- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1305-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01215-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas G. L. skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų Policijos komisariato kelių policijos poskyrio 2012 m. birželio 26 d. nutarimą nubausti G. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 22 d. 7.30 val., Vilniaus rajone, kelio Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė 13 kilometre, vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“ v. n. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 9, 141.3, 145.3 p. reikalavimus, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir pradėjo lenkti kitą transporto priemonę, kai matomumas kelio posūkyje blogas, dėl ko privertė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į dešinę, o lenkiamo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į kelkraštį, siekiant užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-09-20 nutartimi netenkino nubaustojo G. L. skundo ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų Policijos komisariato kelių policijos poskyrio (toliau - Institucija) 2012 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Nubaustasis G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų Policijos komisariato kelių policijos poskyrio 2012 m. birželio 26 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog apylinkės teismas jo kaltę grindė tik dviem įrodymais, t.y. Elektrėnų PK viršininko A.Grudzinkij 2012-05-22 tarnybiniu pranešimu ir liudytojo E. U. paaiškinimu, minėti asmenys taip pat buvo įvykio dalyviai. Anot apelianto, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A.Grudzinskij tarnybiniame pranešime nenurodė nei kuriame kelio kilometre buvo jo minima situacija, nei kelio orientyrų, nei atstumų iki sankryžų, kitų kelio objektų, nurodydamas tik tai, jog toje vietoje eismo juostas skyrė siaura ištisinė linija. Apeliantas teigia, kad, nesant šių duomenų, neįmanoma nustatyti, ar iš tiesų krovininio automobilio lenkimas vyko, kertant ištisinę liniją. Be to, pažymi, jog tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie tai, kokiu greičiu važiavo jo paties (A.Grudzinskij) vairuojamas tarnybinis automobilis. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nenustatė, nors tarnybiniame automobilyje esančia įranga tai turėjo būti užfiksuota.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog jis automobilį vairavo nesaugiai ir nekvalifikuotai, kadangi, tik suabejojęs lenkimo saugumu, apeliantas grįžo atgal už krovininio automobilio.
Pažymi, kad liudytojo E. U. paaiškinimas, jog jis dėl apelianto veiksmų turėjo staigiai stabdyti krovininį automobilį, nelogiškas bei neatitinkantis tikrovės. Jei minėtas asmuo būtų sukęs vairą į dešinę, būtų nuvažiavęs nuo kelio. Taigi, anot apelianto, šio liudytojo paaiškinimas nėra surašytas savarankiškai, o buvo padiktuotas policijos pareigūno. Be to, byloje yra nustatyta, kad krovininis automobilis įvykio metu važiavo nuo 40 iki 80 km per valandą greičiu ir ši aplinkybė paneigia E. U. versiją, jog jis staigiai stabdė. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiksliai užfiksuota įvykio vieta, o byloje esančios fotonuotraukos nėra informatyvios.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nenagrinėjo apelianto pateiktų procesinių prašymų ir tokiu būdu pažeidė ATPK 280 str., 284 str. nuostatas. Be to, bylą nagrinėjęs pareigūnas ir pirmosios instancijos teismo teisėja uždavinėjo tik menamus klausimus, neleisdami apeliantui pasisakyti, todėl bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai.
Teigia, jog teismas, nagrinėdamas jo skundą ir spręsdamas jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas augina neįgalų vaiką, kurį veža į specialių poreikių vaikams skirtą mokyklą, esančią ne jų gyvenamojoje vietoje, o Vilniaus mieste, į kitas svarbias aplinkybes ir nepagrįstai nesušvelnino jam paskirtos nuobaudos.
Nubaustojo G. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir teisingai konstatuota, jog G. L. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui arba padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t.y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę ir skirtingas sankcijos ribas už vieno ar kelių pažeidimų padarymą vienu metu ar paeiliui, ar pavojingą situaciją sukėlusį pažeidimą, siekė, kad vairuotojai, kurie savo veiksmais padaro pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, būtų baudžiami griežčiau. Kelių pažeidimų padarymas vienu metu (paeiliui) ar pavojingą situaciją sukėlusio pažeidimo padarymas rodo vairuotojų piktnaudžiavimą jiems suteikta teise, nepagarbą teisei, akivaizdų KET reikalavimų ignoravimą. Kaip minėta, administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį atsirasti būtina, kad pažeidėjas vienu metu (paeiliui) padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, ar padarytų pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad, 2012 m. gegužės 22 d., 7.30 val., Vilniaus rajone, kelio Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė 13-tame kilometre, G. L., vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“ v. n. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 9, 141.3, 145.3 p. reikalavimus, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir pradėjo lenkti kitą transporto priemonę, esant blogam matomumui kelio posūkyje, dėl ko privertė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į dešinę, o lenkiamo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į kelkraštį. Tokiais savo veiksmais G. L. sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, važiavusiems kelyje Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė 13-tame kilometre.
Kaip matyti iš G. L. paaiškinimo teismo posėdyje, jis, vairuodamas automobilį, pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiavusį krovininį automobilį, tačiau pastarasis, jam nebaigus lenkimo manevro, pradėjo didinti greitį. Kai G. L. pradėjo lenkimo manevrą, kelias nebuvo paženklintas ištisine linija, o vėliau ji galėjo ir prasidėjo. Posūkio toje kelio atkarpoje nebuvo, o tik ilgas apie 1 km ilgio lankstas. G. L., pamatęs priekyje atvažiuojančio automobilio šviesas, sumažino greitį ir, nebaigęs lenkimo manevro, grįžo į savo juostą. Tuo metu, kai G. L. pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, jis iki šio automobilio buvo 50 metrų atstumu; kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis buvo buvęs priverstas stabdyti - G. L. nematė. Jis kurį laiką važiavo paskui krovininį automobilį, o po to jį aplenkė.
Kaip matyti iš liudytojo E. U. paaiškinimo teismo posėdyje, jis, važiuodamas krovininiu automobiliu iš Kauno į Vilnių, pastebėjo, kad, įkalnėje ir esant posūkiui bei ištisinei ženklinimo linijai, jį bando aplenkti automobilis ,,Opel Astra“. Tuo metu priešpriešine eismo juosta atvažiuojantis automobilis buvo jau ties jo vairuoto sunkvežimio priekiu. Supratęs, kad automobilis ,,Opel Astra“, kuris buvo aplenkęs jo vairuotą automobilį jau iki pusės, nespės jo aplenkti,- buvo priverstas staiga stabdyti ir trauktis į kelkraštį. Taip pat matė, kad pradėjo stabdyti ir iš priekio atvažiuojantis automobilis. Tuo metu automobilis “Opel Astra“, nebaigęs lenkimo, irgi staiga stabdė ir grįžo atgal už jo. Jo vairuojamas automobilis buvo 15 m ilgio, pakrautas 24 tonų kroviniu ir dėl staigaus priverstinio greičio ir judėjimo krypties pakeitimo galėjo apvirsti. Be to, kelias buvo siauras, dėl to jo vairuotas krovininis automobilis automobiliu ,,Opel Astra“ važiavusiam vairuotojui lenkimo manevro pradžioje visiškai užstojo matomumą priekyje. Aplinkybę, kad jis turėjo staiga stabdyti, rodo tachografo rodmenys, kad vienoje vietoje jo vairuoto automobilio greitis buvo nukritęs beveik iki nulio.
Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: paties G. L. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis pripažino lenkęs automobilį kelio vingyje (tyrimo medžiagos l.2); Elektrėnų policijos komisariato pareigūno A. Grudinskijo 2012-05-22 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2012-05-22 apie 7.30 val., vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ v. n. (duomenys neskelbtini), jis pamatė priešais atvažiuojantį krovininį automobilį, kurį kelio posūkyje staiga pradėjo lenkti automobilis ,,Opel Astra“ v. n. (duomenys neskelbtini). Minėtoje kelio vietoje buvo blogas matomumas, eismo juostas kelyje skyrė siaura ištisinė linija, todėl jis, siekdamas išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu, turėjo staigiai stabdyti ir vairą sukti dešinėn (tyrimo medžiagos l.3-4); nuotraukos, kuriose užfiksuota kelio atkarpa, kurioje G. L. norėjo lenkti krovininį automobilį, kelias siauras, dviejų priešingų krypčių kelio juostų, kurias skiria siaura ištisinė ženklinimo linija, matomumas dėl posūkio blogas (tyrimo medžiagos l.6-8); tachografo rodmenimis ir UAB ,,Edva Cargo.“ pateikta informacija, kad 2012-05-22 7.30 val. E. U vairuojamo krovininio automobilio greitis kelyje Kernavė-Sudervė –Vilnius buvo nuo 40 iki 80 km/h (b.l.31-33).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta jokių duomenų, kad E. U. ir A. Grudinskij būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus, paaiškinimus, nepagrįstai apkalbėti G. L., jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, patvirtinti administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-06-20 rašto, išnagrinėjus G. L skundą, Elektrėnų PK pareigūno A.Grudinskij veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties požymių nenustatyta. Todėl minėtų asmenų nurodytos aplinkybės laikytinos patikimomis.
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog kelias atkarpoje, kurioje G. L. norėjo lenkti krovininį automobilį, yra siauras, dviejų juostų, priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė linija, posūkis į dešinę, matomumas posūkyje blogas.
UAB ,,Edva Cargo“ pateikta informacija ir tachografo rodmenimis patvirtinta E. U. nurodyta aplinkybė, kad 2012-05-22 E. U. vairuojamo krovininio automobilio greitis kelyje Kernavė-Sudervė –Vilnius buvo nukritęs beveik iki nulio.
Minėti įrodymai patvirtina, kad G. L. 2012 m. gegužės 22 d. 7.30 val. Vilniaus rajone, kelio Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė 13-tame kilometre, vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“ v. n. (duomenys neskelbtini), kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir pradėjo lenkti kitą transporto priemonę, kai matomumas kelio posūkyje blogas, dėl ko privertė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į dešinę, o lenkiamo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į kelkraštį, tokiais savo veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 141.3, 145.3 p. reikalavimus.
Anksčiau aptarti G. L. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis veikė tyčia. Administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, jog nubaustajam buvo būtina kirsti siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir lenkti kitą transporto priemonę. Tokiais veiksmais G. L. sukėlė pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams – E. U. ir A. Grudinskij, kai siaurame kelyje, esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, esant blogam matomumui dėl įkalnės ir posūkio, pradėjo ilgo krovininio automobilio lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko šia juosta važiavęs automobilis ir jo lenkiamas krovininis automobilis buvo priversti keisti važiavimo greitį ir kryptį. Akivaizdu, kad G. L. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Aplinkybė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytas pareigūno A. Grudinskij vairuoto automobilio ,,VW Passat“ v. n. (duomenys neskelbtini) greitis, nepaneigia padarytos išvados dėl G. L. veiksmų vertinimo. Todėl G. L. vairavimas pagrįstai pripažintas pavojingu, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Įvertinus visas minėtas aplinkybes, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad G. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, kad surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas.
Priešingai, nei teigia apeliantas G. L., apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ne tik išdėstė šioje byloje ištirtus įrodymus, tačiau išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl įrodymų ir pagrindė išvadą dėl nubaustojo kaltės, padarius jam inkriminuotą pažeidimą, taip pat išsamiai motyvavo nubaustajam inkriminuoto teisės pažeidimo kvalifikaciją. Taigi, apylinkės teismo nutartis atitinka Lietuvos Respublikos ATPK normų reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodo apeliantas, paskirtos nuobaudos nėra aiškiai per griežtos. Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, specialiosios teisės atėmimo nuobauda šiuo atveju nėra alternatyvi, ji skirtina privalomai kartu su bauda. G. L. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundo argumentą dėl nubaustajam paskirtų nuobaudų sušvelninimo, svarstė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymo galimybę, tačiau nenustatė minėto straipsnio taikymo pagrindų.
Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, palikdamas Institucijos apeliantui paskirtas nuobaudas, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat į teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą šeimos reikmėms ir neįgalaus vaiko priežiūrai. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad G. L. administracinės nuobaudos parinktos tinkamai- paskirta straipsnio sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda minimaliam laikotarpiui ir vidurkio dydžio bauda. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, reikšmingos administracinių nuobaudų dydžio parinkimui, nesudaro pakankamo pagrindo mažinti G. L. paskirtų nuobaudų sankcijos ribose, tuo labiau taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Remiantis tuo, kas nustatyta, panaikinti ar keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-20 nutarties nubaustojo G. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą ir netenkinti G. L. apeliacinio skundo.
Nutartis neskundžiama.