Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiajam A. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), elektriku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-21 apie 00.50 val., viešoje vietoje, Kauno Žalgirio arenoje, adresu Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 50, renginio metu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,84 promilių girtumas), kumščiu sudavė į kairį žandą apsaugos darbuotojui A. G., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis E. S. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo girtas ir netinkamai pasielgė, labai blogai vertina savo poelgį. Prokurorės pareikštas kaltinimas atitinka visas aplinkybes. Dėl tokio elgesio gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, nori susitaikyti.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu neprieštaravo kaltinamojo norui susitaikyti ir baudžiamąją bylą nutraukti, atleido kaltinamajam, pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, E. S. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- 2015-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas įėjimas į Kauno Žalgirio areną, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune (b.l. 5-7).

- Įtariamojo E. S. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-21 apie 1.00 val. būnant renginyje Kauno Žalgirio arenoje, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune, vartojo alkoholį, t.y. kokteilius, degtinę su energetiniais gėrimais. Jautėsi labai neblaivus. Pamena, kad prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir kažką pasakė. Jis iš karto kirto kumščiu jam į veidą. Pasielgė taip dėl to, kad buvo neblaivus. Dėl savo poelgio labai gailisi (b.l. 34-35).

- 2015-11-21 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3231, kuriame nurodyta, kad E. S. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b.l. 23).

- Nukentėjusiojo A. G. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad yra Ekskomisarų biuro objekto apsaugos vadovas. 2015-11-20 Kauno Žalgirio arenoje vyko renginys, kuriame kartu su kitais apsaugos darbuotojais užtikrino viešosios tvarkos apsaugą. Renginio metu apie 00.50 val. pirmame aukšte, renginio dalyvis pradėjo konfliktuoti su jo kolega D. A.. Jis priėjo aiškintis dėl situacijos, tačiau jam nespėjus pasiteirauti kas vyksta, vyriškis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į kairį skruostą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į PK (b.l. 4).

- 2015-11-23 specialisto išvada Nr. G3179/15 (02), kurioje nurodyta, kad A. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 14).

- Liudytojo D. A. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, kurią dieną tiksliai nepamena, apie 01.00 val., dirbo „ Žalgirio arena“, kur vyko „Radistų šou“. Renginio metu dirbo apsaugos poste. Būdamas lauke prie pagrindinių turniketų, trečio aukšto laiptų, pastebėjo jaunuolį, besikabinėjantį prie praeivių. Jaunuolis akivaizdžiai buvo neblaivus. Jam matant jaunuolis vienam iš praeivių kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Norėdamas sudrausminti vaikiną, jis prie jo priėjo. Vaikinas buvo apie 22 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Vaikiną bandant sudrausminti, jis kumščiu užsimojo jo veido link, tačiau jis smūgio išvengė pasitraukdamas į šalį. Jeigu nebūtų pasitraukęs į šalį, šio smūgio tikrai nebūtų išvengęs. Pamatęs, jog vaikino suvaldyti nepavyks, taip pat dėl savo saugumo, apie nedrausmingą renginio dalyvį informavo vieną iš savo vadovų M.. Netrukus kartu su vadovu M. priėjo prie agresyvaus vaikino, kuris nuolatos keikėsi necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Su M. bandant nuraminti vaikiną, prie jų priėjo dar vienas vadovas A. G.. Kas tuo metu A. G. pranešė apie konfliktą, nežino. Tik po įvykio kolegė jam pasakė, kad ji informavo A. G. apie vykstantį konfliktą. Jam matant A, G. priėjo prie agresyvaus vaikino ir suėmęs už jo kairės pažasties paklausė „...o, vaikeli, ką darai?“. Po šių žodžių, agresyvus vaikinas kumščiu vieną kartą sudavė A. G. į kairį skruostą. Daugiau smūgių vaikinas A. G. nesudavė, nes buvo sulaikytas, Matė, kad po smūgio sudavimo A. G. paraudo, ištino kairys skruostikaulis, vėliau atsirado krauįosruva. Vaikino, sužeidusio A. G. nepažįsta, jo asmens duomenų nežino, įvykio dieną jį matė pirmą kartą. Vaikinas jo nesužeidė, jo išsakyti necenzūriniai žodžiai nebuvo nukreipti į jį, jis, tiesiog, nuolatos keikėsi. Nepažįstamo vaikino atžvilgiu smurto nenaudojo (b.l. 19-20).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. E. S. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė, tuo, kad jis, prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytoje viešoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos apdarymui, kumščiu sudavė į kairį žandą apsaugos darbuotojui A. G., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, sutinka taikytis. Prokurorė nukentėjusiojo prašymui neprieštaravo.

Kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis administracinėmis nuobaudomis baustas, neteistas, VšĮ Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalos nėra. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. G., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2015-11-30 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4672, kurioje nurodyta, kad advokatas Algis Girdutis Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą E. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto E. S.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. G. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2756-919/2015 nutraukti.

Išaiškinti E. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.