Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-29 · Administracinė byla Nr. A-525-1473-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
A-525-1473-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis, Romanas Kli
Suinteresuotas asmuo
Klaipedos apskrities
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A525-1473/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkricio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (pranešejas), Irmanto Jarukaicio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,dalyvaujant pareiškejui V. K.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. K. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo V. K. pareiškima treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos apskrities viršininko administracijai del termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

V. K. pareiškimu (b.l. 3–5) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma, prašydamas atnaujinti praleista termina pateikti prašyma atkurti nuosavybes teises i jo senelio A. K., Jono, iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta 40 ha 7 aru ˛emes sklypa Girininku kaime, Klaipedos rajone.

Šalies argumentai

Nurode, kad jo seneliui A. K. ir pastarojo šeimai: motinai Julijonai (Julei), broliams E., A., J. ir F. K., buvo perduotas nuosavyben 40,7 ha ˛emes sklypas Girininku kaime, Klaipedos rajone. 1948 metais A. K. su sutuoktine ir dviem vaikais – E. K., gimusiu 1942 metais (pareiškejo tevu), ir S. K., gimusia 1944 metais, buvo ištremti iš Lietuvos ir iškeldinti i tremimo vieta. 1980 metais pareiškejo tevas E. K. gri˛o i Lietuva, o pareiškejas liko gyventi kartu su motina Uzbekistane. Mirus motinai, kai jam buvo 13 metu, V. K. persikele i Lietuva pas teva, taciau nepavyko apsigyventi tevo šeimoje, todel ne˛inojo savo šeimos istorijos, tuo labiau apie senelio A. K. iki nacionalizacijos tureta nuosavybe. E. K. (pareiškejo tevas) mire 2000 m. rugsejo 26 d. Pareiškejas apie giminaicius iš tevo puses ne˛inojo, todel tik 2007 metais surado savo dede S. K., gyvenanti Ukrainoje. 2008 metu rugpjucio menesi susitikus, pastarasis papasakojo visa šeimos istorija bei perdave turimus šeimos dokumentus. Nuo to momento pareiškejas pradejo rinkti reikalingus dokumentus apie nuosavybe bei kreipesi i atitinkamas institucijas, rinkdamas informacija apie išlikusi nekilnojamaji turta. Teige, kad del objektyviu aplinkybiu jis iki 2008 metu, kol nebuvo gauti archyviniai duomenys ir giminystes ryši patvirtinantys dokumentai, neturejo galimybes pateikti prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo istatymo nustatytu terminu. Pa˛ymejo, jog buvo aktyvus, dejo visas pastangas, kad gautu informacija apie savo šeima, jos narius, tureta turta.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo Klaipedos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipedos AVA) atsiliepimu i pareiškima (b.l. 38–39) su pareiškimu nesutiko.

Nurode, kad iš pareiškejo pateiktu dokumentu matyti, jog jie gauti iš Lietuvos Respublikos instituciju, tik S. K. paso ir gimimo liudijimo kopijos pateiktos jas gavus iš savininko. Be to, V. K. apie senelio tureta ˛eme su˛inojo iš Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2007 m. gruod˛io 22 d. pa˛ymos, kuri išduota pagal jo 2007 m. lapkricio 22 d. prašyma. Pa˛ymejo, jog pareiškejo tevas E. K. mire tik 2000 metais, todel pareiškejas galejo iš jo su˛inoti apie tureta ˛eme. Be to, nera pateiktas E. K. gimimo liudijimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, jog V. K. tevas buvo A. K. sunus, todel, nepateikus irodymu, patvirtinanciu pareiškejo giminystes ryši su buvusiu savininku, atnaujinus termina prašymui paduoti, nebus pagrindo pareiškejui atkurti nuosavybes teisiu i ˛eme.

II.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimu (b.l. 51–55) pareiškima atmete kaip nepagrista.

Atsi˛velgdamas i tai, kad R. S. yra J. K. dukra, t. y. pareiškejo tevo pussesere, Klaipedos apygardos teisme išnagrineta administracine byla Nr. I-2221-57/2007, kurioje R. S. buvo pateikusi prašyma del termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybes teises ir giminystes ryši patvirtinanciu dokumentu pateikimui, siekiant realizuoti teise i J. K. turetos iki nacionalizacijos nuosavybes atkurima, kuri buvo nutraukta, pareiškejai pateikus prašyma nutraukti administracine byla, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administraciniu teismu praktika Nr. 8“, psl. 434-450), padare išvada, jog R. S. yra netekusi teises i nuosavybes teisiu atkurima, pakartotinai kreiptis i teisma pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 102 straipsnio 2 dalies nuostatas ir prašyti atnaujinti termina prašymui del nuosavybes teisiu atkurimo pateikti nebegali, todel ji negali buti pripa˛istama pretendente i minimos nuosavybes atkurima ir šioje byloje priimtas sprendimas netures jokios itakos jos teisiu ar pareigu turiniui. Teismas atsisake ja itraukti i bylos nagrinejima treciuoju suinteresuotu asmeniu. Remdamasis Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatomis (10 str. 1, 4 d., 2 str. 1 d., 3 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A11-912/2007, A502-881/2008, A261-912/2008, A63-529/2009, A146-772/2009), pabre˛e, jog teismu praktikoje praleisti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentu valios nepriklausancios prie˛astys, sukliud˛iusios jiems realizuoti savo teises iki istatymu nustatyto termino. Nurode, jog visuotinai ˛inoma ir neirodinetina aplinkybe, kad Lietuvoje buvo nuspresta ivairiomis formomis gra˛inti buvusiems savininkams tureta iki nacionalizacijos nuosavybe, viešai valstybes visuomeniniame gyvenime ir ˛iniasklaidoje aptarinetos teisines bei faktines problemos, nuostatos, reglamentuojancios nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurima. Pabre˛e, kad prašymo pateikimui buvo skirtas pakankamai ilgas laiko tarpas, per kuri asmuo net darantis prielaida, grind˛iama tik kitu asmenu ar asmeniniais spejimais, apie išlikusi nekilnojamaji turta, tikedamasis atkurti nuosavybes teises i ji, turejo galimybe pateikti prašyma, po to ieškoti bei pateikti reikalingus dokumentus. Pabre˛e, jog nuo nurodomo V. K. atvykimo i Lietuva iki jo tevo mirties praejo apie 20 metu, todel tai laikytina pakankamai ilgu laikotarpiu, per kuri asmuo, siekdamas išsiaiškinti galimos proteviu nuosavybes buvima iki nacionalizacijos, elgdamasis apdairiai, turejo galimybe šias aplinkybes su˛inoti ˛enkliai anksciau. Be to, prasidejus nuosavybes teisiu atkurimo procesui gyvas buvo ir pats asmuo, kurio nuosavybe, kaip nurodyta, nacionalizuota (A. K. mire 1994 m. rugpjucio 15 d.), todel akivaizdu, kad buvo galimybe apie nuosavybe su˛inoti iš pacio savininko, i kurio turta pretenduojama. Nustate, jog iš Lietuvos centrinio valstybes archyvo pa˛ymos matyti, kad V. K. i archyva kreipesi dar 2007 m. lapkricio 22 d., t. y. jis tuo metu jau dare prielaidas, kad jo proteviai iki nacionalizacijos turejo nekilnojamojo turto. Tuo tarpu iš prijungtos civilines bylos Nr. 2-239-714/2009 med˛iagos matyti, kad Klaipedos AVA ˇemes tvarkymo departamento Klaipedos rajono ˛emetvarkos skyrius 2008 m. sausio 23 d. išdave pareiškejui pa˛yma Nr. VE2-26, kad nuosavybes teisiu jam atkurti negali, nes praleistas terminas prašymui atkurti nuosavybes teises pateikti. Atsi˛velge i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-772/2009) ir pa˛ymejo, jog ne˛inojimas apie nuosavybes teise iki nacionalizacijos valdyta nekilnojamaji turta gali buti pripa˛intas svarbia termino pateikti prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo praleidimo prie˛astimi tik tuo atveju, jei byloje esantys irodymai patvirtina, jog prašyma del termino atnaujinimo pateikes pretendentas neturejo objektyvios galimybes apie tai ˛inoti iki istatymu nustatyto termino, taip pat irodomas tokios informacijos gavimo laikas, aplinkybes bei šaltinis. Be to, šeimos nariu nebendravimas tarpusavyje yra subjektyvaus pobud˛io aplinkybe, nulemta ju tarpusavio santykiu, todel tai negali buti pripa˛inta objektyvia termino praleidimo prie˛astimi. Pareiškejas teismui nepateike jokiu duomenu, kad nuo teises i nuosavybes teisiu atkurima atsiradimo prad˛ios iki 2007 m. lapkricio 22 d., kai buvo pateiktas prašymas Lietuvos centriniam valstybes archyvui, t. y. beveik per 15 metu, jo tevas ar jis pats atliko kokius nors veiksmus (teike u˛klausas archyvams ar kitoms valstybes institucijoms), siekdamas išsiaiškinti, ar jo seneliui iki nacionalizacijos priklause nekilnojamasis turtas. Jei byloje nustatoma, kad asmuo buvo aktyvus ir iki istatymu nustatyto termino atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas realizuoti savo teise i nuosavybes teisiu atkurima, neigiami archyvu ar kitu istaigu atsakymai (informacijos apie nuosavybe neradimas, nesuteikimas ar kt.), sprend˛iant klausima del terminu atnaujinimo, atsi˛velgiant i bylos aplinkybiu visuma, gali buti vertinami kaip terminu praleidimo prie˛astis pateisinantys irodymai, taciau tokiu irodymu pareiškejas nepateike. Be to, bylos med˛iaga patvirtina, kad net ir nuo pareiškejo nurodyto su˛inojimo apie jo seneliui priklausiusia ˛eme momento (2007 m. gruod˛io 22 d. pa˛yma Nr. R4-6115), jo elgesys neatitiko apdairaus ir rupestingo elgesio standartu, nes i Klaipedos rajono apylinkes teisma del termino atnaujinimo kreiptasi tik 2008 m. gruod˛io 3 d. Teismas padare išvada, kad pareiškejo nurodytos termino praleidimo aplinkybes negali buti pripa˛intos objektyviomis kliutimis, sutrukd˛iusiomis per istatymo nustatyta termina paduoti prašyma, siekiant atkurti nuosavybes teises i ˛eme, bei giminyste su savininku patvirtinancius dokumentus, nes šios aplinkybes priklause nuo pareiškejo pasirinkto elgesio modelio – termino praleidimas šiuo atveju buvo salygotas išimtinai subjektyvaus pobud˛io prie˛asciu.

Taip pat, atsi˛velgdamas i tai, kad pareiškejas, kreipdamasis pareiškimu i teisma sumokejo 100 Lt ˛ymini mokesti, remdamasis Atkurimo istatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-352/2008), konstatavo, jog šalys tokio pobud˛io bylose nuo ˛yminio mokescio atleid˛iamos, todel pareiškejui gra˛ino sumoketa ˛ymini mokesti.

III.

Pareiškejas pateike apeliacini skunda (b.l. 56–58), kuriuo prašo panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – patenkinti jo pareiškima. Apeliacinis skundas iš dalies grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teigia, jog bylos med˛iaga patvirtina, kad apie savo senelio A. K. iki nacionalizacijos tureta ˛eme jis su˛inojo 2007 metu pabaigoje, t. y. tada, kai jau buvo pasibaiges istatymo nustatytas terminas.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis, elgdamasis apdairiai ir rupestingai, turejo galimybe pasirinkti toki elgesio varianta, kuris jam u˛tikrintu istatymu suteiktos teises igyvendinima. Nurodo, jog jo senelis A. K. mire 1994 m. rugpjucio 15 d., o tevas E. K. mire 2000 m. rugsejo 26 d., jie nesikreipe del nuosavybes teisiu atkurimo, todel jis neturejo pagrindo manyti, kad yra išlikes nekilnojamasis turtas, i kuri jis gali atsikurti nuosavybes teises.

3. Taip pat nepagrista teismo išvada, jog, su˛inojes apie senelio tureta nekilnojamaji turta, jis elgesi neapdairiai ir nerupestingai. Pa˛ymi, jog apie toki turta su˛inojo 2007 metu pabaigoje, gyvendamas Airijoje, o 2008 metu rugpjucio menesi, gri˛es iš Airijos, toliau rinko informacija ir dokumentus. Su˛inojes, kad nuosavybes teises i jo senelio tureta ˛eme atkurtos kitiems asmenims, 2008 m. lapkricio 4 d. Klaipedos rajono apylinkes prokurorui pateike prašyma pradeti ikiteismini tyrima del neteiseto ˛emes gra˛inimo kitiems asmenims. Prokuroras pateike ieškini, kuris buvo patenkintas Klaipedos apygardos teismo 2009 m. baland˛io 30 d. sprendimu ir panaikinti administraciniai aktai del nuosavybes teisiu atkurimo ir tokiu asmenu tarpusavio sandoriai.

4. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A261-1373/2009) ir teigia, jog, sprend˛iant del terminu atnaujinimo, svarbios prie˛astys, del kuriu praleisti tokie terminai, turejo egzistuoti iki tokiu terminu pasibaigimo. Todel atitinkamai prie˛astys, kurios atsirado po terminu pasibaigimo, itakos terminu praleidimui neturi.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas nepagristai ivertino tas aplinkybes, jog pareiškejo senelis ir tevas nesikreipe del nuosavybes teisiu atkurimo, kadangi minetu asmenu veiksmai negali tureti itakos pareiškejo teisems.

6. Nagrinedamas byla, teismas nepagristai netenkino pareiškejo prašymo apklausti R. S. ir E. Š., tokiu budu neišnaudodamas galimybes nustatyti ir visapusiškai ištirti visas bylai svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje sprend˛iama del praleisto termino prašymui del nuosavybes teisiu atkurimo paduoti atnaujinimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas prieme nepagrista sprendima, nes termina prašymui pateikti pareiškejas praleido del svarbiu prie˛asciu, todel šis terminas turetu buti atnaujintas.

Prašymu atkurti nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkurimo istatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeite netekusi galios 1991 m. bir˛elio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos istatyma Nr. 1-1454 „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ (toliau – ir Atstatymo istatymas). Isigaliojus Atkurimo istatymui, šio istatymo 21 straipsnio 1 dalis nustate, kad pilieciu prašymai atkurti nuosavybes teises, pateikti Atstatymo istatymo nustatytais terminais ir neišnagrineti iki Atkurimo istatymo isigaliojimo, nagrinejami bei sprendimai del ju priimami laikantis šio istatymo nuostatu. Istatymu leidejas prašymu atkurti nuosavybes teises, taip pat dokumentu, patvirtinanciu šias teises bei giminystes ryši su savininku, pateikimo terminus pratese keleta kartu, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybes teises paduoti – iki 2001 m. gruod˛io 31 d. (Atkurimo istatymo 10 str. 1 d.), nuosavybes teises bei giminystes ryši su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruod˛io 31 d. (Atkurimo istatymo 10 str. 4 d.). Pagal Atkurimo istatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies (2004 m. spalio 12 d. istatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, pilieciams, praleidusiems šio istatymo nustatyta prašymu, nuosavybes teises bei giminystes ryši patvirtinanciu dokumentu pateikimo termina del prie˛asciu, kurias teismas pripa˛ista svarbiomis, praleistas terminas gali buti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne karta pa˛ymejes, kad istatymu leidejas prašymams ir dokumentams del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo pateikti nustate ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metu) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rupestingai, iš esmes buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybes institucijoms savo valia del nuosavybes teisiu atkurimo, taip pat pasirupinti šiu teisiu atkurimui reikalingu dokumentu gavimu bei pateikimu (˛r. 2008 m. bir˛elio 9 d. sprendima administracineje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. baland˛io 29 d. nutarti administracineje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutarti administracineje byloje Nr. A146-772/2009). Atsi˛velgiant i tai, teismu praktikoje mineti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai konstatuojamos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentu valios nepriklausancios prie˛astys, sukliud˛iusios jiems realizuoti savo teises istatymu nustatytu terminu.

Ar istatymo nustatytas terminas praleistas del svarbiu prie˛asciu, teismas turi nustatyti kiekvienu konkreciu atveju tirdamas bylai reikšmingu aplinkybiu visuma. Vertinant aplinkybes del Atkurimo istatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytu terminu atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo termino laikotarpiu pilietis igijo (ir ar igijo) teise i nuosavybes teisiu atkurima (Atstatymo istatymo 2 str., Atkurimo istatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teises i nuosavybes teisiu atkurima atsiradimo iki istatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruod˛io 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruod˛io 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktiniu aplinkybiu, kurias asmuo prašo pripa˛inti svarbiomis terminu praleidimo prie˛astimis, realu egzistavima (ar nebuvima), ju atsiradimo momenta, trukme, itaka pretendento galimybems paciam ar per atstova atlikti atitinkamus veiksmus iki istatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipesi i teisma del praleisto termino atnaujinimo per protinga laika (jei nustatomos aplinkybes, kurios asmeniui objektyviai sukliude pateikti prašyma ir dokumentus istatymu numatyto termino eigoje).

V. K. reikalavima atnaujinti prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo termina grind˛ia tuo, kad Lietuvos centrinio valstybes archyvo pa˛yma, patvirtinanti, jog senelis A. K. turejo ˛emes sklypa Klaipedos rajone, jam buvo išduota 2007 m. gruod˛io 22 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam terminui pateikti prašyma (b. l. 16). Kitus nuosavybes teise patvirtinancius dokumentus (1938 m. kovo 14 d. savininku saraša, 1933 m. rugsejo 5 d. sutarti, 1933 m. ˛emes sklypu plana, 1933 m. bir˛elio 11 d. išraša del sklypo perleidimo, pa˛ymejima apie tremti bei iškeldintuju saraša) jis gavo 2008 m. Apeliantas skunde akcentavo, jog nuo 2007 m. pradejo telefonu bendrauti su dede S. K., taciau tik 2008 m. antroje puseje nuvyko pas ji i Ukraina paimti reikalingu mirties ir gimimo liudijimu (b. l. 56).

Pareiškejo nurodyta terminu praleidimo prie˛astis (iki 2007 m. ne˛inojimas apie išlikusi šeimos turta) iš esmes yra subjektyvaus pobud˛io. Ji susijusi su V. K. subjektyviu situacijos vertinimu bei jo pacio individualiu apsisprendimu, kaip elgtis (dometis ar nesidometi nuosavybes teisiu atkurimo procesu, savo šeimos istorija bei jos buvusia turtine padetimi). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ne˛inojimas apie teise pretenduoti i išlikusi nekilnojamaji turta gali buti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybes teisiu atkurimo sieke ir emesi priemoniu gauti informacija apie išlikusi nekilnojamaji turta, taciau negavo reikalingos ir teisingos informacijos del ne nuo ju priklausiusiu prie˛asciu (pvz., 2009 m. baland˛io 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. A261-505/2009). Tarpusavio ryšiu stoka, nagrinejamu atveju nebendravimas su kita šeima sukurusiu tevu E. K., nepasidalinimas turimomis ˛iniomis bei dokumentais – administraciniu teismu praktikoje pripa˛istama subjektyvaus pobud˛io aplinkybemis, priklausancios nuo asmens apsisprendimo, jo siekio inicijuoti, puoseleti, stiprinti socialinius ryšius su giminaiciais, artimaisiais ir kitais visuomenes nariais (2009 m. kovo 4 d. nutartis administracineje byloje A556-299/2009).

Kaip mineta, nuosavybes teisiu restitucijos procesas prasidejo 1991 metais ir jo eiga, teisines bei faktines problemos, nuostatu, reglamentuojanciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta, keitimai ne karta viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai istatymu nustatyta tvarka, todel visi suinteresuoti asmenys juos galejo ˛inoti. V. K., 1990 m. igijes Lietuvos Respublikos pilietybe ir laikotarpiu iki 2001 m. gyvenes šioje valstybeje, turejo ˛inoti (girdeti) apie vykdoma nuosavybes teisiu atkurima. Todel iš karto po tevo mirties 2000 m. rugsejo 26 d., jis galejo imtis aktyviu veiksmu siekiant išreikšti valia atkurti nuosavybes teises i nacionalizuota senelio nekilnojamaji turta (b. l. 29, 45-50). Teises aktuose, reglamentuojanciuose nuosavybes teisiu atkurima, yra numatyta galimybe asmenims kreiptis nustatyta tvarka del informacijos i archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A756-180/2009). Bylos med˛iaga nepatvirtina, kad pareiškejas, elgdamasis rupestingai ir apdairiai, nebutu galejes atlikti šiu veiksmu laiku (iki 2001 m. gruod˛io 31 d.). Be to, 2007 m. pabaigoje gaves svarbios informacijos iš Lietuvos centrinio valstybes archyvo, jis aiškiai delse rinkti papildomus duomenis ir nuosavybes teise bei giminystes ryši patvirtinancius irodymus. Tai, teiseju kolegijos vertinimu, liudija apie pretendento i nuosavybes teisiu atkurima pasyvuma. Remiantis V. K. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, su teta R. S. ir pastarosios dukra E. Š. jis susisieke tik su˛inojes apie ˛eme (b. l. 45), todel akivaizdu, jog šiems asmenims negali buti ˛inomos praleisto termino atnaujinimui reikšmingos aplinkybes.

Teiseju kolegija, išanalizavusi pareiškime pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, daro išvada, kad pareiškejo nurodytos prie˛astys (tariamas ne˛inojimas apie senelio tureta ˛eme) nera pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleista istatymo nustatyta termina. Klaipedos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teises normas, reguliuojancias ginco teisinius santykius, ir teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todel prieme teiseta bei pagrista sprendima netenkinti apelianto pareiškimo. Taciau ivertinus tai, kad prašymai del termino atnaujinimo yra apmokestinami ˛yminiu mokesciu, Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo dalis, kuria V. K. gra˛intas 100 litu ˛yminis mokestis (b. l. 6), naikintina.

Pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punkta, sumoketas ˛yminis mokestis arba jo dalis gra˛inami, kai sumoketa daugiau mokescio, negu reikia pagal istatyma. Administraciniu bylu teisenos istatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatytas 50 litu ˛yminis mokestis u˛ apeliacini skunda. Kaip matyti, pareiškejas, kreipdamasis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma, sumokejo 100 litu (b. l. 59), del šios prie˛asties jam gra˛intina 50 litu ˛yminio mokescio permoka, 2009 m. gruod˛io 4 d. pervesta i Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos surenkamaja saskaita.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 39 straipsniu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija

nutaria

pareiškejo V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima pakeisti – sprendimo dali, kuria Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos ipareigota gra˛inti V. K. 2009 m. spalio 6 d. sumoketa 100 (vieno šimto) litu ˛ymini mokesti, panaikinti.

Kita sprendimo dali palikti nepakeista.

Gra˛inti V. K. 50 (penkiasdešimt) litu ˛yminio mokescio permoka, sumoketa 2009 m. gruod˛io 4 d. pavedimu.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laimutis Alechnavicius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas