Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos inspektorius 2011-03-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad D. S. 2010 m. gruodžio 28 d. būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),k. degalinės privalomojo nurodymo įvykdymą laiku iki 2010-12-18, neįvykdė 2010-08-25 duotame privalomajame nurodyme Nr.36 nurodytų reikalavimų t.y. degalinės teritorijoje nuo galimai taršių teritorijų įrengti atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kuriame turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir esant reikalui per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą; degalinės galimai taršias teritorijas padengti vandeniui mažai laidžia kieta danga ir įrengti taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Tokiais veiksmais D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 51 ¹⁴str. 1d. ir už tai buvo nubaustas 700 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

D. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 51 ¹⁴str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skiriant nuobaudą D. S., atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir, pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti minimalią nuobaudą numatytą ATPK 51 ¹⁴str. 1 d. sankcijoje (ATPK 30 str.). Taip pat įvertinta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad buvo pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. S. jau ne be pirma kartą baustas už analogiškus pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, į tai, kad jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),k. degalinės privalomojo nurodymo įvykdymą, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius, ir pagrįstai nutarė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių aplinkybių, administracinė nuobauda paskirta, jos dydį nustatant didesnį, nei baudos dydis numatytas ATPK 51 ¹⁴str. 1 d. sankcijoje.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad yra sunki jo materialinė padėtis, nėra pagrindas skirti jam švelnesnę nuobaudą arba visai jos neskirti. ATPK 51(14) str. 2 d. numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku –užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas baudžiamas tik vienos rūšies administracine nuobauda – bauda. Jokia kitokia nuobaudos rūšis šiame straipsnyje nenumatyta. Todėl skundo argumentas, kad D. S. galima būtų paskirti ir nepiniginę nuobaudą, atmestinas.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su aplinkos apsauga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. S. už tos pačios rūšies pažeidimus jau buvo baustas, išvadų iš ankstesnių nubaudimų nedaro, kas rodo jo nenorą laikytis teisės normų reikalavimų, jo priešišką nusistatymą teisei. Laikytina, kad pareiškėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Tokį prašymą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėtų pateikti teismui, skyrusiam nuobaudą – šiuo atveju Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.