Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Pečiulio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti UAB „Kaminera“ veiklos tyrimą civilinėje byloje Nr. 2-1570-28/2004 pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl atsakovo UAB „Kaminera“ veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas D. Šilkus kreipėsi į teismą prašydamas pradėti atsakovo UAB ,,Kaminera” veiklos tyrimą, kurio metu būtų nustatyta, ar bendrovės direktorius D. Žaromskis veikia tinkamai, nepažeisdamas įstatymų ir savo kompetencijos, ar nėra pažeidžiamos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės. Pareiškėjas nurodė, kad UAB ,,Kaminera” direktorius D. Žaromskis neteisėtai dirba kitų dviejų įmonių - UAB ,,Kamineros grupė” ir UAB ,,Vilniaus degtinė” direktoriumi, nes tam neturi UAB „Kaminera“ visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo. Atsakovo pateikti akcininkų 2003 m. sausio 27 d. ir 2003 m. lapkričio 10 d. susirinkimų protokolai, kuriuose nurodyta, kad D. Žaromskiui leista būti UAB ,,Kaminera grupė“ ir AB ,,Vilniaus degtinė“ direktoriumi, gali būti suklastoti. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo UAB „Kaminera“ direktorius D. Žaromskis leido kitai įmonei - UAB ,,Kamineros grupė”, kurios direktoriumi taip pat yra jis, naudoti atsakovo pavadinimą. Tokiais veiksmais D.Žaromskis galėjo supainioti UAB „Kaminera“ ir savo privačius interesus. Bendrovėje nėra akcininkų apskaitos. Iš pateiktų UAB „Kaminera“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad jie yra suklastoti, nes juose akcininkas D. Šilkus įrašytas kaip dalyvavęs ir balsavęs, tačiau tai neatitinka tikrovės. UAB „Kaminera“ nepateikė dokumentų, įrodančių, kad D. Šilkui buvo pranešta apie 2001 m. birželio 25 d. , 2002 m. balandžio 19 d., 2002 m. balandžio 26 d., 2002 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 22 d. ir 2002 m. gruodžio 10 d. susirinkimus ir kad jis šiuose susirinkimuose dalyvavo. D. Š. parašai 2001 m. birželio 25 d., 2001 m. balandžio 19 d. ir 2001 m. liepos 12 d. protokoluose yra suklastoti, tuo pagrindu nagrinėjama kita civilinė byla dėl šių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad UAB ,,Kaminera“ direktorius D.Žaromskis, būdamas atsakingas už tai, kad būtų įgyvendintos galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcininko pirmumo teisės įsigyti parduodamas bendrovės akcijas, pažeidė įstatymą ir akcininko D. Š. teisę įsigyti parduodamas bendrovės akcijas.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamos veiklos nutraukimo 2004 m. kovo 26 d. buvo išsiųstas kreipimasis į UAB ,,Kaminera“. UAB ,,Kaminera“ direktorius nedavė argumentuoto atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi, nepateikė dokumentų ir nepaaiškino, kokiu pagrindu A. K. , nebūdamas UAB „Kaminera“akcininku, įgijo šios bendrovės akcijas. Pareiškėjo teigimu, vengimas suteikti išsamią ir tikslią informaciją yra pakankamas pagrindas atlikti įmonės veiklos tyrimą siekiant nustatyti, ar UAB ,,Kaminera“ direktorius D.Žaromskis, kaip bendrovės valdymo organas, veikia tinkamai.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl UAB ,,Kaminera“ veiklos tyrimo atmetė. Nutartyje rašoma, kad 2004 m. kovo 26 d. kreipimesi nutraukti netinkamą veiklą pareiškėjas iš esmės nurodė, kad UAB „Kaminera“ direktoriaus veiklos netinkamumas pasireiškia tuo, jog jis tuo pačiu metu ne tik yra UAB „Kaminera“, bet ir UAB „Kamineros grupė“ bei AB „Vilniaus degtinė“ administracijos vadovas, neturėdamas tam akcininkų visuotinio susirinkimo leidimo. Jei toks leidimas buvo duotas, tai akcininkų susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant susirinkimo sušaukimo tvarką, nes pareiškėjas, kaip akcininkas, apie tokį susirinkimą nebuvo informuotas. Pareiškime teismui pareiškėjas pats nurodė, kad jam buvo pateiktas 2003 m. lapkričio 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad D. Žaromskiui leista būti AB „Vilniaus degtinė“ direktoriumi, bei 2003 m. sausio 27 d. protokolas dėl leidimo būti UAB „Kamineros grupė“ direktoriumi. Aplinkybė, kad akcininkų susirinkimas pagal UAB „Kaminera“ įstatų 6.6 punktą davė leidimą, yra akivaizdi. Pareiškime teismui D.Šilkus nurodo, yra galima manyti apie pateiktųjų protokolų suklastojimą, kaip pagrindą atlikti įmonės veiklos tyrimą dėl įmonės direktoriaus veiklos teisėtumo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė CK 2.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjas kreipėsi į bendrovę nurodydamas neteisėtą direktoriaus veiklą dėl bendrovės įstatų 6.6 punkto pažeidimo bei akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų, gi pareiškime teismui jis jau prašo atlikti juridinio asmens tyrimą dėl UAB „Kaminera“ visuotinių akcininkų susirinkimų 2003 m. sausio 27 d. ir 2003 m. lapkričio 10 d. protokolų suklastojimo. Teismo nuomone, pareiškėjo kreipimesi į bendrovę nurodytos valdymo organų netinkamo veikimo aplinkybės nebereikalauja papildomo tyrimo, nes juridinio asmens įvardijama veikla patvirtinta konkrečiais dokumentais, kurie atitinka įstatų 6.6 punkto reikalavimus. Taip pat teismas nurodė, kad juridinio asmens veiklos tyrimas neapima tyrimo dėl veiksmų teisėtumo ir dokumentų suklastojimo. Teismo nuomone, įvertinus tą aplinkybę, kad nuo 2005 m. balandžio 28 d. D. Žaromskis nutraukė darbo santykius su UAB „Kaminera“, galima teigti, jog pareiškėjo kreipimesi į bendrovę įvardinta direktoriaus veikla buvo nutraukta be teismine tvarka taikytinų priemonių.

Kreipimesi į bendrovę pareiškėjas nurodė, jog jam pateiktų akcininkų susirinkimų protokolų turinys neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas į susirinkimus nebuvo kviečiamas ir juose nedalyvavo, nuo 2001 m. balandžio mėn. bendrovėje nebuvo laikomasi nustatytos susirinkimų sušaukimo tvarkos, todėl susirinkimuose priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Iš esmės tas pats reikalavimas yra pakartotas ir pareiškime teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Teismo nutartyje rašoma, kad pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu bendrovės atstovė pripažino, jog nebuvo laikomasi nustatytos akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarkos. Ginčai dėl UAB „Kaminera“ 2001 m. birželio 25 d., 2002 m. balandžio 19 d., 2002 m. liepos 12 d., 2004 m. kovo 30 d. akcininkų susirinkimų teisėtumo spręsti teismuose pagal ieškinius dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjas jau kreipimesi į bendrovę konstatavo faktą, kad akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarkos nesilaikoma nuo 2001 m. Bendrovė, pripažinusi savo netinkamus veiksmus, pateikė įrodymus, kad analogiški pažeidimai nebedaromi, pareiškėjas dalyvauja šaukiamuose akcininkų susirinkimuose. Klausimas, ar bendrovėje buvo laikomasi įstatyme ir įstatuose nustatytos visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarkos, ar nebuvo tais veiksmais pažeidžiamos akcininkų teisės, nebereikalauja papildomų tyrimų ir atsakymo, todėl prašymą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo šioje dalyje teismas atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis ginčas dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėtinas pagal pareiškėjo atskirai pareikštą ieškinį, o byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tokio pobūdžio reikalavimas negali būti reiškiamas. Teismas nurodė, kad pareiškimo teismui 4 punkte nurodytos aplinkybės negali būti nagrinėjamos byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nes jame yra keliamas veiklos teisėtumo, o ne veiklos tinkamumo klausimas.

CK 2.42 straipsnis nustato, jog neleidžiama įgyti teisių ar pareigų prisidengiant kito asmens pavadinimu arba naudoti kito asmens pavadinimą be jo sutikimo. Konstatavęs, kad šiuo atveju pavadinimu prisidengta nebuvo, kad panašus pavadinimas yra naudojamas su UAB „Kaminera“ sutikimu, teismas darė išvadą, kad akcininkai nelaikė, jog jų teisės pažeistos. Nesant įstatymiškai apibrėžtai sutikimo naudoti įmonės pavadinimą davimo tvarkai ir formai, teismas nurodė neturįs pagrindo daryti išvadą, kad direktoriaus D. Žaromskio sutikimas dėl bendrovės vardo panaudojimo gali būti siejamas su privačių ir bendrovės interesų supainiojimu.

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Šilkus prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl UAB ,,Kaminera“ veiklos tyrimo patenkinti. Nurodo, kad aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu UAB „Kaminera“ direktorius atsistatydino iš pareigų, nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl veiklos tyrimo. Išvada, kad pareiškėjas nesilaikė pareiškimo padavimo teismui tvarkos yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei nesudaro pagrindo atmesti pareiškimą.

Pasak apelianto, nors atsakovo atstovė ir nurodė, kad susirinkimų sušaukimo tvarkos nebuvo laikomasi, tačiau įmonės veiklos tyrimo tikslas – įvertinti įmonės valdymo organo veiksmus akcininkų neturtinių teisių pažeidimo aspektu. Jeigu teismas nurodė, kad nustatytas faktas nereikalauja papildomo tyrimo, neaišku, kodėl tai yra pagrindas pareiškimą atmesti, bet nėra pagrindo taikyti įstatymo nustatytas poveikio priemones. Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje esantys kitų teismų sprendimai, kuriuose konstatuoti atskiri akcininko neturtinių teisių pažeidimo faktai, gali būti pagrindas atlikti veiklos tyrimą, bet ne pagrindas pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Įmonės direktoriaus veiksmai perleidžiant akcijas yra susiję su juo, kaip asmeniu, kadangi pažeisdamas įstatymą direktorius perleido ir savo turimas akcijas.

Apeliantas teigia, kad įmonės veiklos tyrimo objektas yra veiklos tinkamumas, kuris nėra tapatus vien tik teisėtumui ir yra žymiai platesnis, apimantis lojalumą bendrovei, veikimą vien bendrovės interesais, vengimą asmeninių ir bendrovės interesų supriešinimo. Pasak apelianto, nepagrįsta teismo išvada, kad nesant įstatymiškai sureguliuotai sutikimo naudoti įmonės pavadinimą tvarkai, negalima spręsti klausimo dėl galimo direktoriaus asmeninio intereso konflikto su bendrovės interesais.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Kaminera“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Pasak atsakovo, nei vienas iš D. Š. pareiškime nurodytų motyvų ir argumentų nesudarė pagrindo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą Visi pareiškėjo keliami klausimai buvo tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje, teismo procesinis sprendimas priimtas remiantis byloje surinkta medžiaga ir tinkamu teisės normų pritaikymu. Atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjas kėlė skirtingus klausimus ikiteisminiame kreipimesi į bendrovę ir prašyme teismui, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašymas turi būti atmestas.

Atskirasis skundas atmetamas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjo prašymą dėl UAB „Kaminera“ veiklos tyrimo yra teisingas procesinis sprendimas.

Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Pagal minėtą straipsnį netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdymą ir tik juridinio asmens dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. UAB Kaminera“ įstatuose numatyta, kad nuolatinę šios bendrovės valdymo veiklą organizuoja ir vykdo vienasmenis valdymo organas – administracijos vadovas (direktorius). Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises ir pareigas bei jas įgyvendina. Juridinio asmens valdymo organas turi užtikrinti, kad juridinio asmens valdymas organizuojant juridinio asmens veiklą būtų sąžiningas ir protingas. Organizuodamas juridinio asmens veiklą, priimdamas su ta veikla susijusius sprendimus, juridinio asmens valdymo organas veikia ne savo, o juridinio asmens vardu, todėl jeigu juridinio asmens dalyvis mano, jog juridinio asmens valdymas yra netinkamas, jis privalo nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškia netinkama veikla, nors ir neturi pareigos netinkamo valdymo požymių susieti su konkrečiu juridinio asmens organu. Taigi, juridinio asmens valdymo tinkamumu abejojantis suinteresuotas asmuo neprivalo nurodyti, ar juridinio asmens galimas netinkamas valdymas konkrečiai susijęs su juridinio asmens dalyviu, valdymo organu ar jo narių veikla, tačiau turi konkrečiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireiškia. Netinkama veikla reiškia CK 2.86-2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui in corpore, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16, „Teismų praktika“ Nr. 23, p. 166-174). CK 2.86 straipsnyje reglamentuojamas juridinio asmens valdymo organo narių teisinis lygiateisiškumas. Pastarosios normos taikymas šioje byloje neaktualus, nes pareiškimas dėl atsakovo veiklos tyrimo nemotyvuojamas valdymo organo narių statuso lygiateisiškumo pažeidimais. CK 2.87 straipsnyje nurodytos pagrindinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos. Pagal turinį pareigos skirstomos į sąžiningumo ir protingumo, lojalumo, konfidencialumo ir kt. pareigas. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu nustatoma įgyvendinant bendrąjį civilinių teisinių santykių reguliavimo principą (CK 1.5 straipsnis), t. y. nustatant, ar juridinio asmens narys elgiasi taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis, ir ar jis elgiasi bona fide juridinio asmens atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16, „Teismų praktika“ Nr. 23, p. 166-174).

Įstatymų leidėjas, suteikdamas juridinio asmens dalyviams teisines priemones kontroliuoti juridinio asmens valdymą, nustatė privalomą išankstinę ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pareiškimas dėl juridinio asmens tyrimo gali būti teismui paduotas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prieš tai kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Minėtame straipsnyje pabrėžiama, kad juridiniam asmeniui pateikiamame pareiškime turi būti konkrečiai nurodoma netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16, „Teismų praktika“ Nr. 23, p. 166-174). Tik motyvuotas konkrečios netinkamos veiklos požymių pareiškėjo kreipimesi nurodymas yra pagrindas juridinio asmens valdymo organui pašalinti netinkamos valdymo veiklos aplinkybes arba pateikti pareiškėjui argumentuotą atsakymą, jog įtarimai dėl valdymo veiklos netinkamumo yra nepagrįsti. Kreipimasis į juridinį asmenį ar jo valdymo organą yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo dalis, todėl darytina išvada, kad pareiškime teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pareiškėjas, nurodydamas konkrečią netinkamą valdymo veiklą, negali išeiti už kreipimesi į juridinį asmenį nurodytų konkrečių netinkamos veiklos pasireiškimo ribų. Remdamasi šia nuostata teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas teismui dėl atsakovo veiklos tyrimo pagrindo – UAB „Kaminera“ 2003 m. sausio 27 d. ir 2003 m. lapkričio 10 d. visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose buvo duotas leidimas UAB „Kaminera“ direktoriui eiti kitų juridinių asmenų administracijos vadovo pareigas, protokolų galimo suklastojimo, pareikštas nesilaikant CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytų ginčo sprendimo tvarkos reikalavimų.

Kreipimesi į atsakovą dėl netinkamo valdymo pareiškėjas nurodė, kad UAB „Kaminera“ direktorius neteisėtai ėjo kitų dviejų bendrovių administracijos vadovo pareigas, nes neturėjo tam UAB „Kaminera“ akcininkų leidimo. Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 23 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio valdymo organo leidimo, negali būti jokios kitos įmonės administracijos vadovu. UAB „Kaminera“ įstatų (t. 1, b. l. 31-35) 6.6 punkte nurodoma, kad administracijos vadovas, negavęs jį išrinkusio visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo, negali būti jokios kitos įmonės administracijos vadovu. Byloje pateiktos kopijos UAB „Kaminera“ visuotinių akcininkų susirinkimų 2003 m. sausio 27 d. ir 2003 m. lapkričio 10 d. protokolų, kuriuose užfiksuotas akcininkų, turinčių 90 proc. bendrovės akcijų, leidimas UAB „Kaminera“ direktoriui D.Žaromskiui eiti kitų bendrovių administracijos vadovo pareigas. Bylos nagrinėjimo metu buvo iškilęs klausimas dėl galimo prieštaravimo tarp šių protokolų pateikimo fakto ir UAB „Kaminera“ direktoriaus atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi turinio (kiek tai siejasi su UAB „Kaminera“ direktoriaus buvimu kitų juridinių asmenų administracijos vadovu). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kol minėtuose protokoluose užfiksuotų nutarimų galiojimas nėra nuginčytas ar tie nutarimai nėra kitaip nustoję galioti, laikytina, kad įstatymo ir UAB „Kaminera“ įstatų pažeidimas nenustatytas, nes atsakovo direktorius kitų bendrovių administracijos vadovo pareigas ėjo su UAB „Kaminera“ akcininkų susirinkimo leidimu. Pareiškėjas nepateikė minėtų akcininkų susirinkimų protokolų suklastojimą ar kitokį šių įrodymų neteisėtumą patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo manyti, kad UAB „Kaminera“ direktorius, kaip valdymo organas, eidamas kitų dviejų bendrovių administracijos vadovo pareigas būtų sudaręs situaciją, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja arba galėtų prieštarauti UAB „Kaminera“ interesams.

Kreipimesi į atsakovą pareiškėjas nurodė, kad UAB „Kaminera“ direktorius A.Žaromskis, duodamas leidimą kitai steigiamai dukterinei bendrovei UAB „Kaminera grupė“ naudotis atsakovo pavadinimu ir buveine, būdamas ir atsakovo UAB „Kaminera“, ir kito juridinio asmens – UAB „Kaminera“ grupė“ vadovu, galėjo supainioti savo privačius interesus su UAB „Kaminera“ interesais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad steigiant UAB „Kaminera grupė“ ir suteikiant šiai bendrovei pavadinimą, atsakovo pavadinimu nebuvo prisidengta. Byloje pateikti įrodymai, kad UAB „Kaminera grupė“ pavadinimas naudojamas su UAB „Kaminera“ sutikimu (t. 2, b. l. 20). Tokį sutikimą davė UAB „Kaminera“ administracijos vadovas. Nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei kituose teisės aktuose, nei UAB „Kaminera“ įstatuose nėra normų, kurių taikymo pagrindu būtų galima teigti, kad administracijos vadovas, duodamas sutikimą dėl bendrovės pavadinimo naudojimo registruojant kitą bendrovę, būtų viršijęs kompetenciją. UAB „Kaminera grupė“ nėra atsakovo dukterinė įmonė. Bylos duomenimis nepaneigtas atsakovo teiginys, kad UAB „Kaminera grupė“ yra holdinginės veiklos įmonė. Iš UAB „Kaminera“ ir UAB „Kaminera grupė“ įstatuose išvardintų veiklos sričių turinio matyti, kad šių juridinių asmenų veiklos rūšys nėra tapačios ar iš esmės panašios, todėl toks pat šių asmenų juridinis adresas arba panašūs jų pavadinimai neduoda pagrindo manyti, kad atsakovas galėtų būti supainiotas su kitu juridiniu asmeniu, ar kitaip būtų pažeisti atsakovo interesai. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių prielaidas pagrįstai manyti , kad UAB „Kaminera“ direktorius, tuo pačiu metu vadovaudamas ir UAB „Kaminera grupė“, veikė turėdamas nesąžiningų ketinimų atsakovo atžvilgiu, buvo atsakovui nelojalus, supainiojo savo turtą su atsakovo turtu ar sukėlė savo asmeninių interesų konfliktą su atsakovo interesais.

Pareiškėjo pareiškime teismui, kaip ir kreipimesi į atsakovą, vienu iš veiklos tyrimo pagrindų buvo nurodytas visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarkos nesilaikymas. Pažymėtina, kad pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002 m., bylų kategorija 21.10). Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo atstovai pripažino, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi. Taigi, ši aplinkybė yra aiški ir dėl jos jokio papildomo tyrimo nereikia atlikti. Nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad nuo 2003 m. lapkričio mėnesio pas atsakovą griežtai laikomasi įstatuose nustatytos akcininkų susirinkimų organizavimo ir šaukimo tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl atsakovo veiklos tyrimo, kiek tai susiję su atsakovo valdymo organų ar jų narių pareigomis organizuojant ir šaukiant visuotinius akcininkų susirinkimus.

Kreipimesi į atsakovą pareiškėjas nurodė, kad UAB „Kaminera“ direktorius D.Žaromskis nekontroliavo Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų dėl akcijų perleidimo tvarkos laikymosi, pats pažeidė akcijų perleidimo kitiems asmenims tvarką, todėl taip elgdamasis galėjo siekti asmeninės naudos, supainioti savo interesus su bendrovės interesais. Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 6 punkte įtvirtinta akcininko turtinė teisė perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn. Uždarojoje akcinėje bendrovėje ši teisė ribojama Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka. Šio įstatymo 49 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkui negali būti duodamas sutikimas perleisti jo akcijas kitam asmeniui ar asmenims, kurie nėra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, tik jei dėl akcijų perleidimo akcininkų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje taptų didesnis, nei nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Bylos duomenys neduoda pagrindo teigti, kad perleidžiant UAB „Kaminera“ akcijų nuosavybę kitiems asmenims, būtų susidariusi situacija, kada bendrovės administracijos vadovas, kaip valdymo organas, privalėtų imtis veiksmų taikant sandorių su akcijomis ribojimą, numatytą Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 10 dalyje. Kita vertus, uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo sandorių sudarymo kontrolė negali būti laikoma veikla, tiesiogiai susijusi su šio juridinio asmens valdymu. Kaip jau pažymėta, pagal CK 2.124 straipsnį netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdymą ir tik juridinio asmens dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Teisėjų kolegija iš esmė sutinka su atsakovo triplike (t. 1, b. l. 131-134) išdėstytomis nuostatomis, kad bendrovės veiklos tyrimo pagrindu gali būti tik bendrovės, jos valdymo organų bei narių veiksmai, susiję su šio asmens valdymu, bet ne bendrovės akcininkų, kaip šio juridinio asmens dalyvių, veiksmai, susiję su disponavimo akcijomis teisės įgyvendinimu. Žiūrint šiuo teisiniu aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčai dėl akcijų perleidimo sandorių teisėtumo gali būti sprendžiami bendra turtinių ginčų nagrinėjimo tvarka (pagal akcininkų, kurių turtinės teisės ir interesai gali būti pažeisti ginčijamais akcijų perleidimo sandoriais, ieškinius dėl tų sandorių).

CK 2.126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad gali būti CK 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įvertinus pareiškimo ir šalių paaiškinimų turinį, nėra pakankamo pagrindo pradėti atsakovo veiklos tyrimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atmesdamas D. Š. pareiškimą teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.