Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-16 · Administracinė byla Nr. I-1421-331/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
I-1421-331/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02959-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1421-331/2013Proceso Nr. 3-61-3-02959-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui I. P., atsakovės atstovei Donatai Kračkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų direktorius 2012-09-26 nutarimu Nr. 28-1-957 už Bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 110 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.11 p. reikalavimų pažeidimą pareiškėjui skyrė draudimą pirkti maisto produktus 1 mėn. (b. l. 5). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012-11-02 sprendimu Nr. 2S-5017 atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-09-26 nutarimo Nr. 28-1-957 (b. l. 7).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydamas:1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-09-26 nutarimu Nr. 28-1-957 skirtą drausminę nuobaudą; 2) iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančio Lietuvos valstybės interesus, priteisti 20 000 Lt žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad 2012-09-25 apie 13.30 val. buvo išėjęs į darbą, stovėjo lauko pusėje prie instrumentinio baro ir kalbėjosi su nuteistuoju S. N.. Į instrumentinį cechą nebuvo užėjęs. Per instrumentinį barą tenka vaikščioti į liftą, kuriuo atvežama produkcija, ten yra pirtis, kurioje maudosi po darbo, ir kurioje yra skalbimo mašina. Teritorija, kurioje pareiškėjas dirba ir eina, nėra pažymėta draudžiamais ženklais. Mano, kad tokiu būdu su pareiškėju siekiama susidoroti. Teigia, kad kamerų įrašai patvirtintų, jog 2012-09-25 nesilankė instrumentiniame bare. Mano, kad nuobaudos paskyrimas gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atleidus pareiškėją iš darbo jam atimta teisė kaupti pinigines santaupas, apribota teisė produktyviai atlikti bausmę ir teisė į stažo tęstinumą. Šiais veiksmais Vilniaus pataisos namai pareiškėją paveikė psichologiškai, įtakojo požiūrį į pareigūnų teisingumo vykdymą bei įstatymus. Mano, kad Kalėjimų departamentas nepagrįstai pateisina Vilniaus pataisos namų administracijos elgesį.

Teismo posėdyje I. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 12-13) paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai melagingi. Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis 2012-09-25 Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos vyriausiojo specialisto I. K. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1-1497, kuriuo pareigūnas informavo, kad 2012-09-25 apie 13.30 val. buvo pastebėtas 8-ojo būrio nuteistasis I. P., išeinantis iš instrumentinio baro, esančio 1-ame gamybinės zonos pastato aukšte, t.y. iš ten, kur jis negyvena ir nedirba.

I. P. nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 spalio 9 d. dirbo Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Vilniaus filiale kompiuterių surinkėju. Gamybinės patalpos, kuriose dirbo nuteistasis, įsikūrusios gamybos cecho II aukšte. Atkreipė dėmesį į tai, jog iš 2012 m. rugsėjo mėnesio nuteistųjų darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas I. P. 2012 m. rugsėjo 25 d. nedirbo. Skundžiamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas priimtas atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Vilniaus pataisos namų atstovė Donata Kračkienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 27-30) dėl skirtos nuobaudos paaiškino, kad savo veiksmais pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 73.11 punkte nuteistiesiems nustatytos elgesio taisyklės - nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Kadangi I. P. instrumentiniame bare nedirbo bei neturėjo Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimo lankytis minėtose patalpose, Vilniaus pataisos namų direktorius 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 28-1-957 nuobaudą - draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus - skyrė pagrįstai.

Dėl atleidimo iš darbo nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir surašyta 2012 m. spalio 8 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-201 „Dėl nuteistojo E. M. elgesio“. Tyrimo metu nustatyta, kad nuteistieji E. M. ir I. P. metalo apdirbimo ceche, 3-ame aukšte, pagalbinėje patalpoje, išėmę stiklo blokelius ir užlipę ant stogo, imdavo jiems permestus paketus su draudžiamais daiktais, t. y. su telefonais ir medikamentais, kuriuos vėliau platindavo nuteistiesiems. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktorius, remdamasis anksčiau minėta tarnybinio tyrimo išvada, 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 7/05-68 „Dėl nuteistųjų atleidimo iš darbo“ atleido nuteistąjį I. P. iš Vilniaus filialo surinkėjo laikininko pareigų. Mano, kad I. P. atleidimas iš darbo yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjas darbo metu užsiimdavo neteisėta veikla, todėl jo palikimas darbo vietoje prieštarautų nuteistųjų įtraukimo į darbą pagrindiniam tikslui.

Dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kalėjimo departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl nuteistajam I. P. paskirtos nuobaudos (draudimas pirkti maisto produktus 1 mėnesį) teisėtumo ir pagrįstumo, žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-09-26 nutarimu Nr. 28-1-957 nuteistajam I. P. paskirta nuobauda – draudimas pirkti maisto produktus 1 mėnesį už tai, kad 2012-09-25 apie 13.30 val. buvo sulaikytas išeinantis iš instrumentinio baro, kuriame negyvena ir nedirba. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus (b. l. 16).

Šį ginčo klausimą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194.

Pagal BVK nuostatas, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų pareigos – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taip pat nustatyti atitinkami draudimai. Taigi pagal šias teisės normas nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus, laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka. BVK taip pat įtvirtinti pataisos įstaigų rėžimo reikalavimai. Rėžimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Taisyklių 73.11 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

Pareiškėjas nepripažįsta, kad buvo užėjęs į instrumentinį barą, teigia, kad jis tik stovėjo lauko pusėje prie instrumentinio baro ir kalbėjosi su nuteistuoju S. N..Paaiškino, kad per instrumentinį barą tenka vaikščioti į liftą, kuriuo atvežama produkcija, ten yra pirtis, kurioje maudosi po darbo, ir kurioje yra skalbimo mašina. Teritorija, kurioje pareiškėjas dirba ir eina, nėra pažymėta draudžiamais ženklais.

Tokią pareiškėjo argumentaciją teisme paneigė apklaustas liudytojas I. K.. Paaiškino, kad minėtą dieną (2012-09-25) apie 13.30 val. jis akivaizdžiai matė, kaip I. P. išėjo iš instrumentinio baro, esančio 1-ame aukšte, kur jis nedirba ir negyvena. Šias aplinkybes jis paaiškino Vilniaus pataisos namų direktoriui pateikdamas tarnybinį pranešimą (b. l. 14).

Vilniaus pataisos namai atsiliepime teismui paaiškino, kad I. P. nuo 2012-07-05 iki 2012-10-09 dirbo Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų Vilniaus filiale kompiuterių surinkėju. Šios patalpos, kuriose dirbo nuteistasis, įsikūrusios gamybos cecho II aukšte (b. l. 21), o instrumentinis baras randasi I aukšte (b. l. 22), būtent pirmame aukšte, išeinantis iš instrumentinio baro, jis ir buvo pastebėtas. Atkreipė dėmesį į tai, jog iš 2012 m. rugsėjo mėnesio nuteistųjų darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 23) matyti, jog pareiškėjas rugsėjo 25 d. nedirbo. Vilniaus pataisos namų atstovė paaiškino, kad vaizdo įrašas apie šį įvykį nėra išlikęs, šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas I. K..

Teismui nėra pagrindo abejoti Vilniaus pataisos namų pareigūno I. K. paaiškinimų nuoseklumu, nešališkumu, todėl jie vertinami kaip objektyvūs. Jo paaiškinimai teisme dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa vieni su kitais, yra nuoseklūs, logiški, atitinka rašytinę bylos medžiagą, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas jais remiasi.

I. P. teisme pripažino, kad minėtą dieną jis nedirbo instrumentiniame bare, tik kalbėjosi su S. N., į instrumentinį barą užėjęs nebuvo.

Darytina išvada, kad surinkti byloje įrodymai (I. K. tarnybinis pranešimas, jo paaiškinimai teisme, laiko apskaitos žiniaraštis, I ir II aukšto išdėstymo planai ir kt.) neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą, I. P. buvo patalpoje, kurioje negyvena ir nedirba (Taisyklių 73.11 p.). Pareiškėjas buvo atėjęs į pirmą aukštą, kur nedirba ir negyvena, kalbėjosi su S. N., žinodamas, jog jam negalima būti ten, kur jis negyvena ir nedirba. Šiais veiksmais jis pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda.

BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudų rūšys, kurios skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, tame tarpe ir draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama BVK 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, vadovavosi BVK nuostatomis, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą (b. l. 40) dėl pažeidimo, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu.

Vadinasi skundžiamas 2012-09-26 nutarimas Nr. 28-1-957 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, taip pat nėra pagrindo teigti, kad jis kaip nors pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui (BVK 143 str. 8 d.). Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, skundą pateikė Teisingumo ministerijai (b. l. 32-37), ministerija skundą persiuntė Kalėjimų departamentui (b. l. 31), taip pat jis pateikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui (b. l. 48-51). Kalėjimų departamento aukštesnis pagal pareigas pareigūnas, išnagrinėjęs skundą, nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, Kalėjimų departamentas šių sąlygų nenustatė, priešingai, nustatė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nuobauda paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam pažeidimui (BVK 143 str. 8 d.). Kalėjimų departamento 2012-11-02atsakyme pareiškėjui įvertinti ir su skundu pateikti įrodymai, todėl pareiškėjo argumentai, kad Kalėjimų departamentas neištyrė visų įrodymų, yra nepagrįstas (b. l. 52). Kalėjimų departamentas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, skundas išnagrinėtas kompetentingo pareigūno, nustatytais terminais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, pagal teisės aktus, visapusiškai ištyrus nurodytas aplinkybes, atsakovas laikėsi nuobaudos skyrimo procedūrų, pagrindo naikinti ginčo sprendimų skunde išdėstytais argumentais nėra.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Kalėjimų departamento 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Vilniaus pataisos namų direktorius, nutarimu skirdamas pareiškėjui nuobaudą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, jų nepažeidė. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, taip pat veikė pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Taigi, nenustačius Kalėjimų departamento darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasMargarita Stambrauskaitė