Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas V. D. atstovo advokato R. Paulausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2016 m. vasario 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-01-16 apie 16.55 val. kelio (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį „Honda legend“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 105 kilometrų per valandą greičiu, o po paklaidos nustatyta, jog važiuodamas 101 kilometrą per valandą, viršijo leistiną greitį 51 kilometru per valandą, kai leistinas greitis 50 kilometrų per valandą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Remiantis teismų praktika administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, yra numatyta nuobauda – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. D. administracine tvarka baustas 13 kartų, iš jų net 10 kartų už greičio viršijimą. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios aptartos ir išsamiai išanalizuotos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek šiame procesiniame dokumente negali būti pripažintos ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų išskirtinai švelninti nuobaudą. Į paminėtas aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų. Būtent apylinkės teismas ir atsižvelgė į anksčiau paminėtas aplinkybes ir skyrė V. D. sankcijoje numatytus mažesnius nuobaudos dydžius, nei vidurkis. Tokia nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus, todėl yra teisinga. Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas nekeistinas atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. D. atstovo advokato R. Paulausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.