžiama diržu, dažniausiai tai daro dėdė „V.“, taip pat ir močiutė, ir kartais mama. Mergaitė dar pasakojo, kad dėdė ją žnaibo, o tai jai nepatinka. M. T. paaiškino, kad jis ją kutena, taip pat pasakė, kak prieš tai dėdė ją nurengia ir nusirengia pats. Mergaitė nurodė, kad dėdė ją kutena per rankų delnus, per kojų pėdas, pažastis, o paklausus, ar dėdė ją kutena dar kur nors, ji daugiau nieko nepasakojo, pati save apsikabino ir tylėjo. Mergaitė papasakojo, kad būna taip, kad dėdė ateina nuogas į jos kambarį, o ji tuo metu slepiasi nuo jo po lova, iš kur mato jo nuogas kojas. Paklausus ar tuo metu dar kas nors būna namuose, mergaitė atsakė, kad namuose būna močiutė, tačiau kitame kambaryje. M. T. taip pat papasakojo, kad dėdės ji bijo, kad nuo jo pabėga į lauką, į kiemą. Paklausus mergaitės, ar dažnai dėdė būna nuogas namuose, mergaitė pasakė kad dažnai. Baigus pokalbį su mažamete M. T. jai susidarė įspūdis, jog toks elgesio modelis minėtoje šeimoje yra priimtas, toleruotinas, tęstinis, kadangi mergaitė visiškai nesijautė nuskriausta, pasakojo labai ramiai. Taip pat teko dalyvauti ir pokalbiuose su kitais šeimos nariais, kurie neįžvelgė jokių grėsmių mergaitei dėl tokio dėdės I. T. elgesio. Močiutė L. T. buvo pasakiusi, kad „reikia ir jo pagailėti, jis gi yra neįgalus“. I. T. pokalbio metu neneigė, kad su mergaite būna nuogas, kad ją nurengia nuogai, o paklausus, ką jis daro su mergaitėmis tiesiog tylėjo. Mergaitės motina J. T. patvirtino, jog jos brolis I. T. kartais vaikšto namuose nuogas, tačiau dukra jai nieko panašaus nebuvo pasakojusi, niekuo nesiskundė. Paminėjo, kad dukrą ji mato labai mažai, kadangi mergaitės auklėjimu daugiausia užsiima močiutė ir dėdė. 2014-08-29 kartu su policijos pareigūnu, J. T. ir mažamete M. T. nuvykus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių pas teismo medicinos ekspertus, mergaitė prasitarė, kad dėdė „V.“ buvo lietęs ją tarp kojyčių, taip pat pasakė, kad mėlynės, buvusios pas ją ant kojų, yra padarytos dėdės V.

Liudytoja tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio bylos tyrimo metu (b. 1. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu J. T., apklausta kaip įtariamoji ( ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 49-1-00230-14) parodė, kad iki 2014-08-26 gyveno bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini), pas savo motiną L. T., kartu su ja, savo broliu I. T. ir savo 6-rių metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) M. T.. Brolis I. turi nedarbingumą, kadangi turi sveikatos sutrikimų nuo gimimo, namuose būna visą laiką, nes niekur dirbti negali. Jos mažametę dukrą M. prižiūri ir ja rūpinasi dažniausia arba jos motina, arba brolis, kadangi ji pati daug ir dažnai dirba. M. yra pakankamai nepaklusnus vaikas, todėl dažnai nepavyksta su ja susitvarkyti. Jų šeimoje M. praktikuojamos įvairios nuobaudos, t. y. draudimas žaisti mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu, draudimas eiti į lauką pasivaikščioti, taip pat tiek ji, tiek jos motina, kartais jos brolis gali suduoti M. per užpakalį su ranka, rečiau - su diržu. Tačiau tai yra vienintelė fizinio smurto, kuris naudojamas jų šeimoje prieš vaiką, apraiška. Kokio nors fizinio smurto prieš mažametę M. nei ji, nei jos motina, nei brolis, nebuvo panaudoję. Būna, kad dukra M. su I. nesutaria, t.y. ginčijasi dėl kompiuterio, tačiau būna ir taip, kad jie sutaria gerai. Būna, kad brolis ramiai guli, žiūri televizorių, o M. prie jo kabinėjasi, šokinėja ant sofos šalia. Tuomet brolis gali ją įžnybti tai už rankos, tai už kojos. Daugiau nieko ypatingo nebuvo pastebėjusi. Apie tai, kad brolis vaikšto namuose su apatinėmis kelnaitėmis, jai yra žinoma, ir nemano, kad tai yra baisu, kadangi vasarą namuose buvo labai karšta. Kad I. vaikšto namuose visiškai nuogas, jai nėra žinoma. Jų namuose neužsidaro vonios durys, todėl kartais būna taip, kad I. nueina maudytis, o tuo metu M. užeina į vonią kažko pasiimti. Nuo 2014-08-26 su dukra buvo apgyvendintos Visagino socialinių paslaugų centre, kur gyveno iki 2014- 09-11. Nuo 2014-09-11 su dukra, dviese, persikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenant Visagino socialinių paslaugų centre (b. 1. 37-39).

L. T., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 49-1-00230-14 metu parodė, kad gyvena savo bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos sūnus I. T., kuris nuo vaikystės turi negalią, jam nustatytas 65 procentų nedarbingumas, todėl jis niekur negali dirbti ir ji jį prižiūri. Taip pat iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, tikslios datos nepamena, kartu gyveno dukra J. T. ir J. dukra -6-rių metų anūkė M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, viename iš kurių ji gyveno kartu su I., o kitame - J. kartu su M.. Maždaug nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, tikslios datos neprisimena, po to, kai pas juos namuose buvo apsilankiusios Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos kartu su policijos pareigūne, J. kartu su M. buvo perkeltos gyventi į Visagino socialinių paslaugų centrą, o kiek vėliau - persikėlė gyventi į atskirą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos butas, esantis Visagine, (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, viename iš kurių gyvena ji kartu su sūnumi I., o kitame - J. kartu su M.. J. dirba (duomenys neskelbtini) nuo pirmadienio iki penktadienio, maždaug nuo 07.00 vai. iki 15.30 vai. Taip pat kartais jai tenka išeiti į darbą šeštadieniais. Tuo metu, kai jie gyveno visi kartu, J. išėjus į darbą, M. prižiūrėdavo ji. M. lankė vaikų darželį. M. yra pakankamai nepaklusni mergaitė, todėl kartais su ja būna sunku susitvarkyti. Kartais, kai M. visiškai neklauso ji gali jai pliaukštelėti su ranka per užpakaliuką, tačiau tai būna labai reti atvejai. Mūsų namuose nebūna taip, kad I. vaikšto namuose nuogas, tiesiog vonios durys neužsirakina, todėl kartais būna taip, kad I. nueina maudytis, o M. užbėga į vonią. Galimai tuo metu ji galėjo kažką pamatyti. I. užeina į J. ir M. kambarį savo reikalais, tačiau visą laiką jis būna apsirengęs. Jos su anūke yra pakankamai artimos, tačiau jai ji niekada nebuvo sakiusi kažką blogo apie savo dėdę I. (b. 1. 40-41).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. sausio 27 - kovo 12 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-17/2015 yra nurodyta, kad yra surinkta iš tiriamojo motinos, tiriamojo, medicininės ir teisinės dokumentacijos informacija, kurioje yra įrašai, kad nuo 2004 m. stebimi I. T. elgesio pokyčiai: „namuose ką nors pradeda ardyti - sugadino televizorių. Namuose vaikšto nuogas, nes jam šilta. Miega nuogas. Nepakankami socialiniai įgūdžiai“, „niekur neina su kuo bendrauti. Namie sukelia netvarką. Grubiai elgiasi su mama, atšiaurus. Gąsdina, kad motiną išmes. Būna, jog užsimoja kokiu daiktu, bet susilaiko“, „namuose nieko nedaro, pastoviai namuose vaikšto nuogas, seksualiai sujaudintas“. Išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad:

Nusikalstamos veikos padarymo metu įtariamasis I. T. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais reikalaujančiais dėmesio ir gydymo (F 71.1).

Kadangi įtariamajam I. T. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, dėl to jis negalėjo suvokti pavojingos nusikalstos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti.

Šiuo metu įtariamasis I. T. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suvokti bylai reikšmingų aplinkybių, negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bei negali dalyvauti teismo posėdyje.

Įtariamajam I. T. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ambulatorinėmis sąlygomis (b. 1. 91- 92).

Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad I. T. padarė veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d., 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 3 d. tačiau jam, dėl jo psichinės sveikatos būklės, uždraustos įstatymo veikos padarymo metu, skirtinos priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės, rekomenduojamos ekspertų.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 153 str. 1 d., 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 3 d. ir taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jos paskelbimo, Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per šį teismą.