Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje V. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198-1 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, o M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198-1 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą grąžino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, nurodant, jog V. M. ir M. G. suformuluoti kaltinimai kvalifikuoti pagal keturis nusikaltimus, tačiau nėra nurodyta pagal kurią BK 198-1 straipsnio dalį kaltinimai yra reiškiami V. M.. Straipsnio dalis nėra nurodyta ir V. M. bei M. G. pareikštuose įtarimuose, nors formuluojant kaltinimą M. G. veika kvalifikuojama nurodant BK 198-1 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra aiškios kaltinimo ribos ir tai trukdo nagrinėti bylą.Skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir bylą perduoti tolimesniam nagrinėjimui į Šakių rajono apylinkės teismą.Skunde prokuroras nurodė, kad teismas, nutartyje bylą perduoti teisiamajame posėdyje konstatavo, jog kliūčių pradėti bylą nagrinėti nėra. Po 14 dienų teismo nuomonė pasikeitė ir skundžiama nutartimi teismas konstatavo kaltinamojo akto trūkumus. Prokuroro skunde teigiama, kad teismui taip pat nekilo abejonių, kad padaryta rašybos klaida, nes teismas pastebėjo, jog abiem kaltinamiesiems kaltinimai iš esmės yra vienodo turinio ir prie M. G. kaltinimo nurodyta BK „198 str. 1 d.“, o prie V. M. – BK „198-1“ ir dėl elementaraus apsirikimo nenurodyta straipsnio dalis. Ši klaida galimai sąlygota sisteminių baudžiamojo proceso pokyčių, t. y. integruotos baudžiamojo proceso sistemos techninių ypatumų.Skunde nurodoma, kad nepriklausomai nuo priežasties, apsirikimo, rašybos klaidas baudžiamojo proceso dokumentuose galima ištaisyti BPK 256 str., pagrindu. Prokuroro nuomone, teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorui yra drastiškas ir perteklinis. Minėta klaida, surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje, nelaikytina trukdančia nagrinėti bylą, kadangi tolimesnio proceso eigoje ji gali būti ištaisyta. Dėl paminėto nutartis naikintina ir byla grąžintina tolimesniam nagrinėjimui teisme.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko skundas tenkintinas.

Dėl kaltinamojo akto

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnis. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ar yra esminių BPK pažeidimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadinasi, teismo iniciatyva byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymėtina, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2008). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011).Vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinimo ir kaltinamojo akto, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaltinamajame akte aprašyti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, vieta ir laikas bei kiti būtinieji veikos kvalifikavimo požymiai. Kaltinamajame akte ir kaltinime yra aprašyta veika, kuria kaltinami V. M. ir M. G.: padarytos nusikalstamos veikos laikas, būdas, padariniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinimas pareikštas, kaltinamųjų veiksmai aprašyti ir atskirti tiek, kiek duomenų surinkta ir kokios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog skundžiamoje nutartyje padaryta tik spausdinimo klaida, nes iš visų duomenų akivaizdu, jog abiem kaltinamiesiems kaltinimai iš esmės yra vienodo turinio ir prie M. G. kaltinimo nurodyta BK „198 str. 1 d.“, o prie V. M. – BK „198-1“ ir dėl elementaraus spausdinimo apsirikimo nenurodyta straipsnio dalis. Aukštesnysis teismas nesutinka su teismo nutartyje nurodytu motyvu, kad kaltinamojo akto neatitikimas reikalavimams, trukdo teismui nagrinėti bylą, suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamiesiems dar ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo įteikti pranešimai apie įtarimą bei kaltinamasis aktas, bet jie nepareiškė, kad pateiktas kaltinimas yra nesuprantamas ar kad dėl nenurodytos inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 198-1 str. 1 dalies kaltinimo yra pažeidžiamos jų teisės pasirengti gynybai bei efektyviai gintis nuo pateiktų kaltinimų. Šiuo atveju teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad kaltinamojo akto trūkumai pažeidžia minėtas kaltinamųjų teises ir kaip tai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės nenurodė.Be to, baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus. Tuo tarpu teismas, grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Tačiau tokių aplinkybių pirmos instancijos teismas argumentuotai nenurodė, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai – dėl spausdinimo apsirikimo ne visur nurodyta BK 198-1 straipsnio 1 dalis – nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti bylą Šakių rajono apylinkės teismui nagrinėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.