- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-378-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 5 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, tretysis asmuo D. Š., valstybės institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti ankstesnį teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo G. Š. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001-06-18 nutarimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. Š. ir G. Š. išlaikymui buvo priteista po 1/3 dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2001-06-06 iki sūnaus D. pilnametystės, po to ¼ visų dydžių pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukters G. pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, padidėjo išlaidos jų išlaikymui. Nuo 2009 metų vasario mėn. atsakovas išlaikymo vaikams neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-09-14 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. Š. nepilnamečio D. Š. ir G. Š. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2009-04-24, iki vaikų pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad 2009-07-14 VSDFV duomenimis atsakovė dirba Lietuvos valstybės istorijos archyve, jos darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 sudarė 1 320,36 Lt per mėnesį. 2009-07-14 VSDFV duomenimis atsakovas dirba UAB „Gytostata“, jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 sudarė 434,43 Lt per mėnesį. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad atsakovas nuo 2009-07-09 įsidarbino UAB „Toris“ statybos darbų vadovu, liepos ir rugpjūčio mėnesiais jam buvo išmokėta po 595,59 Lt per mėnesį darbo užmokesčio. 2009-04-09 VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009-04-08 VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė transporto priemonių nuosavybės teise neturi. VĮ „Regitra“ 2009-09-09 duomenimis atsakovas nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. 570309 matyti, kad atsakovas turi nepilnametį sūnų L. Š., gim. 2008-07-26. Teismas motyvavo, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas sutiko su ieškovės nurodytu argumentu, kad nuo 2001 metų išaugo prekių ir paslaugų kainos, augant vaikams didėja išlaidos jų išlaikymui. Ieškovės pateiktos vaiko išlaikymo išlaidos pripažintinos atitinkančiomis protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovas yra darbingas (darbingumas neapribotas), jauno amžiaus, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Atsižvelgęs į tai, iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. Š. ir G. Š. išlaikymui teismas priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas pateikė teismui savo jauniausiojo vaiko L. Š. (1 m.), gim. 2008-07-26, poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad šio vaiko išlaikymui yra skiriami 1 700 Lt, tačiau teismas sprendė, kad neabejotinai šio vaiko poreikiai yra mažesni nei atsakovo vyresnių vaikų G. Š. (8 m.) bei D. Š. (17 m.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-09-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su skundžiamu sprendimu sutinka iš dalies: sutinka mokėti išlaikymą sūnui D. ir dukrai G. kas mėnesį po 200 Lt iki kiekvieno jų pilnametystės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo privalėjo tinkamai įvertinti ne tik vaikų D. ir G. padidėjusius poreikius, bet ir apelianto itin sunkią finansinę padėtį. Teismas sprendime nurodo, jog vaikų tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-23 apžvalgoje Nr. 54 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus“ nurodė, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, privalėjo atsižvelgti į tai, jog apelianto pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga, jis neturiu nei nekilnojamojo turto, nei automobilių. Šiuo finansinio sunkmečio laikotarpiu (ypač statybų rinkoje) apelianto visos pajamos siekia tik apie 600 Lt, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per didelis, neracionalus ir nepagrįstas, apeliantas objektyviai nepajėgs teikti tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-02-19 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-251/2003 nurodė, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje išaiškino, kad tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau tokio išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad apelianto materialinė padėtis yra sunki dėl objektyvių priežasčių - dėl sunkios ekonominės situacijos ir vyraujančios bedarbystės Lietuvoje jis visiškai neturi objektyvių galimybių rasti geriau apmokamo darbo ir gauti didesnes pajamas. Teismas, padidindamas išlaikymo dydį, visiškai nevertino aplinkybės, kad apeliantas turi dar vieną mažametį vaiką, kurį, būdamas vaiko tėvu, taip pat privalo išlaikyti. Dėl teismo sprendimo apeliantas privalės kas mėnesį sūnui D. ir dukrai G. mokėti iš viso 800 Lt, tokia suma viršija jo gaunamas pajamas, todėl apeliantas visiškai nebeturės galimybės teikti išlaikymo trečiam savo vaikui - L. Š. Tokiu būdu teismas neteisėtai apribojo sūnaus L. teisę į išlaikymą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo visiškai nevertino ar sūnaus D. ir dukros G. poreikių patenkinimui išlaidos pasikeitė iš esmės, teismas 2009-09-14 sprendime tik konstatavo, kad augant vaikams didėja išlaidos jų išlaikymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat privalėjo atsižvelgti ir į apelianto gaunamų pajamų dydį, jo sveikatos žymų pablogėjimą bei į tai, kad apeliantas turi išlaikyti dar ir trečią sūnų L. Teismas neatsižvelgė, jog apelianto sveikata yra žymiai suprastėjusi. Dėl stuburo skausmų yra apribotos jo galimybės sunkiai dirbti ir jis yra priverstas dirbti mažiau ir lengvesnius fizinius darbus, todėl galimybės susirasti papildomų darbų ir taip padidinti savo pajamas yra objektyviai apribotos, apeliantas priverstas nemažai skirti lėšų vaistams. Teismas sprendime absoliučiai nevertino ir net nesvarstė aplinkybės, jog apeliantas nenori ir nesistengia išvengti pareigos išlaikyti savo vaikus ir kad pasiūlė mokėti vaikams išlaikymą kas mėnesį po 200 Lt iki kiekvieno jų pilnametystės. Teismas sprendime visiškai nevertino apelianto sugyventinės, jo sūnaus L. mamos, I. L. turtinės padėties, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo padidinimo klausimą buvo neobjektyvus ir nusprendė priteisti neprotingai ir neproporcingai didelį išlaikymą.
Atsiliepimas
Ieškovė V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš apelianto priteisti 200 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Nurodo, kad dalinai tenkindamas ieškovės ieškinį apylinkės teismas pilnai atsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir CK 3.3 str. 1 d., numatytus prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Sutinkamai su CK 3.192 str. tėvai (atsakovas-apeliantas) privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde, nepateikė įrodymų apie tai, jog jis prisideda prie trečio vaiko išlaikymo. Teismui pateiktas ne santuokoje augančio vaiko gimimo liudijimas neįrodo, kad atsakovas prisideda prie to vaiko išlaikymo. Apelianto pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, nepatvirtina apelianto nedarbingumo ar negalėjimo dirbti. Šią išvada patvirtina ir gydytojo anamnezė, kurioje atsakovui rekomenduotas tik ambulatorinis gydymas - masažas. Jokie kiti darbo apribojimai apeliantui nėra taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Teismas nustatė, jog šalių vaikams priteistas išlaikymas iš atsakovo - po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra proporcingas jų poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai. Tai, kad atsakovo pajamos yra mažesnės, nei minimali mėnesinė alga, neleidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis tokia, kad jis negali mokėti vaikams 800 Lt išlaikymo per mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu dirba statybos srityje, turi aukštąjį statybos inžinieriaus išsilavinimą. Asmuo, kuris turi pareigą išlaikyti vaikus, turi pareigą dirbti tokį darbą, už kurį gautų darbo užmokestį, pakankamą vaikams išlaikyti. Apeliantas yra tokio amžiaus ( gim. 1966-04-22), kad gali uždirbti maksimalias sumas, t.y. pakankamai gyvenimiškos patirties ir darbo įgūdžių privalantis turėti žmogus. Turtinę padėtį asmens apibūdina ne tik jo gaunamas atlyginimas bylos nagrinėjimo metu, bet ir galimybė užsidirbti ateityje, kadangi išlaikymas vaikams yra priteisiamas iš esmės į ateitį, už praėjusį laikotarpį buvo priteista tik nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2009-04-24. Priteisti mažesnį, nei minimali mėnesinė alga išlaikymą vaikams teismas galėtų tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, kad tėvo turtinė padėtis yra sunki. Tuo atveju, jei vaiko tėvas dėl sveikatos problemų turėtų ribotą darbingumą ar būtų įvykusios kitos aplinkybės, kurių negalima buvo išvengti, kurios nepriklausė nuo asmens valios, tai būtų priežastimis, kurios leistų nustatyti vaikams priteistiną išlaikymą mažesnį, nei 400 Lt per mėnesį. Atsakovo pateikti nauji įrodymai - išrašas iš medicininių dokumentų ( b.l.89), kuriose nurodyta diagnozė – osteochondrozė , nėra įrodymu, kad dėl šios ligos atsakovas negali susirasti papildomų darbų ir taip padidinti savo gaunamas pajamas, kad ši liga ribotų atsakovo darbingumą. Atsakovas pateikė teismui įrodymą – vaiko poreikių lentelę ( b.l.61) , iš kurios matyti, kokias jis turi išlaidas vaikui išlaikyti, t.y. 1700 Lt per mėnesį. Darytina išvada, kad atsakovas tokias išlaidas turi savo trečiojo vaiko L., gim. 2008-07-26 , išlaikymui. Ieškovei nurodžius, kad atsakovas užsiima sklypų pardavimais, tikėtina, kad teikti tokio dydžio išlaikymą- 1700 Lt per mėnesį vaikui, neturinčiam 2 metų amžiaus, gali tik asmuo, turintis pajamas, apie kurias jis nepateikė duomenų teismui. Padarius išvadą, kad atsakovas turi galimybę gauti daugiau pajamų, nei nurodyta rašytiniuose įrodymuose teismui, t.y. pažymoje iš UAB „Toris“ ( b.l.65) apie darbuotojo Š. G. darbo užmokestį, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Ieškovės prašymas priteisti 200 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apmokėjimui advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tenkintinas, atmestus apeliacinį skundą, šias išlaidas turi atlyginti jai atsakovas.
Dėl atsakovo G. Š. apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. Š. 200 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.